Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, kaltinamiesiems E. B., P. V., V. D., V. K., V. R., kaltinamųjų gynėjams advokatams Vladui Gerasičkinui, Romualdui Matoniui, Augustinui Vaičiūnui, Albinui Miliauskui, Mečislovui Norvaišui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 3 dalį.

P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 270 straipsnio 3 dalį.

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 3 dalį.

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 3 dalį.

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. kaltintas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas asmeninės naudos ir piktnaudžiaudamas tarnyba, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė: E. B., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir eidamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) viršininko pavaduotojo pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538 redakcija) 12 straipsnyje nustatytą pareigūno priesaiką, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 3 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, 4 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad policijos veikla grindžiama teisėtumo principu, 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais nustatytus policijos uždavinius - nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį pareigą policijos pareigūnui gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam esant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, jis - E. B., veikdamas priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaudamas užimamomis aukštomis pareigomis ir Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje jam suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais nepavaldiems asmenims, siekdamas asmeninės naudos - įsiteikti V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, 2009 m. kovo 5 d. 20.40 val., telefoninio pokalbio metu pareikalavo iš E. D. (asmens, kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas) miške iškirsti ir jam - E. B. atvežti 2009 m. kovo 11 d. mašiną malkų ir tokiu būdu sukurstė šį asmenį padaryti svetimo turto - valstybinio miško pagrobimą ir padėti jam - E. B., piktnaudžiauti tarnyba; tęsdamas pradėtą veiką ir vykdydamas susitarimą su E. D., 2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, įkalbėjo V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme; po ko, 2009 m. kovo 9 d. 18.23 val., telefoninio pokalbio su E. D. metu jis - E. B. susitarė, kad stačio miško iškirtime ir pagrobime dalyvaus ir pats jis, taip pat įtrauks į šio nusikaltimo darymą V. K. ir V. R.; po to, E. D., vykdydamas jo – E. B. neteisėtą reikalavimą, savo iniciatyva 2009 m. kovo 10 d. 8.33 val. įkalbėjo dalyvauti šio nusikaltimo padaryme VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos girininko pavaduotoją P. V., kad šis leistų jam ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, kirsti medžius ir juos pagrobti, tai yra, sukurstė P. V. piktnaudžiauti tarnyba ir padėti pagrobti miško medieną; 2009 kovo 11 d. apie 9 val., jis – E. B., įgyvendindamas susitarimą su E. D., telefoninio pokalbio metu pasiūlė V. K. važiuoti ir pasigaminti malkų ir tokiu būdu sukurstė dalyvauti šio nusikaltimo padaryme šį asmenį; 2009 kovo 11 d. apie 10 val. V. D., vykdydamas susitarimą su E. B., telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, tokiu būdu sukurstė dalyvauti šio nusikaltimo padaryme šį asmenį.

Kaltintas ir tuo, kad 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., pažeisdamas 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, bei 2002 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti, jis - E. B., veikdamas bendrininkų grupe su E. D., V. D., V. R., V. K. ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Kalvarijos sav. Liubavo sen. 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų – 5,929 kub. m medienos, kurios vertė 956,98 Lt; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 kub. m medienos, kurios vertė 1 958,78 Lt ir tokiu būdu padarė VĮ Marijampolės miškų urėdija Kalvarijos girininkijai – 2 915,76 Lt turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai – 550,28 Lt.

Tokiais veiksmais E. B., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, sukurstydamas kitus asmenis daryti nusikaltimą (vagystę), baudžiamąjį nusižengimą ir pats dalyvaudamas jų padaryme, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetą ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

P. V. kaltintas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas asmeninės naudos ir piktnaudžiaudamas tarnyba, padėjo piktnaudžiauti tarnyba, pagrobti svetimą turtą, pažeisti teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, dėl ko buvo padaryta nedidelė žala augmenijai ir didelės žalos patyrė valstybė: P. V., būdamas valstybės tarnautoju ir eidamas VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos girininko pavaduotojo pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija Nr. VIII-1316) 3 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatantį, kad valstybės tarnautojas eidamas ar atlikdamas tarnybines pareigas privalo nesiekti naudos sau, 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nustatantį, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus, 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nustatantį, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatantį reikalavimą tinkamai atlikti savo pareigybines funkcijas, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nustatantį reikalavimą nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (1994-11-22 redakcija Nr. 1-671) 6 straipsnio 1 dalies 1,2,4 punktus, nustatančius valstybinių miškų pareigūno pareigą vykdyti valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę, organizuoti ir vykdyti miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų - savavališko miško kirtimo, gavus pranešimą apie šio įstatymo bei kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai, VĮ Marijampolės miškų urėdijos miškų urėdo 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1-113 patvirtintų Girininko pavaduotojo pareiginių nuostatų 9 punkto 1,2 papunkčius, įpareigojančius kontroliuoti visų rūšių kirtimą ir miškų apsaugą nuo savavališkų kirtimų, 2009 m. kovo 10 d. 8.33 val., E. D. (asmens, kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas) telefoninio pokalbio metu įkalbėtas leisti jam - E. D. ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, kirsti medžius miške ir juos pagrobti, jis – P. V., veikdamas priešingai tarnybos interesams, siekdamas asmeninės naudos - gerų santykių su Marijampolės AVPK viršininko pavaduotoju E. B. ir E. D., leido šiems savavališkai kirsti mišką ir tokiu veiksmu padėjo piktnaudžiauti tarnyba E. B., pagrobti miško medieną ir padaryti nedidelę žalą augmenijai; po ko, gavus jo - P. V., neteisėtą leidimą, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., E. B., E. D., V. D., V. R. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, ir J. R., nesupratęs, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, pažeisdami 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, numatantį, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti, iškirto medžius ir pagrobė iš VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Kalvarijos sav. Liubavo sen. 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų – 5,929 kub. m medienos, kurios vertė 956,98 Lt, iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 kub. m medienos, kurios vertė 1 958,78 Lt ir taip padarė VĮ Marijampolės miškų urėdija Kalvarijos girininkijai – 2 915,76 Lt turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai – 550,28 Lt.

