Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovei E. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas savo skunde (b.l. 5-10), teismo posėdžio metu ir atsiliepime (b.l. 94-98) nurodė, kad nuo 2005 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje (Toliau tekste – ir Pravieniškių PN AK) 2 lokaliniame sektoriuje antisanitarinėmis, nežmoniškomis, kankinamomis sąlygomis: nekeičiant patalynės vieną kartą į savaitę, esant netinkamam apšvietimui, oro judėjimo greičiui, neišvalytiems tualetų sanitariniams įrenginiams, nuo 2011 metų gyvenamosiose patalpose atsirado parazitų (blakių ir tarakonų), kurie nors ir yra naikinami, tačiau neišnaikinami, kandžioja pareiškėją, neleidžia jam miegoti naktimis. Pareiškėjo prašymais, Pravieniškių PN AK administracijai neišsprendus kalinimo sąlygų problemos, daug kartų kreipėsi į įvairias institucijas dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų, kurios, atlikę patikrinimus, pastoviai nustatydavo tuos pačius ar naujus Pataisos namų daromus pažeidimus, t.y. neišvalyti lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės ir užvalkalai, dirbtinis apšvietimas ir oro judėjimo greitis neatitiko higienos reikalavimų, tualetų patalpose sanitariniai įrenginiai (unitazai) nevalyti, nedezinfekuoti, aptikta parazitų. Atsakovo atstovas nurodydamas, kad daromi higienos normų pažeidimai yra pašalinti, meluoja, nes iš visų padarytų pažeidimų pašalintas tik vienas - užtikrintas tinkamas dirbtinis gyvenamųjų patalpų apšvietimas. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, stresą, nepatogumus, atsirado paranoja vabzdžiams.

Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b.l. 21-28) bei šios institucijos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Pataisos namuose gyvenamos patalpos įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 29-1384; Nr. 74-3587) patalpų įrengimui nustatytų reikalavimų. Sanitariniame mazge įrengtas 16,21 m² tualetas, kuriame įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai. 13,83 m prausykloje įrengtos 9 praustuvės praustis ir 4 praustuvės, skirtos plauti kojas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr., 2008, Nr. 125-4756) 258 p. numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę įstaigoje užtikrinta. Pravieniškių pataisos namų -atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-216 „Dėl patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatyta galimybė ir sąlygos gauti nuosavos patalynės, drabužių skalbimo ar dezinfekcijos paslaugas. Įstaiga 2014-07-29 su UAB „Vilniaus skalbykla“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-112 dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti ir patys 2-o sektoriaus skalbykloje būrio maudymosi laiku. Pataisos namuose pastoviai vykdomas kenkėjų monitoringas. 2011-10-24 sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistieji patys turi tvarkytis, rūpintis švara, nepalikti maisto likučių, dėl kurių ir atsiranda buitiniai kenkėjai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų. Laikotarpiu nuo 2005-05-13 iki 2014-09-12 į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus A.L. kreipėsi 12 kartų (6 kartus buvo konsultuotas psichologinės tarnybos specialistų iniciatyva dėl socialinio pobūdžio problemų, 2 kartus paties iniciatyva dėl persikėlimo į kitą būrį, 4 kartus dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos galimybės). Pataisos namų padaryti pažeidimai buvo trumpalaikiai, be to jie buvo pašalinti, todėl negali būti pripažinti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų Pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė. Pataisos namai laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose, bei atsakovas nesiekė sąmoningai pažeminti Pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (Toliau tekste – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 10 d. iki skundo padavimo teismui dienos atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN AK II – ame lokaliniame sektoriuje (b.l. 87,88, 90).

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461(neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11)(Žin., 2010, Nr. 41-1999)) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010).

Pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo sąlygų siejami su aukščiau nurodytose Higienos normose įtvirtintų higienos reikalavimų neužtikrinimu laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 10 d. iki skundo padavimo teismui dienos, jam kalint Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos II lokaliniame sektoriuje: esant netinkamam dirbtiniam apšvietimui, oro judėjimo greičiui, nešvariems, nedezinfekuotiems tualeto patalpų sanitariniams įrenginiams, nekeičiant kartą į savaitę patalynės, o nuo 2011 metų ir atsiradus kenkėjams – buitiniams parazitams.

