Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Sigitas Osvaldas Grašys, A. L., skolininkas P. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Antstolis Sigitas Osvaldas Grašys pateikė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Sigitas Osvaldas Grašys vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo išieškojimą iš skolininko P. L. valstybės naudai pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1034-617/2015, dėl 41 Eur skolos.

7. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. 2024 m. gruodžio 3 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl „dėl skolininko sutuoktinės A. L. lėšų (darbo užmokesčio), esančių pas trečiuosius asmenis arešto“, kuriuo areštavo darbo užmokesčio viršijančio Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA), dalį. 2024 m. gruodžio 3 d. antstolis priėmė patvarkymą „dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka“, skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta pasidalinti bendras pajamas. Skolininkas P. L. per antstolio nustatytą terminą nepateikė užpildyto sutikimo dėl turto atidalijimo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

8. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; ir kt.).

9. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų nuo patvarkymo „dėl skolininko sutuoktinės A. L. lėšų (darbo užmokesčio), esančių pas trečiuosius asmenis arešto“, kuris prilyginamas turto arešto aktui, surašymo dienos antstoliui pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą; per 30 dienų nuo antstolio patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

10. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

11. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

12. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nustatytina, kad skolininkui P. L. priklauso ½ dalis sutuoktinės A. L. gaunamų pajamų (iš esančio (būsiančio) darbo užmokesčio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti skolininkui P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte, pripažįstant P. L. nuosavybės teisę į ½ dalį A. L. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.