Tokiais veiksmais P. V., būdamas valstybės tarnautoju, padėdamas kitiems asmenims daryti nusikalstamas veikas - vagystę, baudžiamąjį nusižengimą, piktnaudžiauti tarnyba E. B., diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos - VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

V. D. kaltintas tuo, jog jis, siekiant asmeninės naudos, padėjo valstybės tarnautojui piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, dėl ko padaryta nedidelė žala augmenijai: 2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - Marijampolės AVPK viršininko pavaduotojui E. B. veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, įkalbėjus jį - V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme, jis - V. D., vykdydamas susitarimą su E. B., 2009 kovo 11 d. apie 10 val. telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, ir tokiu būdu sukurstė dalyvauti šių nusikalstamų veikų padaryme ir šį asmenį.

Kaltintas ir tuo, kad 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., pažeisdamas 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalinga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, 2002 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti, veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. R., J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Kalvarijos sav. Liubavo sen., 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų – 5,929 kub. m medienos, kurios vertė 956,98 Lt, iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 kub. m medienos, kurios vertė 1 958,78 Lt, iš viso padarydamas VĮ Marijampolės miškų urėdija Kalvarijos girininkijai – 2 915,76 Lt turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai – 550,28 Lt.

Tokiais veiksmais V. D. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

V. K. kaltintas tuo, jog jis, siekiant asmeninės naudos, padėjo valstybės tarnautojui piktnaudžiauti tarnyba, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, dėl ko buvo padaryta nedidelė žala augmenijai: 2009 kovo 11 d. apie 9 val., telefoninio pokalbio metu, statutiniam valstybės tarnautojui - Marijampolės AVPK viršininko pavaduotojui E. B., veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti jam - V. K. ir kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti jam malkų, pasiūlius jam - V. K., važiuoti ir pasigaminti miške malkų, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., pažeisdamas 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, 2002 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, nustatantį, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti, veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas), V. D., V. R., J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Kalvarijos sav. Liubavo sen., 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų – 5,929 kub. m medienos, kurios vertė 956,98 Lt, iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 kub. m medienos, kurios vertė 1 958,78 Lt, padarydamas VĮ Marijampolės miškų urėdija Kalvarijos girininkijai – 2 915,76 Lt turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai – 550,28 Lt.

Tokiais veiksmais V. K. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

V. R. kaltintas tuo, jog jis siekiant asmeninės naudos padėjo valstybės tarnautojui piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai: 2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - Marijampolės AVPK viršininko pavaduotojui E. B. veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti V. K. ir kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, įkalbėjus V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme, jis - V. R., 2009 kovo 11 d. apie 10 val., telefoninio pokalbio metu V. D. paprašytas padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, sutiko dalyvauti šių nusikalstamų veikų padaryme; po ko, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., jis, pažeisdamas 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, 2002 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, numatantį, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. D., J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Kalvarijos sav. Liubavo sen., 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų – 5,929 kub. m medienos, kurios vertė 956,98 Lt, iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 kub. m medienos, kurios vertė 1 958,78 Lt, padarydamas VĮ Marijampolės miškų urėdija Kalvarijos girininkijai – 2 915,76 Lt turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai – 550,28 Lt.

Tokiais veiksmais V. R. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad dar prieš 2009 m. kovo 11 d. jis kalbėjosi su E. B., kuris klausė, kur gauti malkų V. K.. Kadangi jis žinojo, kad E. D. nuolat turi miško, pasiūlė kreiptis į jį. 2009 m. kovo 11 d. jis su E. B. susitarė važiuoti į mišką pašerti žvėrių ir apžiūrėti medžioklės plotų. Važiavo su savo automobiliu, priekaboje vežė pašarus žvėrims. Kartu su jais į mišką vyko V. R. su sūnumi J. R., V. K., kurie vyko pjauti medžių V. K.. Jis nuvežė juos į mišką, kur jau buvo E. D., o pats su E. B. išėjo šerti žvėrių, apžiūrinėjo medžioklės plotus. Jis su E. B. medžių nekirto ir nekrovė į automobilį. Prie pjaunančių medžius buvo tik grįžę papietauti, vėliau kartu važiavo namo. Malkos buvo pjaunamos tik viename sklype – 18 kvartalo 34 sklype, 15 kvartalo 28 sklype malkų nepjovė. Apie tai, kad E. D. pjauna jam nepriklausančius medžius nežinojo, buvo įsitikinęs, kad medžiai pjaunami teisėtai (t. 10, b. l. 26,27).

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad įvykusi ekonominė krizė skausmingai palietė jo įmonę, todėl kaimynystėje gyvenančiam E. B. prasitarė, kad jam reikia malkų. Žinojo, kad E. B. gerai pažįsta E. D., iš kurio jis yra gavęs malkų anksčiau. Pats E. D. prašyti nenorėjo, nes nebuvo gerai pažįstamas. Manė, kad E. D. jam duos malkų, o jis už tai atsiskaitys remontuodamas ar pagamindamas jam reikalingas detales, nes tuo užsiima jo įmonė. 2009 m. kovo 11 d. išvakarėse, E. B. pakvietė jį važiuoti į mišką ir pačiam pasiruošti malkų. 2009 m. kovo 11 d. į mišką važiavo V. D. automobiliu, važiavo V. D., E. B., V. R. su sūnumi ir jis pats. Atvažiavus į mišką E. B. su V. D. išėjo į mišką, malkas kirto V. R. ir E. D.. Jis su V. R. sūnumi krovė malkas į priekabą, prikrovę priveždavo prie E. D. sunkvežimio ir sukraudavo į jį. E. B. ir V. D. prie malkų ruošimo neprisidėjo. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus bei akistatos metu apkalbėjo E. B. ir V. D. kai nurodė, kad jie prisidėjo prie malkų ruošimo. Apkalbėjo, nes buvo susijaudinęs, jautė spaudimą iš pareigūnų, kurie tvirtino, kad jiems reikalingas tik E. B. ir jei jis duos parodymus apie jį, liks liudytoju. Kaip teisėtai turi būti pjaunami asmeniui ar valstybei priklausantys medžiai niekada nesidomėjo ir nežinojo, tokios patirties neturi, jis pjovė tuos medžius, kuriuos nurodė E. D.. Kai, siekdamas atlyginti žalą, sumokėjo pinigus, tai jis nežinojo, kad moka už dviejuose sklypuose iškirstus medžius, jam pasakė tik bendrą sumą ir jis nesiaiškindamas sumokėjo (t. 10, b. l. 24,25).