Į bylą nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų (t.y. pareiškėjo kreipimųsi į Pataisos įstaigos administraciją, kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, jų atsakymų, patikrinimo aktų ir pan.), kuriais būtų patvirtintos, ar paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų (t.y. netinkamo dirbtinio apšvietimo, oro judėjimo greičio, tualeto patalpų sanitarinių įrenginių, nešvarios, per retai keičiamos patalynės) laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. gegužės mėn. (Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte fiksuoti duomenys apie pareiškėjo kreipimąsi žodžiu į Pataisos namų administraciją dėl neaiškios kilmės gyvių (b.l. 61,62,14, 51).

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03), todėl pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Pshenichnyy prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimą byloje Gridin prieš Rusiją, Nr. 4171/04, 20 paragrafas).

LVAT teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Taigi, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Į bylą atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus higienos reikalavimų pažeidimus (netinkamą dirbtinį gyvenamųjų patalpų apšvietimą, oro judėjimo greitį, nešvarius tualeto patalpų sanitarinius įrenginius bei per retai keičiamą patalynę), todėl, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. gegužės mėn. pareiškėjo nurodyti pažeidimai yra įrodyti.

Nuo 2011 m. balandžio 10 d. įsigaliojusios Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 54 punktą, visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (Higienos normos HN 76:2010 56 p.). Sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną (Higienos normos HN 76:2010 57 p.).

Reikalavimai gyvenamųjų patalpose įrengtai dirbtinei apšvietai nurodyti Higienos normos HN 76:2010 22 punkte, pagal kurį, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Pagal HN 76:2010 26 p. esančios lentelės duomenis oro judėjimo greitis šiltuoju metų periodu turi būti 0,15- 0,25 m/s, šaltuoju metų periodu – 0,05-0,15 m/s.

Byloje esantis Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas Nr. 36-686 (7) (b.l. 56-58) ir 2014 m. birželio 6 d. raštas Nr. S-2313-7(4.11) (b.l. 16) patvirtina, kad pagal pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. ir 2014 m. balandžio 10 d. prašymus atlikus Pataisos namų 2 – ojo sektoriaus 16 būrio 2 – os brigados patalpų būklės įvertinimą buvo nustatyta, jog patalpų dirbtinis apšvietimas ir oro judėjimo greitis neatitiko HN 76:2010 22 ir 26 punktų reikalavimų, tualetų patalpoje sanitariniai įrenginiai (unitazai) neišvalyti, nedezinfekuoti, kuo pažeidžiamos 57 punkto nuostatos.

Atsakovo atstovas tvirtina, kad šiuos nurodytus pažeidimus jis pašalino, pateikė į bylą Kauno visuomenės sveikatos centrui adresuotą pranešimą su priedais dėl nurodyme pateiktų trūkumų pašalinimo (b.l. 53-55). Iš nurodytų dokumentų turinio matyti, kad yra pašalintas tik vienas iš Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. 36-686 (7) nustatytų pažeidimų - nuo 2014 m. birželio 4 d. užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis dirbtinis gyvenamųjų patalpų apšvietimas, tačiau įrodymų apie HN 76:2010 26 ir 57 punktų pažeidimų pašalinimą teismui atsakovo atstovas nepateikė. Darytina išvada, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų dėl netinkamai prižiūrimų sanitarinių įrenginių (unitazų) tualetų patalpoje bei HN 76:2010 26 p. reglamentuoto oro judėjimo greičio normos pažeidimo.

Pagal HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) [4.19], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 - 2014 metais ne kartą yra kreipęsis į Kauno visuomenės sveikatos centrą skųsdamasis 2 – ojo lokalinio sektoriaus 16 ir 15 būrio gyvenamosiose patalpose atsiradusiais buitiniais kenkėjais (blakėmis ir tarakonais) ir šie jo prašymai pasitvirtindavo – t.y. buvo nustatomi Higienos normos 76:2010 60 punkto pažeidimai (b.l. 12-14,30,31,61,62).

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija 2011-10-24 yra sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią šios įmonės darbuotojai įstaigos objektuose periodiškai teikia kenkėjų kontrolės paslaugas (b.l. 71,72). Pagal Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo bei Atliktų kontrolės darbų ataskaitų duomenis laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. liepos 31 d. Pataisos namuose periodiškai buvo atliekama 2 – ojo lokalinio sektoriaus 15,16 būrių gyvenamųjų patalpų dezinsekcija (b.l. 33-52), kurios metu buvo aptikti ir sunaikinti buitiniai parazitai - tarakonai, ar (ir) blakės. Tai, kad Pataisos namuose buvo atliekama dezinsekcija patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro dokumentai (b.l. 30,31,61,62) bei šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad gyvenamųjų patalpų dezinsekcija buvo vykdoma.

