- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- eA-505-789/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02280-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- S. S., S. Savicko individuali įmonė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 17.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. individualios įmonės prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. S. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. gruodžio 11 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-20-191211-00143 (toliau – ir Nurodymas) bei Inspekcijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. SDPN-20-200625-00053 (toliau – ir Sprendimas) nustatytą įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą vieneriems metams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.
2. Pareiškėjas Įmonė nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 20 d. varžytinių akto pagrindu įsigijo gamybinius pastatus (įskaitant medienos apdirbimo dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,15 ha ploto žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas niekada nevykdė jokių naujų statybos darbų minėtuose nekilnojamojo turto objektuose, tačiau Inspekcija 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA‑20‑191210‑00144, kuriuo konstatuota savavališka statyba, bei Nurodymą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas per 6 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti statinio dalį arba įteisinti jos statybą gaunant statybą leidžiantį dokumentą.
2.2. 2020 m. birželio 10 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai prašymą dėl Nurodymo termino įvykdymo pratęsimo. Inspekcija tenkino šį prašymą, Inspekcijos Sprendimu Nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 10 d.
2.3. Pareiškėjas siekia įteisinti prašomos nugriauti pastato dalies statybą, gaudamas statybą leidžiantį dokumentą, tačiau iki tol buvo būtina gauti kitų žemės sklypo savininkų pritarimus statybai, įsigyti gretimai esantį miškų ūkio paskirties sklypą, gauti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą leisti Įmonei rengti sklypo formavimo-pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą (prie Įmonės privačios nuosavybės teise turimo sklypo, kuriame yra pagrindinė reikalaujama išardyti statinio dalis).
2.4. Atsižvelgiant į tai, kad užtruko minėto įsakymo parengimas ir įgyvendinimas (naujo sklypo formavimas, jo sprendinių parengimas), o tuo pačiu ir dar vieno valstybinės žemės sklypo formavimas, kuriame stovi Inspekcijos prašoma išardyti likusi pareiškėjo valdomo pastato dalis, Įmonė nespėjo įvykdyti Nurodymo per nustatytą terminą. Gavęs žemės, kurioje yra reikalaujama nugriauti rekonstruoto pastato dalis, savininkų pritarimus ar įgijęs nuosavybės teisę, pareiškėjas kreipsis įJonavos rajono savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Atsiliepimas
3. Inspekcija atsiliepime į prašymą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti.
4. Inspekcija nurodė, jog:
4.1. 2019 m. balandžio 9 d. Inspekcijos Kauno departamentas atliko patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir nustatė savavališkos statybos faktą. Pareiškėjui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-191210-00144 už savavališką pastato – medienos apdirbimo dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – rekonstravimą, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (pastatas padidintas apie 22,28 m x 17,41 m su pristatyta rampa apie 2,94 m x 7,10 m (pastato dalis apie 17,70 m x 17,41 m su pristatyta rampa yra valstybinėje žemėje)).
4.2. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Inspekcija 2019 m. gruodžio 11 d. Įmonei surašė Nurodymą, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nevykdyti jokių statybos darbų, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Nurodymu iš pareiškėjo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 10 d. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos Sprendimu Nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 10 d.
4.3. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, pastato rekonstravimui buvo privaloma rengti rekonstravimo projektą ir gauti statybos leidimą. Pastato rekonstravimui buvo privaloma valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame rekonstruotas pastatas, bei teisės aktų nustatyta tvarka parengti pastato rekonstravimo projektą ir gauti statybos leidimą. Nagrinėjamu atveju beveik visa projekto sprendinius pažeidžianti rekonstruoto pastato dalis pastatyta valstybinėje žemėje, neturint žemės valdymo ir naudojimo teisių, o imperatyvios įstatymo nuostatos draudžia tokių statinių įteisinimą.
