- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- AS-602-209-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00025-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Seimo
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės I. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės I. Š. prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, SĮ „Vilniaus planas“, UAB sveikatos centras „Energetikas“ dėl norminių teisės aktų tyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja, Lietuvos Respublikos Seimo narė I. Š. (toliau – ir pareiškėja), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsniu, pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą dėl norminių administracinių teisės aktų:
a) Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir,
b) 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ teisėtumo ištyrimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme išdėstytais argumentais nurodė, kad paminėti norminiai teisės tiek dėl jų priėmimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų, tiek jais patvirtintų teritorijų planavimo sprendinių, prieštarauja įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatoms, todėl prašoma atlikti Palangos miesto savivaldybės priimtų norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimą. Pareiškėja šiais ir prašyme išsamiau išdėstytais argumentais teismo prašė:
1) ištirti, ar 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka:
a) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 8 dalį, 9 dalį, 11 dalį, 12 straipsnio 3 dalį;
b) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį;
c) Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), 20.4 punktą, 21 punktą, 27 punktą;
d) 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat prašė sujungti šio prašymo pagrindu iškeltą administracinę bylą dėl norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-130-583/2012 (pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“, atsakovai – Palangos miesto savivaldybės ir Palangos miesto savivaldybės administracija).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės I. Š. prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Palangos miesto savivaldybės administracijai, valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, SĮ „Vilniaus planas“, UAB sveikatos centras „Energetikas“ dėl norminių teisės aktų tyrimo, priimti atsisakė.
Teismas nurodė, jog iš pareiškėjos pateikto prašymo turinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje patalpintų procesinių dokumentų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo žinioje yra administracinė byla Nr. I-130-583/2012, kurioje jau yra tiriamas įvardijamų norminių aktų atitikimas įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir šiuo atveju teikiamas abstraktus prašymas ištirti norminio akto teisėtumą iš esmės jau pradėtoje ir nagrinėjamoje norminio akto teisėtumo byloje. Šias aplinkybes pareiškėja nurodo ir prašyme, išdėstydama argumentus dėl bylų sujungimo, prašydama bylą pagal teikiamą prašymą dėl norminio akto teisėtumo tyrimo sujungti su jau nagrinėjama administracine byla Nr. I-130-583/2012.
Šalies argumentai
Teismas apžvelgė administracinėje byloje Nr. I-130-583/2012, kurioje pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“ 2010 m. balandžio 23 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo ir norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo, pateiktų procesinių dokumentų turinį ir konstatavo, jog pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą savo reikalavimų turiniu ir apimtimi yra identiškas pareiškėjo UAB sveikatos centras „Energetikas“ administracinėje byloje Nr. I-130-583/2012 pateiktam prašymui ištirti norminio akto teisėtumą. Pažymėjo, jog 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-130-583/2012 (ankstesnis bylos numeris Nr. I-48-163/2010) Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė pradėti norminio akto teisėtumo tyrimą. Taigi, norminio akto teisėtumo tyrimo procesas jau yra pradėtas ir norminių aktų atitiktis yra tiriama analogiška apimtimi, kaip ir teikiamas abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Konstatavo, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto teisėtumo. Pridūrė, jog įstatymo leidėjas nėra numatęs išimčių sprendžiant abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimus, o ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos dėl norminių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles, todėl nustačius, kad teismo žinioje jau yra tiriamas to paties norminio administracinio akto teisėtumas, pareiškėjos prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą atsisakytina priimti tiek pagal bendrąsias skundo priėmimą reglamentuojančias nuostatas, numatytas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte, tiek pagal ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, numatančias prašymo ištirti norminio akto teisėtumą ryšium su individualia byla priėmimo taisykles. Teismas pažymėjo ir tai, jog teisinio vertinimo nekeičia tas faktas, kad šiuo atveju yra teikiamas abstraktus prašymas ištirti norminio akto teisėtumą ir prašoma jį sujungti su jau nagrinėjama teisme norminio akto tyrimo byla. Akcentavo, jog ABTĮ nuostatos nenumato procesinio bendrininkavimo norminio akto tyrimo byloje galimybės ar galimybės įstoti į jau vykstantį teisminį procesą dėl norminio akto teisėtumo tyrimo, ar abstraktaus prašymo nagrinėjimo prioriteto prieš norminio akto teisėtumo tyrimą ryšium su individualia byla.