Kaltinamasis V. R. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad poilsio dienomis dažnai važiuoja į mišką pašerti žvėrelių, todėl V. D. užsiminus, kad 2009 m. kovo 11 d. jis važiuos į mišką, jis paprašė vežtis ir jį. Kadangi važiuoti į mišką norėjo ir jo sūnus, pasiėmė ir sūnų J. R.. Jokio išankstinio susitarimo, kad bus pjaunamas miškas nebuvo, pjūklą pasiėmė tik tam, kad norėjo jį išbandyti, nes buvo nesenai įsigijęs. Į mišką nuvažiavo su V. D. automobiliu, priekaboje buvo pašarai žvėrims. Į mišką važiavo V. D., E. B., jis pats ir jo sūnus J. R.. Išpylę pašarus, jie nuvažiavo pas E. D., kuris miške pjovė medžius, ir jam pasiūlius, sutiko jam padėti pjauti medžius. Medžius pjovė E. D. ir jis. Medžius pjovė tuos, kuriuos parodė E. D., buvo įsitikinęs, kad medžiai pjaunami teisėtai, nes pats nežinojo kaip ir kokie medžiai bei kokia tvarka turi būti pjaunami, ar jie turi būti kaip nors pažymėti. V. K. ir J. R. nupjautus medžius, supjaustytus į kulbes, nešė į automobilį. E. B. ir V. D. prie medžių pjovimo, krovimo į priekabą neprisidėjo, jie buvo išėję į mišką, atėję buvo tik papietauti ir tuomet, kai visi grįžo namo. Medžiai buvo pjaunami tik viename sklype (t. 10, b. l. 25,26).

Kaltinamasis P. V. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2008 m. lapkričio mėnesį E. D. kreipėsi pas jį, nes norėjo įsigyti malkų. Tų pačių metų gruodžio mėnesio viduryje, jis Kalvarijos sav. Liubavo sen. miške, 18 kvartalo 34 sklype atkleimavo E. D. ir D. B. maždaug po 10 kub. m nenukirsto miško išsikirtimui, tačiau kirsti leidimas buvo duotas tik 2009 m. sausio mėnesį. Šiam kirtimui buvo atkleimuotos drebulės ir blindės, ar pagal šį leidimą E. D. su D. B. išsikirto ir išsivežė visą medieną nustatytu laiku jis nekontroliavo. Prisimena, kad jau po to, kai E. D. buvo duotas leidimas kirsti medieną ir išsivežti, jis jam skambino ir prašė dar atkleimuoti medžių, nes jų reikia E. B., tačiau jis pasakė, kad šiuo metu tokių medžių nėra ir jis to padaryti negali. Jis neleido E. D. neteisėtai kirsti mišką, nežinojo, kad 2009 m. kovo 11 d. jis važiuos kirsti medžių, apie tai, kad 18 kvartalo 34 sklype buvo neteisėtai iškirsti ir išvežti medžiai jis sužinojo vėliau, kai buvo nustatytas neteisėtas kirtimas 15 kvartalo 28 sklype. Jis buvo nuvažiavęs į abu sklypus, nerado požymių, kurie leistų teigti, kad šiuose sklypuose kirtimai atlikti vienu metu: 15 kvartalo sklype nebuvo automobilio pėdsakų, kurie buvo rasti 18 kvartalo sklype, matėsi, kad medžiai pjauti skirtingu laiku. Telefoninio pokalbio metu E. D. paklausus ,,mažu kokią blindukę, ten, to upelio kraštu“ atsakydamas ,,jo, jo, jo“ neišreiškė leidimo E. D. kirsti medžius be leidimo, jie su E. D. kalbėjo tik apie galimą papildomų medžių kleimavimą, jis žinojo, kad E. D. užsiima miškų pjovimais, pats sau nuolat perka mišką, todėl puikiai žino, kokia tvarka galioja medžiams kirsti (t. 10, b. l. 22-24).

Liudytojas J. R. parodė, kad prieš kokius 2-3 metus jo tėvas V. R. pasakė, kad važiuos į mišką šerti žvėrių, todėl ir jis norėjo važiuoti kartu. Kai važiavo į mišką buvo trečiadienis ir kažkokia šventė. Į mišką važiavo 5 žmonės – E. B., V. D., Vidas, kurio pavardės nežino, ir jis su tėvu. Važiavo V. D. džipu. Tėvas iš namų pasiėmė krepšį, kuriame buvo pjūklas. Jis su tėvu važiavo šerti žvėrių, o ko kiti važiavo - nežino. Pašėrę žvėris atvažiavo prie E. D. krovininės mašinos. E. D. paprašė padėti pjauti malkas. Vidas ir jis su tėvu liko padėti E. D., o V. D. su E. B. išėjo kažkur į mišką. Jo tėvas pjovė stovinčius medžius ir smulkino į kulbes, o jis su Vidu krovė kulbes į džipo priekabą ir vežė į E. D. sunkvežimį. Medžius pjovė ir E. D. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie medžių dirbo ir E. B. su V. D., tačiau to nebuvo, jis taip pasakė, nes taip norėjo policininkai, jį taip sakyti įtakojo, kai apklausoje dalyvavusi vaiko teisių skyriaus atstovė apklausos metu buvo išėjusi (t. 10, b. l. 37; t. 8, b. l. 111,112; t. 3, b. l. 85-89).

