Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas A. L., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas. Pareiškėjui, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 str. 1 d., 5 d.). Pareiškėjo, atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) veiksmų. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jau du kartus Kauno apygardos administraciniame teisme buvo iniciavęs administracines bylas (Nr. I-1156-428/2013 ir Nr. I-3547-644/2014) dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, nesudarant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, tačiau pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu tęsiasi. Iš skundo turinio bei reikalavimo formuluotės spręstina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo paskutinio teismo procesinio sprendimo minėtose bylose paskelbimo iki 2016 m. sausio 6 d. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-3547-644/2014 procesinis sprendimas buvo paskelbtas 2014 m. lapkričio 24 d., taigi, ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. sausio 6 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių PN-AK arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pravieniškių PN-AK (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Kaip minėta, ginčas šioje administracinėje byloje nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. sausio 6 d.

Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie pataisos įstaigoje vertinamu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pravieniškių PN-AK 2016 m. sausio 28 d. pažymoje Nr. 62-347 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b. l. 49).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. balandžio 15 d., nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 20 d., nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. gegužės 25 d., nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. į 16 būrį, 2 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 51,91 kv. m, joje įrengta 22 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,35 kv. m.

Pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrio, 81 brigados, gyvenamąją patalpą Nr. 1, kurios gyvenamasis plotas yra 17,50 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,18 kv. m.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog vertinamu laikotarpiu pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d., nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. sausio 6 d. buvo paskirtas į 9 būrio, 91 brigados, 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 16,32 kv. m, joje įrengta 6 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,72 kv. m. (b. l. 39, 45-49).

Pagal teismui pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 383 dienas nebuvo užtikrinta sąlyga į teisės aktuose numatytą bendrabučio tipo patalpoms taikomą ploto normą (atitinkamai trūko 0,75 kv. m, 0,92 kv. m, 0,38 kv. m.), be to gyvenamasis plotas taip pat buvo užstatytas lovomis ir kitais baldais, todėl pareiškėjui tekęs plotas iš tiesų buvo mažesnis, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą L. prieš Rusiją, 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą G. prieš Lenkiją). Nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent laikymas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias. Nustatytos aplinkybės kitais objektyviais duomenimis nepaneigtos, todėl teismas jomis vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą. Taigi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos pareiškėjo A. L. subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. sausio 6 d.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog gyvenamojoje aplinkoje Pravieniškių PN-AK buvo sveikatai kenksminga asbestinio šiferio stogo danga.

Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Minėtos normos 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga būtų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių (b. l. 42). Iš į bylą pateikto Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. 36-12481(7) matyti, kad atlikus patikrinimą pataisos įstaigoje buvo konstatuota, kad pataisos namų aplinkoje nėra asbesto (šiferio) nuolaužų, nevyksta jokie remonto darbai, kurių metu ši danga galėtų būti ardoma, jokie pažeidimai, susiję su asbesto naudojimu gyvenamojoje aplinkoje, nenustatyti (b. l. 82-83). Bylos duomenimis nenustatyta, kad asbestas būtų sukėlęs žalą pareiškėjo sveikatai, todėl, atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo nekonstatuotini.

Pareiškėjas teigia, kad jo gyvenamosiose patalpose buvo per mažai klozetų, pisuarų, šaldytuvų.

Teismas pažymi, jog Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad bendrabučio tipo patalpų tualete turi būti įrengta po klozetą ir po pisuarą dvylikai asmenų, virtuvėlėje – vienas buitinis šaldytuvas. Į bylą pateikta 2016 m. kovo 15 d. Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažyma Nr. 77-471 „Apie nuteistojo A. L. laikymo sąlygas“ patvirtina, kad 16 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai ir 4 pisuarai, 8 būrio sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai ir 2 unitazai, 9 būrio sanitariniame mazge yra 4 klozetai ir 2 unitazai (b. l. 89). Į bylą nepateikta duomenų, kiek nuteistųjų ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. sausio 6 d. gyveno minėtuose būriuose ir naudojosi sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad klozetų, pisuarų skaičius galėjo ne visiškai atitikti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų reikalavimus, tačiau pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl tualetų patalpų nepritaikymo tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.).

Pareiškėjas skunde (b. l. 24) nurodė, kad 16 būrio virtuvėlėje yra vienas didelis šaldytuvas, taip pat po vieną šaldytuvą kiekvienoje gyvenamojoje sekcijoje, o 8-9 būrių virtuvėlėje yra tik trys šaldytuvai. Kaip minėta, pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas kiekvienoje virtuvėlėje turi būti vienas buitinis šaldytuvas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas dėl šaldytuvų trūkumo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su buitiniais parazitais (blakėmis, tarakonais, graužikais), esančiais gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas į bylą pateikė Kauno visuomenės sveikatos centro atsakymą į jo skundą Nr. 2-4532-7(4.11), kuriame, atlikus patikrinimą Pravieniškių PN-AK, nustatyta, kad 8 būrio 81 brigadoje rasta blakių (b. l. 13). Kadangi šis patikrinimas buvo atliktas 8 būrio 81 brigadoje 2015 m. spalio 23 d., o pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 9 būrį, 91 brigadą (b. l. 39, 45-49), todėl pareiškėjo pateiktas patikrinimo aktas neaktualus ginčo laikotarpiui ir yra nevertintinas. Atsakovo į bylą pateikta tarp UAB „Dezinfa“ ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. KN-P-2014/392 / 76-145 (b. l. 75-78) teismui nekelia abejonių, jog pataisos įstaigoje yra atliekamas kenkėjų naikinimas. Iš į bylą pateiktos 2016 m. kovo 15 d. Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymos Nr. 77-471 matyti, kad pataisos namų gyvenamosiose patalpose reguliariai atliekami dezinsekcijos ir deratizacijos darbai (b. l. 89). Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl buitinių parazitų buvimo, laikytini nepagrįstais.