Iš visų aukščiau nurodytų dokumentų turinio matyti, kad, nors ir buvo vykdoma ginčo gyvenamųjų patalpų dezinsekcija, tačiau jose buitiniai parazitai nuolat atsirasdavo (pvz. 2014 m. rugpjūčio 1 d. Kauno visuomenės sveikatos centro rašte Nr. 2-2933-7(4.11) bei 2014 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. 36-1215 (7) nurodyta, jog 15 ir 16 būryje 2014 m. liepos 28 d. atlikta dezinsekcija, tačiau 2014 m. liepos 29 d. operatyvios kontrolės metu nustatyta, kad šių būrių gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje aptikta daug buitinių parazitų (blakių ir tarakonų) (b.l. 13), Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. S-21575 nurodyta, kad 2014 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. 36-1215 (7) nustatytas pažeidimas pašalintas, pridedami duomenys apie 2014 m. liepos 31 d. atliktą ginčo patalpų dezinsekciją, tačiau jau 2014 m. rugpjūčio 8 d. minėtose patalpose vėl naikinami tarakonai (b.l. 32,33,36). Darytina išvada, kad, nors ir vykdydamas teisės aktuose nustatytus veiksmus, atsakovo atstovas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. neužtikrino HN 76:2010 60 punkto reikalavimų – t.y. neužtikrino pareiškėjui švarios aplinkos.

Pagal HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog patalynė buvo keičiama vieną kartą per dvi savaites. Pareiškėjas į bylą nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, priešingai byloje esančiame Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. liepos 7 d. patikrinimo akte Nr. 36-1000 (7) nustatyta, kad nuteistiesiems patalynė keičiama kartą per savaitę (b.l. 61,62). Šią aplinkybę iš dalies pagrindžia ir Pataisos namų ir UAB „Vilniaus skalbykla“ 2014 m. liepos 23 d. sudarytos sutarties 1.4. punktas, pagal kurį skalbiniai paimami iki 11.00 val. kiekvieną savaitę, antradienį (jeigu tai nedarbo diena sekančią darbo dieną), grąžinami sekančią savaitę, antradienį iki 11.00 val., pasirašant skalbinių priėmimo – perdavimo aktą (b.l. 65-70).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sąlygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, jog valstybės valdžios institucijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 10 d. iki skundo padavimo teismui dienos laikė pareiškėją A.L. gyvenamosiose patalpose, neatitinkančiose visų joms keliamų higienos reikalavimų (HN 76:2010 26, 57 ir 60 p.), todėl vertintina, jog byloje nustatyti neteisėti veiksmai būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų prasme, kas teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kreipimąsi į specialistus (b.l. 17, 64, 88,89) teismo nuomone nesudaro pagrindo teigti, jog tokie sveikatos sutrikimai buvo tiesiogiai įtakoti netinkamų laikymo sąlygų Pataisos namuose. Jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo pablogėjusią emocinę savijautą ar kilusias psichologinio pobūdžio problemas, duomenų apie buitinių parazitų sukeltus sveikatos sutrikimus į bylą nėra pateikta.

Atsižvelgus į tai, kad duomenys apie A.L. sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant netinkamų laikymo sąlygų, neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis, sprendžiant apie netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo, oro judėjimo greičio, nešvarių tualeto patalpų sanitarinių įrenginių bei buitinių parazitų poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms jo savybėms.

Tačiau teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo kalinimas ginčo laikotarpiais Pataisos namuose byloje nustatytomis Higienos normos HN 76:2010 kai kurių reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, jam sukėlė papildomų išgyvenimų, kurių galėjo būti išvengta, jei jis būtų buvęs kalinamas visus Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus atitinkančiose patalpose, kad netinkamos kalinimo sąlygos padidino tuos nepatogumus ir išgyvenimus, kurie yra neišvengiami asmeniui, kalinamam teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena iš reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Pataisos namai būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų (pagerino gyvenamųjų patalpų apšvietimą, atlieka patalpų dezinsekciją), kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pašlijo jo sveikata, todėl teismo nuomone byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas pasiekusiu minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiu pagrindą pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl jo kalinimo sąlygų, pažeidimų trukmę, į Pataisos namų veiksmus, siekiant pareiškėjui užtikrinti kuo palankesnes kalėjimo sąlygas, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Pataisos namuose, atlyginti adekvačia suma laikytina 1000 Lt (CK 6.250 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 35 000 Lt. todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A.L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1000 Lt (tūkstantį litų) 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.