III.
Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 62 – 66), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – jos skundą priimti.
Atskirajame skunde pažymi, jog nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad jos pateikto skundo faktinis bei teisinis pagrindas yra tapatus, nes teismo žinioje jau yra UAB sveikatos centro „Energetikas“ administracinėje byloje Nr. 1-130-583/2012 pateiktas prašymas ištirti norminio akto teisėtumą, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Pažymi, jog ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra detaliai atskleistas aplinkybių visetas, kurioms egzistuojant atsiranda pagrindas atsisakyti priimti teismui pateiktą skundą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos skundo pagrindu iškeltinoje administracinėje byloje ir administracinėje byloje Nr. 1-130-583/2012 dalyvauja tos pačios šalys, nes šiose bylose šalys skiriasi, nėra tapačios, taigi pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą neegzistuoja. Akcentuoja, jog šioje administracinėje byloje šalys yra šios – pareiškėja Lietuvos Respublikos Seimo narė I. Š. bei atsakovas Palangos miesto savivaldybė. Tuo tarpu administracinėje byloje Nr. 1-130-583/2012 šalys nesutampa su šios bylos šalimis – pareiškėjas minėtoje byloje yra UAB sveikatos centras „Energetikas“, o atsakovai – Palangos miesto savivaldybė, Palangos miesto savivaldybės administracija bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Taip pat nurodo, jog minėtose bylose nesutampa teisinis pagrindas atsisakyti priimti skundą (antrasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas kriterijus). Šiuo aspektu pažymi, jog susijusioje byloje nagrinėjamas prašymas ištirti norminių teisės aktų teisėtumą ryšium su individualia byla, tuo tarpu ji pateikia abstraktų prašymą ištirti norminių teisės aktų teisėtumą, be to, akivaizdu, jog ABTĮ 111 straipsnyje ir ABTĮ 110 straipsnyje numatyti norminių teisės aktų teisėtumo tyrimų pagrindai yra atskiri, savarankiški, negali būti tapatinami. Priduria, jog atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodomų norminių teisės aktų teisėtumą prašoma ištirti pateikiant abstraktų prašymą, akivaizdu ir tai, jog šios administracinės bylos dalykas būtų minėtų teisės aktų teisėtumo tyrimas visoje apimtyje. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje Nr. 1-130-583/2012 prašymas dėl norminių teisės aktų tyrimo pareikštas ryšium su individualia byla, minėtoje byloje teisės aktų teisėtumas tikėtinai bus tiriamas tik su pareiškėju susijusioje norminių teisės aktų dalyje, o ne visa apimtimi, tokiu būdu skirsis ir aptariamų administracinių bylų dalykas, taigi faktinės aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. 1-130-583/2012 nagrinėjimo dalykai visiškai sutampa.
Pareiškėja taip pat papildomai akcentuoja, jog teismas kaip atsisakymo priimti skundą pagrindą visiškai nepagrįstai nurodo ir ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto normą. Pabrėžia, jog ši norma reglamentuoja su individualia byla susijusių prašymų dėl norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo priėmimo tvarką, taigi nėra ir negali būti taikoma sprendžiant abstraktaus prašymo ištirti norminių teisės aktų teisėtumą pareikšto ABTĮ 110 straipsnio pagrindu, priėmimo klausimą. Nesutinka ir su tuo, jog ABTĮ nenumato procesinio bendrininkavimo norminio akto tyrimo byloje galimybės, nes tai tiesiogiai įtvirtina ABTĮ 69 straipsnio 1 dalis.