Liudytojas E. D. parodė, kad 2009 m., prieš kovo 11 d., jam telefonu paskambino E. B. ir paprašė malkų, sakė, kad jų reikia V. K.. Jis pasakė, kad turi neišpjautų medžių, nes 2009 m. jam buvo atkleimuota blindės ir drebulės, jis turėjo leidimą iškirsti 9 kub. m medienos. Tai dienai jam dar buvo likę neiškirstų jo ir draugo D. B. medžių, nes jie kirtosi medžius vienoje vietoje pagal abiejų sutartis. V. K. pažinojo, jo įmonėje remontavosi savo mašiną, tai iš draugiškumo sutiko padėti. Atrodo, kad dar kito pokalbio metu sutarė, kad kovo 11d. jie bus laisvi ir galės pasigaminti malkų. Šio pokalbio metu nebuvo aišku, kas atvažiuos dirbti, tik sakė E. B. pasiimti kelis vyrus. Kovo 11 d. į mišką atvažiavo E. B., V. D., J. R., V. R. ir V. K.. E. B. su V. D. nuėjo į mišką, o abu Renteliai ir V. K. liko pjauti medžių. Jis V. R. ir V. K. parodė, kur pjauti. Medžius pjovė apie 5 valandas. Į pabaigą darbo jis atėjo prie V. R., pažiūrėjo ką jis pripjovė ir pasakė, kad ne tuos medžius nupjovė, tačiau V. R. jau buvo išgėręs alaus ir net nesureagavo. Tą dieną iš miško išsivežė pilną sunkvežimį, t.y. apie keturis kubinius metrus malkų, kurias nuvežė pas V. K. į kiemą ir išpylė į vieną krūvą. Dėl medienos jis bendravo su girininko pavaduotoju P. V., sakė jam, kad važiuos pabaigti pjauti malkas. Neprisimena, ar sakė kam jas pjaus. Medžius kirto viename sklype. E. B. žinojo, kad jis medienos turi, apie tai kalbėdavo, žinojo, kad dar prieš metus iki to, V. K. buvo ėmęs iš jo mašiną malkų, taip pat žinojo, kad jis turi savo valdomų asmeninės nuosavybės teise miškų, gaminasi medieną ir iš nenukirsto valdiško miško. Nesitarė, kad V. K. jam už malkas sumokės, nes jam dažnai reikia remontuotis transportą V. K. įmonėje, todėl taip ir būtų atsiskaitę už malkas (t. 10, b. l. 37; t. 8, b. l. 112,113).

Liudytojas G. Č. (t. 10, b. l. 34-36), D. G. (t. 10, b. l. 36,37) parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl medžių vagystės bendravo su kaltinamaisiais, užeidavo į kabinetą apklausų metu, patikrinti kaip atliekamas tyrimas, yra kalbėjęs su kaltinamaisiais, kai tai nebuvo protokoluojama, tačiau jų parodymų neįtakojo, tik patarė sakyti tiesą. Prisimena, kad po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnyje, operatyvinio sekimo byla Nr. 36-3-001-08 buvo nenutraukta, toliau buvo atliekami veiksmai dėl kitų asmenų ir nusikalstamų veikų, nes tai leido daryti tuomet galiojusių Generalinio prokuroro Rekomendacijų 7 punktas, ji buvo tęsiama pasitarus su prokuroru Kaušu.

Nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartys, medienos išvežimo lentelė bei biržės taksavimo lapai patvirtina, kad 2009 m. sausio 11 d. E. D. 18 kvartalo 34 sklype parduota 9,035 kub. m blindžių; 2009 m. sausio 16 d. tame pat sklype parduota 7,554 kub. m drebulės D. B. (t. 2, b. l. 177-183); šiems medžiams kirsti išduotas leidimas Nr. 021765, galiojantis nuo 2009 m. sausio 8 d. (t. 2, b. l. 190-192). Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. D. pateikė savo egzempliorių nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutarties Nr. 159903 dėl 9,035 kub. m medienos pirkimo; pagal medienos išvežimo lentelę 2009 m. vasario 7 d. pagal šią sutartį buvo išvežta dalis - 8,5 kub. m medienos; pagal D. B. vardu sudarytą nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartį Nr. 159904 dėl 7,554 kub. m medienos, 2009 m. kovo 5 d. išvežta medienos – 6,2 kub. m (t. 3, b. l. 8-11).

Kratos metu pas V. K. rasta beržinių skaldytų malkų krūva (t. 3, b. l. 16-19).

Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai ir jų priedai (suvestinės) patvirtina, kad 2009 m. kovo 5 d. E. B. telefonu skambina E. D. ir nurodo, kad jam reikia mašinos malkų; E. D. pažada gauti kitos savaitės viduryje; E. B. paklausus, kur jis gaus malkų, E. D. atsako, kad dar turi miške; E. B. sako, kad pats galėtų atvažiuoti ir pasitvarkyti; pokalbio pabaigoje E. B. sako E. D.: ,,ir kad trečiadienį būtų mašina malkų“ (t. 3, b. l. 30-33); 2009 m. kovo 9 d. pokalbio tarp E. B. ir E. D. dėl malkų kirtimo metu, E. B. pasako, kad E. D. nereiks vienam dirbti, atvažiuos jis, (duomenys neskelbtini), kuriam ir reikia malkų, paprašys(duomenys neskelbtini) ir visi prikirs, bus du pjūklai (t. 3, b. l. 34-36); po šio pokalbio, 2009 m. kovo 10 d., E. D. skambina P. V., nurodo, kad reikia malkų (duomenys neskelbtini), klausia, ar dar kleimuoja, tačiau P. V. atsako, kad jau nekleimuoja ir pasibaigę visi fondai, be to, rytoj yra laisva diena, o reikia sukleimuot; E. D. pasako, kad ,,gal kokią blindukę toje vietoje, kur atkleimavo jam, upelio kraštu galėtų“; P. V. atsako: ,,jo, jo, jo“ (t. 3, b. l. 36-39); 2009 m. kovo 12 d. pokalbio tarp E. D. su E. B. metu, E. B. į jį kreipiasi sakydamas ,,ką, slabakai?“, E. D. atsakydamas klausia ,,o nori pasakyt, kad jau tau nieko?“, E. B. atsako, kad nieko nejaučia, gali ,,šiandien varyti dvigubai greičiau“ (t. 2, b. l. 42,43); 2009 m. kovo 12 d. V. D. pokalbio su E. B. metu, V. D. klausia E. B., kaip jo sveikata, E. B. atsakydamas klausia, kodėl turėtų būti sveikata bloga, ,,visą mišką išpjovė ir nieko“ (t. 3, b. l. 44,45).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad E. D. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: 1) 2,68 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Birštono sav. Birštono sen. Šilėnų k.; 2) 0,44 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Birštono sav. Birštono sen. Šilėnų k.; 3) 16,20 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Birštono sav. Birštono sen. Šilėnų k.; 4) 0,15 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. Kapčiamiesčio mstl.; 5) 10,41 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. Kapčiamiesčio mstl.; 6) 1,58 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. Kapčiamiesčio mstl.; 7) 2,45 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Raseinių r. Pagojukų sen. Zvėgių k.; 8) 3,59 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Varėnos r. Valkininkų sen. Valkininkų mstl.; 9) 12,54 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Varėnos r. Valkininkų sen. Valkininkų mstl. (t. 8, b. l. 78-102).