4.4. Pagrindinė savavališkai rekonstruoto pastato dalis (17,70 m x 17,41 m) iš projekto sprendinius pažeidžiančios dalies (22,28 m x 17,41 m) nepatenka nei į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nei į tą teritoriją, kurioje Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 13B-1033 leista pradėti rengti žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektą. Įsakymu leista rengti žemės sklypą prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio visai kito pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), planuojama teritorija visiškai neapima tos valstybinės žemės, kurioje buvo konstatuota ginčo savavališka statyba. Pareiškėjo nurodomos Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priežastys nėra susijusios nei su keičiama projektine dokumentacija, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, nei su kitų veiksmų, reikalingų dokumentų gavimui, atlikimu.
Šalies argumentai
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) nesutiko su pareiškėjo prašymu, prašė jį atmesti.
6. NŽT pažymėjo, kad:
6.1. NŽT Jonavos skyrius patikrino vietoje pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. 4630/0004:54, esančio Pramonės g. 15, Šveicarijos k., Šveicarijos sen., Jonavos r. sav., ribas ir užstatymo faktą gretimame nesuformuotame valstybinės žemės plote bei surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-153-(14.5.141.). Minėtu aktu buvo konstatuota, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomų medienos apdirbimo dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir sandėlis stovi valstybinės žemės plote, taip pat dalis valstybinės žemės išgrįsta trinkelėmis. NŽT Jonavos skyrius 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. 5SD-444-(14.5.7.) kreipėsi į Inspekciją, prašydamas ištirti ir įvertinti valstybinėje žemėje esančių statinių statybos teisėtumą.
6.2. Medienos apdirbimo dirbtuvių dalis su rampa stovi nesuformuotame valstybinės žemės plote, kurio pareiškėjas nevaldo nuosavybės, nuomos, panaudos teise ar kita teisės aktuose numatyta teise, todėl pareiškėjas negalėtų įteisinti neteisėtai pastatytas dirbtuves valstybinėje žemėje. Įmonei negalėtų būtų suformuotas valstybinis žemės sklypas prie savavališkai nesuformuotame valstybinės žemės plote pastatytų statinių, nes jis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Įmonei taip pat negalėtų būti suformuotas sklypas ir kaip įsiterpęs žemės sklypas, nes toks sklypas formuojamas laisvoje valstybinėje žemėje, bet ne užstatytoje savavališkais statiniais žemėje.
6.3. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą arba imtasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba. Pareiškėjas neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir pasinaudoti įstatymų nustatyta teise įteisinti statybą, nes Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis draudžia valstybinėje žemėje įteisinti savavališkai statomus ir pastatytus naujus statinius, neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Įmonės prašymą.
8. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
8.1. Pareiškėjas S. S. individuali įmonė yra 0,1500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – medienos apdirbimo dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų (inžinierinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas.
8.2. 2019 m. balandžio 9 d. Inspekcijos Kauno departamentas atliko patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad rekonstruojant neypatingą pastatą buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, t. y. pastatas padidintas apie 22,28 m x 17,41 m su pristatyta rampa apie 2,94 m x 7,10 m. Pastato dalis apie 17,70 m x 17,41 m su pristatyta rampa yra valstybinėje žemėje.
8.3. 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA‑20-191210-00144. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2019 m. gruodžio 11 d. surašė Nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją nevykdyti jokių statybos darbų, dėl kurių 2019 m. gruodžio 10 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA‑20‑191210-00144, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.
8.4. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, surašė pareiškėjui Nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 10 d. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti pažeidžiančią esminius statinio projekto sprendinius padidintą rekonstruoto pastato dalį apie 22,28 m x 17,41 m, su pristatyta rampa apie 2,94 m x 7,10 m (pastato dalis apie 17,70 m x 17,41 m, su pristatyta rampa yra valstybinėje žemėje). Inspekcijos Sprendimu Nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 10 d.