2012 vasario 22 d. (pagal gavimo datą) pareiškėja taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, motyvuodamas ta aplinkybe, kad jo žinioje jau yra nagrinėjamas UAB sveikatos centro „Energetikas“ administracinėje byloje Nr. 1-130-583/2012 pateiktas prašymas ištirti norminio akto teisėtumą. Pabrėžia, jog jau 2012 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu teismas išnagrinėjo bylą ir 2012 m. vasario 10 d. paskelbė nutartį administracinėje byloje Nr. 1-130-583/2012, kurioje buvo nagrinėjamas UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašymas dėl norminių aktų teisėtumo, kuria byla dėl norminių teisės aktų teisėtumo buvo nutraukta. Taigi, šia nutartimi buvo nutrauktas procesas, dėl kurio nagrinėjimo teismas atsisakė priimti jos šioje administracinėje byloje. Mano, jog nurodyta faktinė aplinkybė ne tik neabejotinai paneigia nutarties teiginius, tačiau ir akivaizdžiai patvirtina pirmosios instancijos teismo nepagrįstą vengimą vykdyti skundžiamų norminių teisės aktų teisėtumo nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja – Lietuvos Respublikos Seimo narė – kreipėsi (pateikė abstraktų prašymą) į teismą, prašydama ištirti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ teisėtumą. Pareiškėja taip pat prašė sujungti jos prašymą ištirti norminio teisės akto teisėtumą su tame pačiame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. I-130-583/2012 (pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“, atsakovai – Palangos miesto savivaldybės ir Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas tokį pareiškėjos prašymą atsisakė priimti nagrinėti, motyvuodamas tuo, jog norminio akto teisėtumo tyrimo procesas jau yra pradėtas ir norminių aktų atitiktis yra tiriama analogiška apimtimi, kaip ir teikiamas abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, taigi – pasiremdamas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Atskiruoju skundu pareiškėja su tokiu teismo sprendimu nesutinka.
ABTĮ 110 straipsnis inter alia įtvirtina, jog su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas savo ruožtu inter alia įtvirtina, jog teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto.
ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su teismo nutartimi atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą ištirti norminių teisės aktų teisėtumą nesutinka. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Kaip teisingai atskirajame skunde pažymi pareiškėja, šiai nuostatai taikyti turi egzistuoti trys būtinosios prielaidos, kurios yra kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu): byla dėl ginčo turi būti 1) tarp tų pačių šalių; 2) dėl to paties dalyko ir 3) tuo pačiu pagrindu.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjos pateikto prašymo ir administracinės bylos Nr. I-130-583/2012 šalys nesutapo, t. y. skyrėsi šių dvejų bylų pareiškėjai, iš dalies – atsakovai. Antra, nesutapo ir šių bylų dalykas bei pagrindas – iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja padavė abstraktų prašymą tirti ginčijamus norminius teisės aktus (ABTĮ 110 straipsnis), o UAB sveikatos centras „Energetikas“ administracinėje byloje Nr. I-130-583/2012 teikė prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis). Taigi, pagrindo vadovautis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, leidžiančiu teismui nutartimi atsisakyti priimti skundą (prašymą), pagrindo nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja į teismą su prašymu kreipėsi, vadovaudamasi ABTĮ 110 straipsniu (abstraktaus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą), taip pat nebuvo pagrindo remtis ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nes ši nuostata reglamentuoja prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla priėmimo klausimą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą turėjo ne atsisakyti priimti nagrinėti, bet nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą bei atsižvelgęs į pačios pareiškėjos prašyme suformuluotą reikalavimą jos bylą sujungti su kita byla, pagal ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas šią bylą ir administracinę bylą Nr. I-130-583/2012 sujungti.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog šiuo metu teismui nepagrįstai atsisakius priimti pareiškėjos abstraktų prašymą ištirti norminių teisės aktų teisėtumą bei, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, administracinę bylą Nr. I-130-583/2012 pagal pareiškėjo UAB „Energetikas“ prašymą 2012 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi nutraukus, susiklostė situacija, iš esmės užkertanti kelią pareiškėjai pasinaudoti savo specialiuoju subjektiškumu ir vykdyti norminių teisės aktų teisėtumo kontrolę. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neleistina, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą, laikytina nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai bei netinkamą pirmosios instancijos teismo procesinių nuostatų taikymą, pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