2009 m. rugsėjo 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 5 minimalių gyvenimo lygių (650 Lt) dydžio bauda (t. 4, b. l. 27,28).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamieji E. B., V. D., V. K., J. R. neigia žinoję, kad E. D. neturėjo teisėtai išsipirkęs miško ir medžiai, kurie buvo išpjauti ir nuvežti malkoms V. K. buvo pjaunami neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. E. B. ir V. D. tvirtina buvę tikri, kad E. D. gali teisėtai mišką kirsti, V. K. ir V. R., taip pat ir liudytojas J. R., nurodė, kad manė mišką kertantys teisėtai. Tokius parodymus kaltinamieji ir liudytojas J. R. davė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Iš liudytojo E. D. parodymų, baudžiamojo įsakymo turinio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, matyti, kad jis niekam iš miško kirtime dalyvavusių nenurodė, kad neturi leidimo kirsti tokios apimties miško. Analizuojant pokalbį tarp E. B. ir E. D., kurio metu jis 2009 m. kovo 9 d. prašo mašinos malkų V. K. matyti, kad E. B. paklausus E. D., ar šis turi malkų ir iš kur jis jų ims, E. D. atsako, kad namuose malkų neturi, tačiau jų turi miške, dar neparuoštų (duomenys neskelbtini) Pokalbio metu E. D. apie tai, kad jis jau neturi E. B. prašomo kiekio malkų, nenurodo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šio pokalbio metu E. B. suprato, kad miškas bus kertamas neteisėtai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. B., V. D., V. K. ar V. R. žinojo, kad E. D. kaip kirstini nurodyti medžiai buvo kertami neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią baudžiamąją bylą nagrinėdamas kasacine tvarka 2013 m. kovo 14 d. nutartyje Nr. 2K-129/2013 (t. 9, b. l. 115-125) pažymėjo, kad šioje byloje taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-83/2009 suformuota praktika, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka aplinkybėms šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartyje Nr. 2K-83/209 pažymėjo, kad vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė BK 178 straipsnio 1 dalyje aprašyta materialiąja sudėtimi, t. y. joje kaip būtini objektyvieji požymiai nurodyti ir veika, kuria pagrobiamas svetimas turtas, ir šios veikos padariniai – svetimo turto užvaldymas. Minėta, kad vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir turi būti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą. Taigi kaltininko psichinis, valinis santykis vagystės atveju turi būti vertinamas kaip visuma, t. y. ir daromų veiksmų, jų pobūdžio, pastangų juos darant ir kartu vagystės padarinių atžvilgiu. Šio teisinio reglamentavimo kontekste vertinant kaltinamųjų E. B., V. D., V. K. ir V. R. veiksmus anksčiau aptartų įrodyme visete, pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad grobdami svetimą turtą vagystės būdu, jie suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė, kad buvo įsitikinę, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą, o E. B., kviesdamas V. D. su V. R., V. K. į miško kirtimo talką kviečia pagrobti mišką ir taip kursto padaryti svetimo turto vagystę.

Vertinant nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucija 7 straipsnio 3 dalis, BK 2 straipsnio 2 dalis), pažymėtina, kad net ir šiuo atveju asmuo turi suvokti veikos pavojingumą, nes asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis). Pripažintina, kad miškas yra specifinis objektas, todėl įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota miško kirtimo tvarka, siekiant jį apsaugoti nuo įvairių pažeidimų ar pagrobimų, tačiau vien ta aplinkybė, kad davus leidimą kirsti medžius jie yra kleimuojami aiškiu ženklu, o kaltinamieji, neįsitikinę esant tokį ženklą, suvokė, kad kerta mišką neteisėtai, nėra pagrindas pripažinti, kad kaltinamieji kirsdami mišką siekė jį pagrobti. Byloje nenustatyta, kad E. B., V. D., V. R., V. K. būtų žinoję, ar jų kertamas miškas priklauso pačiam E. D., ar jis jį yra teisėtai nusipirkęs. Nustatyta tik tai, kad jie žinojo, kad E. D. turi tiek nuosavo miško, tiek jį perka. Miško kirtimas valstybiniame miške ir jo kirtimas privačiame miške reglamentuotas skirtingai: 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20-20.8 punktuose numatyta galimybė kirsti mišką be nustatyta tvarka išduoto leidimo ir tuo atveju medžiai nėra kleimuojami ar kitaip aiškiai žymimi, todėl vien faktas, kad kertamas medis nėra pažymėtas nereiškia, kad jis kertamas neteisėtai. Nei vienas iš kaltinamųjų anksčiau nėra dalyvavęs miško kirtime, neturi tokios profesinės ar gyvenimiškos patirties, jų tikslas – padėti prikirsti malkų V. K., miško kirtimo darbams vadovavo bei pats mišką kirto E. D., kaltinamieji visi žinojo, kad jis puikiai išmano miško kirtimo reikalavimus, nes tuo nuolat užsiima, E. D. vienintelis iš visų žinojo miško kirtimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, žinojo, kad pats nebūdamas miško savininku, neturėdamas leidimo kirsti tokios apimties mišką veikė neteisėtai, tačiau apie tai nė vieno iš dirbusiųjų neinformavo, priešingai, kaltinamiesiems atvykus į mišką, kvietė juos į talką, parodydamas, kuriuos medžius reikia kirsti, taip leisdamas kaltinamiesiems suvokti, kad miškas kertamas teisėtai. 2009 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (t. 4, b. l. 27-28). Iš to spręstina, kad kertant mišką tik E. D. suvokė daromos veikos pavojingumą, draudžiamumą, suprato tos veikos pasekmes ir sąmoningai jų siekė. Vien faktas, kad E. B., V. D., V. K. ir V. R. kirto mišką nepatikrinę, ar jis priklauso E. D., ar ne, ar jis turi nuosavybę patvirtinančius dokumentus, jeigu ne, ar turi įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą, kuriam kiekiui jis išduotas, ar to kiekio nėra iškirtęs, nereiškia, kad jie padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, kuris gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Taip šios teisės normos aiškinamos ir anksčiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartyje Nr. 2K-83/2009,kai bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nuteistasis A.A. (duomenys neskelbtini) mišką kirto kartu su kitais darbininkais, tačiau pastarųjų veiksmai kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje nekvalifikuoti. Analogiškai šios aplinkybės įvertintos ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartyje Nr. 2K-19/2014, 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje Nr. 2K-232/2012, 2010 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. 2K-254. Tokios pozicijos prokuroras laikosi ir J. R. atžvilgiu, kuris kartu V. R., V. D., V. K., E. B. dalyvavo kertant mišką, nes kaltinamajame akte nurodo, kad kartu su kaltinamaisiais dalyvavo ir J. R., nesupratęs, jog dalyvauja nusikalstamų veikų padaryme (t. 7, b. l. 62-66). Tačiau iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad apie tai, kad miškas kertamas neteisėtai nežinojo ne tik J. R., bet ir kaltinamieji E. B., V. K., V. R., V. D., P. V.. Vien tas faktas, kad nebuvo susitarta, kiek V. K. turės sumokėti už malkas E. D. taip pat neleidžia daryti išvados, kad kaltinamieji suvokė vogę mišką, nes E. D., V. K. nurodomas atsiskaitymo būdas – atsimokėti taisant ar gaminant detales E. D. nėra kaip nors draudžiamas ar neteisėtas.