9. Teismas pažymėjo, kad projektinės dokumentacijos parengimas teisės aktų nustatyta tvarka ir statybą leidžiančio dokumento, šalinančio savavališkos statybos padarinius, gavimas galimas tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savavališką statinį pastatė valstybinėje nesuformuotoje žemėje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros tais atvejais, kai savavališka statyba yra nustatoma teritorijoje, į kurią statytojas neturi jokios teisėtos valdymo teisės, o tuo pačiu, pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neturi teisės į statytojo teisių įgyvendinimą, nepriskirtina prie Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytų svarbių priežasčių, kurios leidžia pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju Įmonė neturi jokių teisių į valstybei priklausantį žemės sklypą, kuriame pastatytas savavališkas statinys, todėl tokia statyba nėra galima. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priežastys šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja kokios nors svarbios priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą.
III.
12. Pareiškėjas S. S. individuali įmonė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Įmonės prašymą. Pareiškėjas prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus.
13. Pareiškėjas nurodo, kad:
13.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dabartinė žemės patikėtinė NŽT ir Jonavos rajono savivaldybės administracija aiškiai ir nedviprasmiškai neprieštarauja, kad savavališkai pastatyta pastato dalis būtų įteisinta. NŽT davė sutikimą formuoti sklypą. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. birželio 23 d. priėmė įsakymą Nr.13B-957, kuriuo patvirtintas sklypo Pramonės g. 15 formavimo projektas, nustatytas pertvarkomos teritorijos plotas – 0,1937 ha (t. y. pareiškėjo privataus sklypo 0,15 ha teritorija išplečiama iki 0,1937 ha), taip pat nustatyta ir visai ginčo pastato daliai reikalinga žemės paskirtis – kita, būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, ir nustatomos apsaugos zonos. Toliau šis sklypas bus išsiperkamas privačion nuosavybėn. Kai sklypas bus įregistruotas valstybės nuosavybės teise, bus galima prašyti Jonavos rajono savivaldybės administracijos išduoti architektūrinius reikalavimus ginčo pastato rekonstravimo projektui parengti, toks statybos leidimas galės būti išduotas. Visa tai buvo minėta ir bylos nagrinėjimo metu, 2021 m. gegužės 11 d. buvo teikti papildomi įrodymai, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė priimti.
13.2. NŽT teiginiai, išsakyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams nagrinėjant bylą Nr. e2YT-3197-527/2021, patvirtina, kad teisės aktai nedraudžia atlikti (nors teismas sprendime pažymėjo priešingai) statinio įteisinimo, jei jis priklauso pastato savininkui. Fakto, kad tik pareiškėjas gali įsigyti 2021 m. birželio 23 d. suformuotą naują sklypą, kuris reikalingas rekonstrukcijos įteisinimui, neginčijo ir neneigė nė vienas šios bylos dalyvis. Taigi neegzistuoja teismo sprendime nurodytos teisinės kliūtys, kurios trukdys ir padarys negalimu ginčo statinio įteisinimą.
13.3. NŽT Jonavos skyrius 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 5SD-751-(14.5.137 E.) nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo sprendiniams, kurių tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, siūloma nustatyti ar panaikinti žemės servitutus; nustatyti ar panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; projekto tikslams pritariama ir jie yra derinami. Minėtas įsiterpęs žemės sklypas yra ta valstybinės žemės teritorija, ant kurios 2007 m. vasario mėn. buvo savavališkai pastatyta ir pareiškėjo vėliau įsigyta pastato dalis (visas pastatas įsigytas pagal varžytinių aktą iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Srega“). Matyti, kad pareiškėjas, turėdamas suformuotą žemės sklypą (kurio formavimo procedūroje yra užbaigtas ir sprendinių viešinimo etapas, ir jau yra gautas žemės savininko / patikėtinio NŽT 2021 m. gegužės 24 d. rašytinis pritarimas), galės kreiptis dėl projektavimo sąlygų ar architektūrinių reikalavimų ginčo pastato rekonstravimo projektui išdavimo ir galės įteisinti šį pastatą.
13.4. Kadangi dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių pareiškėjas neturėjo ir negalėjo anksčiau pateikti NŽT 2021 m. gegužės 24 d. rašytinio pritarimo, paneigiančio Inspekcijos atstovės šioje byloje nurodytas aplinkybes (jis buvo surašytas jau po teismo posėdžio, tačiau iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir paskelbimo), prašo bylos nagrinėjimą atnaujinti, pridėti šį dokumentą prie bylos bei vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą Inspekcija su juo nesutinka, prašo jį atmesti.