Nors pareiškėjas skunde teigė, kad čiužinys, antklodė, pagalvė išduodami netinkamos būklės, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė. Pagal Higienos normos HN 76:2010 63 punktą Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (67 p.). Minėtos normos 65 punkte pažymėta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Higienos normoje HN 134:2015 (toliau Higienos norma – HN 134;2015) nustatyti iš esmės analogiški reikalavimai. Atsakovo pateikta 2016 m. kovo 15 d. Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažyma Nr. 77-471 patvirtina, kad nuteistiesiems išduodami tik dezinfekuoti, išskalbti ir švarūs čiužiniai, antklodės, pagalvės (b. l. 89). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį su UAB „Vilniaus skalbykla“, pagal kurią pataisos namams teikiama patalynės, rankšluosčių, apatinių drabužių, specialiųjų drabužių skalbimo paslauga (b. l. 85). Teismo vertinimu, minėti bylos duomenys paneigia pareiškėjo tvirtinimus, kad Pravieniškių PN-AK išduodama netinkamos būklės patalynė.

Pareiškėjo nuomone, gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas apšvietimas bei ventiliacija.

Higienos normos HN 76:2010 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 p.). Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti iš esmės analogiški reikalavimai. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų aktualių ginčo laikotarpiui apie netinkamą patalpų apšvietimą ar vėdinimą. Kaip minėta, pareiškėjo pateiktas Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. lapkričio 4 d. atsakymas į jo skundą Nr. 2-4532-7(4.11), kuriame, nustatyta, kad 8 būrio 81 brigadoje dirbtinė apšvieta buvo 23 lx (b. l. 13) nevertintinas, kadangi patikrinimas buvo atliktas 8 būrio 81 brigadoje 2015 m. spalio 23 d., o pareiškėjas minėtu laikotarpiu gyveno 9 būrio, 91 brigadoje (b. l. 39, 45-49). Atsakovas nurodė, kad gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai per langus bei dirbtiniu apšvietimu, o Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius, gavęs informaciją apie perdegusias lemputes, jas pakeičia naujomis (b. l. 40-41). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl prasto apšvietimo jam silpo regėjimas, tačiau byloje esančiuose pareiškėjo medicininiuose pažymėjimuose (b. l. 33-36) bei sveikatos istorijoje (b. l. 50-69) pareiškėjui regėjimo sutrikimai nenustatyti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, pats pareiškėjas tokios aplinkybės nenurodo. Pareiškėjas savo pateiktų argumentų dėl galimai netinkamo apšvietimo ir vėdinimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti Pravieniškių PN-AK paaiškinimais neturi pagrindo. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų apšvietimo ir vėdinimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė netinkamą pareigūnų elgesį, t. y., kad jis buvo persekiojamas už išsakomą kritiką, tačiau į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. rašytų, bet neįteiktų skundų, rašytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė jokių konkrečių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu būdu tai pasireiškė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo abstraktūs tvirtinimai apie tai, kad su juo buvo netinkamai elgiamasi, todėl šie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini.

Taip pat pareiškėjas skunde teigė, jog Pravieniškių PN-AK administracija neteisėtai, t. y. be jo sutikimo, neįspėjus bei nutraukus ilgalaikį pasimatymą su artimaisiais, tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti perkėlė jį iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių.

Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato pareigos gauti nuteistojo sutikimą ar informuoti nuteistąjį apie ketinimą perkelti jį į kitą būrį, brigadą, sektorių ar miegamąją vietą.

Pareiškėjo pateiktas į bylą 2015 m. lapkričio 17 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos raštas Nr. 2S-5308 paneigia pareiškėjo teiginius, kad nutraukus ilgalaikį pasimatymą su artimaisiais jis buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių (b. l. 10, 11). Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovo neteisėti veiksmai dėl įvardintų pareiškėjo teiginių nekonstatuotini.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 383 paras bendrabučio tipo patalpose neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK šiuo atžvilgiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kai bendrabučio tipo patalpose 383 paras pareiškėjui nebuvo užtikrina teisės aktais reglamentuota minimali ploto norma, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, pažeidimo trukmę – 383 paros, įvertinus tai, kad pažeidimas buvo tęstinis, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 289 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, sveikatos pablogėjimu, depresija, dirglumu, nemiga, pažeminimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata. Į bylą pateiktuose Medicininiuose pažymėjimuose (b. l. 33-36) bei pareiškėjo sveikatos istorijoje (b. l. 50-69) nėra įrašų, patvirtinančių, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai buvo būtent dėl priežasčių, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis. Nors minėtoje sveikatos istorijoje pažymėta, jog pareiškėjas skundėsi nemiga ir nervingumu, tačiau kaip to priežastį nurodė nepasitenkinimą narkotikus vartojančiais asmenimis, o ne gyvenamojo ploto trūkumą (b. l. 69). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje nėra ir duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Psichologinę tarnybą dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų dvasinių išgyvenimų. Priešingai, pareiškėjo sveikatos istorijoje pažymėta, kad psichiatro apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų neturėjo, psichikos sutrikimų nepastebėta (b. l. 62). Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK bendrosios sąlygos - t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose ir t. t., tą patvirtina į bylą pateikta nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 72-74). Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu. Darytina išvada, jog santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose (ABTĮ 57 str.).

Teismas, įvertinęs pažeidimo trukmę ir intensyvumą, esant duomenims apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją (b. l. 8, 9), tačiau neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius ir pan.), taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų -atvirosios kolonijos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.