Šių argumentų pagrindu spręstina, kad kaltinamieji E. B., V. D., V. K., V. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje. Aptarti įrodymai patvirtina, kad apie E. B., V. D., V. K. ir V. R. miško kirtimą, jo neteisėtumą P. V. nežinojo, leidimo tai daryti nedavė, todėl nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje

E. B. neigia, kad rūpindamasis V. K. malkomis, jis piktnaudžiavo tarnyba siekdamas asmeninės naudos. Iš E. D., E. B., V. D., V. K. parodymų matyti, kad E. D. ir E. B. senai pažinojo vienas kitą, buvo vieno medžiotų būrelio nariai, dažnai bendraudavo, žinojo apie vienas kito pomėgius, jų santykiai draugiški, bendravimas - betarpiškas. Iš anksčiau aptartų telefoninių pokalbių tarp E. B., E. D., V. D. matyti, kad jų bendravimas neformalus, pokalbiuose E. B. nelaikomas viršesniu, jų pokalbiai atitinka gerų pažįstamų bendravimo modelį. Kaltinimas dėl piknaudžiavimo grindžiamas ta aplinkybe, kad E. B. įsakmiai nurodė E. D. sakydamas ,,per kovo 11-tą man atbogini mašiną malkų“, ,,ir kad būt trečiadienį malkų mašina“, tačiau iš viso šio pokalbio, kitų pokalbių matyti, kad į tokius pasakymus E. D. nesureaguoja išskirtinai, pokalbio metu pašiepia E. B., atsisakinėja vienas kitam vartodami keiksmažodžius, pats E. B. pasisiūlo dirbti kartu. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad tokiu pokalbiu E. B. išreiškė reikalavimą E. D. neteisėtai gauti (pavogti) malkų, nederantį jam, kaip valstybės tarnautojui. Tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, nenustatyti kiti jo kaip valstybės tarnautojo, vadovaujančias pareigas teisėsaugos institucijoje užimančio asmens veiksmai, kurie pažeistų Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutą, Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymą, viršintų jam suteiktus įgaliojimus, menkintų policijos pareigūno ar policijos autoritetą. Nekonstatavus tokių jo veiksmų, sudarančių piktnaudžiavimo tarnyba objektyviąją pusę, pripažintina, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir dėl šios veikos jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. D., V. R., V. K. neigia padėję E. B. piktnaudžiauti tarnyba. Nustatyta, kad V. D., V. R., V. K., P. V. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kadangi jų veiksmai kaip padėjimas E. B. piktnaudžiauti tarnyba siekiant asmeninės naudos kvalifikuoti dėl to, kad jie kaltinti pagrobę svetimą turtą (mišką), nustačius, kad ši nusikalstama veika nepadaryta, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje jie išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. V. neigia siekdamas asmeninės naudos piktnaudžiavęs tarnyba ar padėjęs ja piktnaudžiauti E. B.. Pokalbių įrašais nustatyta, kad E. D., po to, kai jis telefonu nurodė E. B., kad dar turi neparuoštų malkų miške, 2009 m. kovo 10 d. paskambino P. V., siekdamas susitarti, kad šis jam malkų atkleimuotų, nurodydamas, kad malkos reikalingos E. B. (pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio pokalbio met P. V. atsako, kad baigėsi rezervai ir malkų nekleimuoja. E. D. toliau prašo P. V., kad šis nuvažiuotų ten, kur jam buvo parduotos malkos ir pažiūrėtų. Jis atsako, kad ten galima žiūrėt, bet jam rytoj (kovo 11 d.) laisva diena ir nenuvažiuos. Tuomet E. D. pasako, kad jis kiaulysčių nedaro, ir gal P. V. galėtų kokią ,,blindukę, ten, to upelio kraštu“. P. V. atsako ,,jo, jo, jo“ (t. 3, b. l. 36-39). Apklaustas teisme P. V. paaiškino, kad atsakydamas ,,jo, jo, jo“ jis turėjo omenyje, kad jis atvažiuotų į nurodytą vietą, pažiūrėti, ar nėra ten ko sukleimuoti malkoms. Analizuojant šį pokalbį matyti, kad E. D. pokalbio su P. V. metu nenurodė, kad trečiadienį, t.y. 2009 m. kovo 11 d., jis yra susitaręs su E. B. važiuoti į mišką kirsti mašinos malkų V. K.. Nors pokalbio metu E. D. aiškiai minties neišsako, tačiau iš viso pokalbio spręstina, kad jis siekia susitarti su P. V., kad šis kirstinus medžius atkleimuotų. P. V. vengia susitarti dėl medžių kleimavimo, pokalbio metu neišsako leidimo kirsti nepažymėtus medžius. Jo išsakytą ,,jo, jo, jo“ (t. 3, b. l. 38) vertinti kaip leidimą savavališkai iškirsti mašiną medžių malkoms nėra jokio pagrindo, nes šį pasakymą vertinant viso pokalbio kontekste matyti, kad tuo metu kalbama apie galimybę nuvažiuoti į tą vietą, kur buvo žymėti medžiai E. D. ir pažiūrėti, ar nėra galimybės toje vietoje dar leisti iškirsti medžių. E. D. pokalbių turinys, atliktų veiksmų eiga patvirtina, kad jis, skambindamas P. V., siekė gauti leidimą prašomoms malkoms, tačiau nesusitarus dėl to, iškirto medžius neteisėtai. Atsižvelgus į tai, kad P. V. kaltinimas piktnaudžiavus tarnyba siekiant asmeninės naudos bei padėjimas piktnaudžiauti E. B. grindžiamas duotu leidimu savavališkai kirsti mišką, pripažinus, kad bylos nagrinėjimo metu šie kaltinamojo P. V. veiksmai neįrodyti, negalima pripažinti jį pažeidus kokias nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, todėl jis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 straipsnio 3 dalyje