15. Inspekcija nurodo, kad:
15.1. Ginčo pastato rekonstravimui buvo privaloma valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame rekonstruotas pastatas, bei teisės aktų nustatyta tvarka parengti pastato rekonstravimo projektą ir gauti statybos leidimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, kada pradėta savavališka statyba, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu.
15.2. Teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia vien tik aplinkybėmis, jog per Nurodymo nustatytą ir vėliau pratęstą terminą jis negalėjo parengti žemės sklypo, kuriame nustatyta savavališka statyba, formavimo ir pertvarkymo projekto dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas po Nurodymo surašymo būtų atlikęs kokius nors veiksmus siekiant parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją ir kad šių dokumentų jis negalėjo parengti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios pareiškėjui parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitą projektinę dokumentaciją.
15.3. Teismas, laikydamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir tinkamai aiškindamas materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai byloje nustatė, jog nagrinėjamoje byloje nėra surinkta įrodymų, jog pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus ginčo teritorijoje valstybei priklausančioje žemėje savavališkai pastatyto statinio vietoje būtų galima tokio statinio statyba.
15.4. Nesutiktina su teisės aktų nuostatoms prieštaraujančiu apeliacinio skundo teiginiu, jog teisės aktai nedraudžia atlikti statinio įteisinimo, jei jis priklauso pastato savininkui. Kaip ir pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalimi, savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Beveik visa projekto sprendinius pažeidžianti rekonstruoto pastato dalis pastatyta valstybinėje žemėje, neturint žemės valdymo ir naudojimo teisių, todėl imperatyvios įstatymo nuostatos draudžia tokių statinių įteisinimą.
15.5. Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl NŽT atstovės pasisakymų kitoje civilinėje byloje nurodytina, kad NŽT šioje byloje savo poziciją dėl pareiškėjo prašymo yra išdėsčiusi rašytiniame atsiliepime, žodiniame bylos nagrinėjime nedalyvavo, byloje nebuvo pateikti rašytiniai paaiškinimai, kurie patvirtintų, kad NŽT procesiniame dokumente išdėstyta pozicija yra pasikeitusi. Net ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusi pareiškėjo nurodoma nauja faktinė aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėjas ne tik bylos nagrinėjimo, bet ir šiuo metu vis dar neturi jokios teisėtos valstybinės žemės, kurioje nustatyta ginčo savavališka statyba, valdymo teisės, neturi teisės į statytojo teisių įgyvendinimą pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
16. 2022 m. gegužės 20 d. pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą, kuriame nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6404 pareiškėjas įsigijo 0,0437 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypą, esantį Jonavos r. sav., Šveicarijos sen., Šveicarijos k., kuris NŽT Jonavos rajono skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 5SK‑678‑(14.5.110E) buvo sujungtas su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant vieną 0,1937 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu visas Įmonės statinys, dėl kurio surašytas Nurodymas, yra privačioje Įmonės žemėje. Pareiškėjui bylos eigoje pašalinus esminį pažeidimą, sudariusį ginčo dalyką, teismas turėtų sudaryti galimybes pareiškėjui užbaigti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Nurodymu ir Sprendimu nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą vieneriems metams, skaičiuojant jį nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą, konstatavęs, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog egzistuoja kokios nors svarbios priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ir dabartinė žemės patikėtinė NŽT ir Jonavos rajono savivaldybės administracija aiškiai ir nedviprasmiškai neprieštarauja, kad savavališkai pastatyta pastato dalis būtų įteisinta. NŽT davė sutikimą formuoti sklypą. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. birželio 23 d. priėmė įsakymą Nr.13B-957, kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo projektas, nustatyta pertvarkomos teritorijos plotas – 0,1937 ha (t. y. pareiškėjo privataus sklypo 0,15 ha teritorija išplečiama iki 0,1937 ha).