LITEKO duomenys bei 2012 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties turinys patvirtina, kad individuali byla pagal UAB sveikatos centras „Energetikas“ skundą buvo inicijuota 2009 m. sausio 28 d., 2009 m. gegužės 5 d. minėtoje byloje buvo pateiktas prašymas ištirti norminio akto teisėtumą ryšium su individualia byla. Teismo sprendimu buvo ištirtas administracinio akto teisėtumo klausimas, 2010 m. kovo 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010 apygardos administracinio teismo sprendimas panaikintas konstatavus, kad pareiškėjas neturėjo teisės pateikti prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. 2010 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas savo iniciatyva pradėjo tirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su nagrinėjama individualia byla pagal UAB sveikatos centras „Energetikas“ skundą. 2012 m. vasario 10 d. nutartimi byla nutraukta teismui konstatavus, kad norminio administracinio akto tyrimas nėra susijęs su individualia administracine byla (nutartis neįsiteisėjusi). Minėti faktiniai duomenys patvirtina, kad nuo 2009 metų vyksta teisminiai procesai, kuriais suinteresuoti asmenys siekė, kad būtų ištirtas norminis aktas, dėl kurio teisėtumo tyrimo kreipėsi šios bylos pareiškėja, norminio akto teisėtumas teisme nėra ištirtas, teismo procesiniuose dokumentuose buvo sprendžiama, ar yra prielaidos tirti norminį administracinį aktą ryšius su individualia byla, t. y. sprendžiami tik klausimai, ar gali vykti teismo procesas, minėti klausimai skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo išspręsti, atskirojo skundo nagrinėjimo metu taip pat nėra išspręsti. Be to, minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar subjektas padavęs prašymą turi reikalavimo teisę. Byloje, inicijuotoje pareiškėjos – Lietuvos Respublikos Seimo narės, padavus abstraktų prašymą ištirti norminio akto teisėtumą, analogiški klausimai kaip minėtoje byloje dėl norminio akto ištyrimo ryšius su individualia byla neturi būti sprendžiami, nes ABTĮ 110 straipsnyje, skirtingai negu ABTĮ 111 straipsnyje, nėra nustatytos analogiškos sąlygos dėl prielaidų, kurioms esant gali būti nagrinėjamas abstraktus prašymas nagrinėti norminio akto teisėtumą, taip pat yra nustatytos kitos taisyklės dėl subjektų, turinčių teisę paduoti prašymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą turėjo įvertinti minėtus LITEKO duomenis, kurie laikytini neįrodinėtinomis aplinkybėmis, kurios yra žinomos teismui ir teismas turi ex officio vadovautis duomenimis dėl kitų teismo žinioje nagrinėjamų ar išnagrinėtų bylų ir vertinti šiuos dokumentus tokiu būdu, kad nebūtų pažeista asmenų teisė kreiptis į teismą (ginčijamu atveju expressis verbis nustatyta įstatyme) bei nebūtų paneigti teisingumo ir protingumo kriterijai.
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 114 straipsnio 1 dalį bylos dėl norminių administracinių aktų nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles. ABTĮ nustatytos proceso taisyklės nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis), todėl bendrosios taisyklės nustatytos būtent individualių administracinių ginčų išnagrinėjimui. Bylos dėl norminių aktų tyrimo nėra ginčo bylos, todėl ABTĮ 114 straipsnyje įtvirtinta procesinė norma neturėtų būti aiškinama pernelyg siaurai, taikyti ginčo teisenos normas bylos dėl norminio administracinio akto nagrinėjimo atveju teismas turėtų, jeigu ABTĮ 110 – 117 straipsniai nedaro atitinkamų išimčių ir ginčo teisenos normų taikymas neprieštarauja bylų dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo esmei. Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą turėjo atsižvelgti į tai, kad yra sprendžiamas ne skundo dėl individualaus ginčo priėmimo klausimas, bet abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį ir pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.