E. B., V. D., V. R., V. K. pateikti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 270 straipsnio 3 dalyje, t.y. dėl gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo. P. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, t.y. dėl padėjimo pažeisti gamtos išteklių naudojimo taisykles. 2011m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1901, įsigaliojusiu nuo 2012 m. sausio 1 d., baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to buvo padaryta nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai, panaikinta. Veikos nusikalstamumą panaikinantys ir atsakomybę šalinantys teisės aktai turi grįžtamąją galią, t.y. taikomi ir iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kaltinamieji E. B., V. D., V. R., V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 straipsnio 3 dalyje, P. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, išteisintini kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl įrodymų leistinumo

Gynėjai nurodo, kad V. K. 2009 m. balandžio 20 d., 21 d. (t. 3, b. l. 67-71) bei V. D. 2009 m. balandžio 16 d., 21 d. (t. 3, b. l. 135-137, 138-140) buvo apklausti liudytojais apie savo paties galimai padarytą veiką neišaiškinus jiems jų teisių atsisakyti duoti parodymus prieš save, t.y. pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus; 2009 m. balandžio 21 d. V. K. (kaip liudytojo) akistatos su V. D. metu, V. D. nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus V. K., akistatos protokolas perrašinėjamas ir plėšomas, o ne aptariami pataisymai raštu protokole, akistatos laikas, nurodytas protokole ir laikas, per kurį vyko akistata nesutampa, prieš akistatą suvestieji neapklausiami apie jų tarpusavio santykius, jiems neišaiškintos jų procesinės teisės, V. D. gynėjo atsisakymas surašytas po akistatos, todėl pažeisti BPK 179, 183, 190 straipsnių reikalavimai. Įvertinę šiuos pažeidimus bei BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, sprendžia, kad šie duomenys negali būti pripažįstami įrodymais.