20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo pridėti prie bylos naujus įrodymus: 1) NŽT Jonavos skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 5SD-751-(14.5.137 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (ZSPF-85559) derinimo“; 2) 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašą; 3) šio teismo posėdžio pažymą Nr. Nr.e2YT-3197-527/2021; 4) Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 23 d. įsakymą, naujai formuojamo – pertvarkomo bendro žemės sklypo planą ir kitus ŽPDRIS skelbiamus su 2021 m. birželio 23 d. įsakymu susijusius duomenis. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 20 d. rašte taip pat prašo pridėti: 1) 2021 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6404 ir sklypo planą; 2) NŽT Jonavos rajono skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 5SK-678-(14.5.110E) ir sklypo planą; 3) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Pareiškėjas 2022 m. spalio 11 d. prašymu taip pat prašo pridėti prie bylos šiuos įrodymus: 1) pareiškėjo 2022 m. gegužės 17 d. prašymą-pranešimą Inspekcijai „Dėl 2019 m. gruodžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191211-00143“; 2) Inspekcijos 2022 m. gegužės 24 d. kvietimą Nr. 2D‑9499; 3) Inspekcijos 2022 m. birželio 22 d. raštą Nr. 2D-11536 „Dėl jūsų prašymo“; 4) pareiškėjo ir mažosios bendrijos „Grameda“ 2022 m. birželio 30 d. projektavimo darbų sutartį Nr. GRA-2206.
22. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021). Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010).
23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektais, tenkina pareiškėjo prašymo pridėti prie bylos įrodymus, pagrindžiančius, jog pareiškėjas nepertraukiamai vykdo pradėtą statybų įteisinimo procesą, ir pagrindžiančius jo po 2021 m. birželio 3 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atliktus veiksmus. Teismo vertinimu, minėti įrodymai yra aktualūs kilusiam ginčui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti (ABTĮ 142 str. 3 d.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria tenkinti pareiškėjo prašymą iš dalies ir pridėti prie bylos šiuos įrodymus: Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 23 d. įsakymą, pertvarkomo bendro žemės sklypo planą ir kitus ŽPDRIS skelbiamus su 2021 m. birželio 23 d. įsakymu susijusius duomenis; 2021 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6404 ir sklypo planą; NŽT Jonavos rajono skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 5SK-678-(14.5.110E) ir sklypo planą; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą; pareiškėjo 2022 m. gegužės 17 d. prašymą-pranešimą Inspekcijai „Dėl 2019 m. gruodžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191211-00143“; Inspekcijos 2022 m. gegužės 24 d. kvietimą Nr. 2D‑9499; Inspekcijos 2022 m. birželio 22 d. raštą Nr. 2D-11536 „Dėl jūsų prašymo“; 4) pareiškėjo ir mažosios bendrijos „Grameda“ 2022 m. birželio 30 d. sudarytą projektavimo darbų sutartį Nr. GRA-2206; 5) Įmonės ir uždarosios akcinės bendrijos „Geopagrindas“ 2022 m. birželio 20 d. sudarytą statinių kadastrinių matavimų darbų atlikimo sutartį Nr. SR-18.
25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. S. individuali įmonė yra 0,1500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – medienos apdirbimo dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų (inžinierinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas; 2019 m. balandžio 9 d. Inspekcijos Kauno departamentas atliko patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad rekonstruojant neypatingą pastatą buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, t. y. pastatas padidintas apie 22,28 m x 17,41 m su pristatyta rampa apie 2,94 m x 7,10 m; pastato dalis apie 17,70 m x 17,41 m su pristatyta rampa yra valstybinėje žemėje; 2019 m. gruodžio 10 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA‑20-191210-00144, o 2019 m. gruodžio 11 d. – Nurodymas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas nevykdyti jokių statybos darbų, dėl kurių 2019 m. gruodžio 10 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA‑20-191210-00144, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.
26. Iš byloje pateiktų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas aktyviai siekė įteisinti savavališkas statybas, konstatuotas Inspekcijos 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA‑20-191210-00144: 2021 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6404 Įmonė įsigijo 0,0437 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris NŽT Jonavos rajono skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 5SK-678-(14.5.110E) buvo sujungtas su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuojant vieną 0,1937 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš prie bylos pridėtų įrodymų, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į valstybinę žemę, kurioje yra savavališkai pastatyto statinio dalys. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo pastatas, priklauso Įmonei, patvirtino ir Inspekcija 2022 m. birželio 22 d. raštu Nr. 2D-11536 „Dėl jūsų prašymo“. Minėtame rašte Inspekcija grindžia atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą pripažinti Nurodymo įvykdymą iš esmės tik ta aplinkybe, jog iki šiol nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, nurodydama, jog tai, kad pareiškėjas žemės sklypą, ant kurio stovi ginčo pastatas, yra įgijęs nuosavybės teise, yra pagrindas aptariamam leidimui gauti.
27. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodęs, jog projektinės dokumentacijos parengimas teisės aktų nustatyta tvarka ir statybą leidžiančio dokumento, šalinančio savavališkos statybos padarinius, gavimas galimas tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savavališkai pastatytas statinys buvo valstybinėje nesuformuotoje žemėje, teismas sprendė, jog šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento išdavimas negalimas.
28. Akcentuotina, jog bylos duomenys įrodo, jog pareiškėjas dėjo pastangas įteisinti savavališką statybą bei gauti dokumentą, įteisinantį tokią statybą, dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2021 m. birželio 3 d. Pažymėtina, jog Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 13B-1033 „Dėl žemės sklypo, esančio Pramonės g. 15a, Šveicarijos k., Šveicarijos sen., Jonavos r., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pareiškėjui buvo leista pradėti rengti aptariamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, projekto tikslu nustatant suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastato – sandėlio ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių. Iš valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į gretimą žemės sklypą. Pažymėtina, jog analogiškos aplinkybės buvo konstatuotos ir Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties 54 punkte, kuriame konstatuota, kad ieškovė [S. S. individuali įmonė] 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą, prašydama išduoti sutikimą statinio – medienos apdirbimo dirbtuvių, esančio valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru sklypu, įteisinimui ir įregistravimui, pradėjo rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apie 0,0142 ha ploto prie ieškovei priklausančių statinių formavimo ir pertvarkymo projektą, kas leidžia spręsti, jog ieškovė siekia įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius ar jų dalis tiek valstybinėje žemėje, tiek ir privačiame žemės sklype. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo paskelbimo dieną (dėl jos buvo paduotas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau jį buvo atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi).
29. Pareiškėjo pastangas gauti statybą leidžiantį dokumentą patvirtina prie šios bylos pridėti įrodymai, be kita ko, Įmonės ir mažosios bendrijos „Grameda“ 2022 m. birželio 30 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. GRA-2206, Įmonės ir uždarosios akcinės bendrijos „Geopagrindas“ 2022 m. birželio 20 d. sudaryta statinių kadastrinių matavimų darbų atlikimo sutartis Nr. SR-18.
30. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti Inspekcijos Nurodymu ir Sprendimu nustatytą įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme pirmosios instancijos teismui nenurodė konkretaus termino, iki kurio prašo pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjas prašė pratęsti terminą vieneriems metams nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iki jos nagrinėjimo apeliacine tvarka praėjo daugiau negu vieneri metai, tokio termino nustatymas negalėtų būti laikomas pagrįstu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į pareiškėjo atliktus ir atliekamus veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statybą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog terminas įvykdyti įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęstinas iki 2022 m. gruodžio 30 d.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą iš dalies. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, jog Nurodymu ir Sprendimu pareiškėjui nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas pratęstinas iki 2022 m. gruodžio 30 d., kita pareiškėjo prašymo dalis atmetama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. S. individualios įmonės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo S. S. individualios įmonės prašymą tenkinti iš dalies.
Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-20-191211-00143 nustatytą ir 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. SDPN-20-200625-00053 pratęstą įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2022 m. gruodžio 30 d.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Nutartis neskundžiama.