Gynėjai taip pat nurodo, kad įrodymais negali būti pripažinti ir duomenys nurodyti Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose bei jų prieduose – pokalbių suvestinėse (t. 3, b. l. 30-47), nes jie gauti pažeidžiant nustatytą tvarką. Ši išvada grindžiama šiais argumentais. Gynėjai nurodo, kad šie duomenys gauti pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnį, remiantis Kauno apygardos teismo nutartimis, kurios buvo priimtos 2009 m. vasario 5 d., tačiau ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnyje buvo pradėtas jau 2008 m. gruodžio 17 d., todėl pradėjus ikiteisminį tyrimą, nebuvo galima taikyti Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio. Tai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro patvirtintų Rekomendacijų dėl operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo 6 punkte, kuriame nustatyta, kad operatyvinio tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius, turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, o operatyvinis tyrimas dėl tos nusikalstamos veikos nutraukiamas, 11 punkte nustatyta, kad priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroro ar teismo sankcionuoti operatyviniai veiksmai, taip pat ir kiti operatyviniai veiksmai, kuriais ribojamos asmens teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje, nutraukiami. Ikiteisminio tyrimo metu prireikus tęsti tokias asmens teises ribojančius veiksmus, jie turi būti sankcionuoti prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo BPK nustatyta tvarka. Šiuos argumentus grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartimi Nr. 2K-P-412/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartimi Nr. 2K-72/2008. Pažymi ir tai, kad techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose nurodyta, kad veiksmai atlikti remiantis 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi, vadinasi 2009 m. kovo 9-12 d. šie veiksmai atlikti neteisėtai. Nurodo, kad remiantis tuo metu galiojusio BPK 162 straipsniu, vienoje baudžiamojoje byloje taikant procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimu. Prašyme prašant leisti naudoti šiuos duomenis nurodyta, kad jie surinkti atliekant procesines prievartos priemones ikiteisminiame tyrime Nr. 36-1-00446-08, tačiau jie gauti neteisėtai atliekant operatyvinius veiksmus, todėl 2010 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos sutikimas panaudoti šiuos duomenis šioje byloje negali būti laikomas teisėtu.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika rodo, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 2K-2/2005, 2005 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 2K-512/2005, 2006 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 2K-398/2006). Šio teisinio reglamentavimo kontekste vertinant liudytojų V. K. ir V. D. apklausų, įtariamojo V. D. ir liudytojo V. K. akistatos teisėtumą pripažintina, kad apklausiant V. K. ir V. D. 2009 m. balandžio 20 d., 21 d. jie buvo apklausiami apie savo galimai padarytą veiką, netrukus po papildomos apklausos V. D. įteiktas pranešimas apie nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintina, kad jie kaip liudytojai, netaikant BPK 82 straipsnio 3 dalies nuostatų, negalėjo būti apklausiami. Akistaton suvestiems, jų teisės nebuvo išaiškintos, V. D. nebuvo leista paklausti V. K. apie jo girtumą, kaip numatyta BPK 190 straipsnio 2,3,4 dalyse, akistatos protokole pataisymai padaryti ne BPK 179 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o perrašant protokolą, protokole nurodyta, kad akistata prasidėjo 15.30 val., o baigėsi 16 val., tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad ji prasidėjo 15.30 val., o baigėsi – 16.15 val. Vertinant šių pažeidimų reikšmę spręstina, kad jie neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir dėl šių pažeidimų nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos V. K. ir V. D. teisės: nors V. D. ir V. K. liudytojais apklausti apie galimai prieš save padarytą veiką, tačiau vien tai jiems netrukdė duoti teisingų parodymų apie žinomas miško kirtimo aplinkybes; visa akistata tarp V. D. ir V. K. buvo filmuojama, prieš akistatą išsiaiškinti jų tarpusavio santykiai, nors akistatos metu V. D. nebuvo leista V. K. paklausti apie jo girtumą, tačiau ši jo teisė realizuota bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš įrašo matyti, kad akistata buvo baigta 16 val. (kaip ir nurodyta akistatos protokole), vėliau 15 min. truko protokolo skaitymas ir pasirašymas, akistatos protokole apklaustieji galėjo taisyti duotus jų parodymus. Įvertinus tai, gynėjų prašymas nepripažinti šių duomenų įrodymais, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakant į gynėjų argumentus dėl Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų ir jų priedų (pokalbių suvestinių) pripažinimo įrodymais, pažymėtina, kad operatyviniai veiksmai panaudojant technines priemones atlikti tuo metu galiojusio Operatyvinio įstatymo 10 straipsnio pagrindu, esant Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Operatyviniai veiksmai – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos fiksavimas atlikti nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės 9 d. 2009 m. vasario 5 d. teikimais Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nutarė kreiptis į Kauno apygardos teismo pirmininką teikdamas jam sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ar kitokį susižinojimą bei jos fiksavimą abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. D. ir abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. D. nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės 9 d. (t. 4, b. l. 148; t. 8, b. l. 52). 2009 m. vasario 5 d. nutartimis Kauno apygardos teismas nutarė sankcionuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ar kitokį susižinojimą bei jos fiksavimą abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. D. ir abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. D. nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės 9 d. (t. 4, b. l. 147; t. 8, b. l. 54). Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta procedūra nepažeista. Teikimuose nurodyta, kad prašoma sankcionuoti operatyvinius veiksmus operatyvinio sekimo byloje Nr. 36-3-001-008, kurioje tvirtinasi duomenys, kad V. D. galimai daro nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnyje. Iš tarnybinio pranešimo (t. 4, b. l. 51,52) bei pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pardėjimą (t. 4, b. l. 55) matyti, kad 2008 m. gruodžio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnyje, nes E. D. sodyboje rastos cigaretės be nustatyto pavyzdžio lietuviškų banderolių. Tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja teisinius operatyvinės veiklos pagrindus, operatyvinės veiklos principus ir uždavinius, operatyvinės veiklos subjektų teises ir pareigas, operatyvinių veiksmų ir operatyvinio tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą operatyvinėje veikloje, operatyvinės informacijos panaudojimą ir atskleidimą, taip pat šios veiklos finansavimą, kontrolę ir priežiūrą. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstamam veika. Ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami BPK nustatyta tvarka (BPK 172 straipsnio 1 dalis). Iš to spręstina, kad įtvirtinta bendra nuostata, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, operatyviniai veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymą neatliekami. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2007-10-12 įsakymu Nr. I-134 su Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2008-05-28 įsakymu Nr. I-79 ir 2012-01-03 įsakymu Nr. I-9 padarytais pakeitimais patvirtintų Rekomendacijų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo (toliau – Rekomendacijos) 6,11 punktuose, kuriuose nustatyta, kad operatyvinio tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius, turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, o operatyvinis tyrimas dėl tos nusikalstamos veikos nutraukiamas (6 punktas), priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroro ar teismo sankcionuoti operatyviniai veiksmai, taip pat ir kiti operatyviniai veiksmai, kuriais ribojamos asmens teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje, nutraukiami. Ikiteisminio tyrimo metu prireikus tęsti tokius asmens teises ribojančius veiksmus, jie turi būti sankcionuoti prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo BPK nustatyta tvarka (11 punktas). Tačiau Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad jei ikiteisminis tyrimas pradedamas dėl tiriamo asmens ar grupės asmenų padarytos nusikalstamos veikos, operatyvinis tyrimas gali būti tęsiamas dėl tiriamo asmens ar grupės (ar jos dalies) asmenų galimai padarytų, rengiamų ar daromų kitų nusikalstamų veikų, buvusių operatyvinės veiklos objektu, kol nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai. Liudytoju apklaustas D. G. patvirtino, kad operatyvinio sekimo byla Nr. 36-3-001-008 2008 m. gruodžio 17 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, nebuvo nutraukta, toliau buvo s kitos veikos, todėl operatyviniai veiksmai buvo tęsiami. Nustačius Rekomendacijų 7 punkte nurodytą pagrindą pripažintina, kad duomenų gavimo tvarka nebuvo pažeista, todėl 2009 m. birželio 23 d. Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų bei jų priedų – pokalbių suvestinių nėra pagrindo nepripažinti įrodymais. Tai, kad šiuose protokoluose suklysta nurodant Kauno apygardos nutarties datą (nurodyta 2009 m. gegužės 29 d.) yra akivaizdi rašymo apsiriko klaida, nes byloje esantys teikimai ir nutartys patvirtina, kad jos buvo priimtos 2009 m. vasario 5 d., todėl tokia klaida nėra pagrindas šių duomenų nelaikyti įrodymais. Gynėjų nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis remtis nėra pagrindo, nes jose aiškintos kitos Operatyvinės veiklos įstatymo normos. Atsakant į gynėjų argumentus, kad Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai ir jų priedai (suvestinės) negali būti naudojami šioje byloje, nes sutikimas juos naudoti yra neteisėtas, pažymėtina, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta galimybė operatyvinę informaciją panaudoti tiek baudžiamajame procese, tiek kitiems tikslams. Nei Operatyvinės veiklos įstatyme nei BPK normose nėra nustatyta tvarka, kaip duomenys, gauti atliekant operatyvinius veiksmus, gali būti panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje. Operatyviniai duomenys šioje byloje panaudoti remiantis BPK 162 straipsnio tvarka, t.y. gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas informaciją apie privatų gyvenimą, esančią 2009 m. birželio 23 d techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokoluose panaudoti ikiteisminiam tyrime Nr. 01-2-00131-10 (t. 2, b. l. 51), todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje šie duomenys naudojami neteisėtai. Gynėjų argumentas, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, davęs šį sutikimą, neįsigilino, kad šie duomenys gauti ne ikiteisminio tyrimo metu, o atliekant operatyvinius veiksmus, niekuo nepagrįsti.

Dėl išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Gynėjai prašo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (P. V. atžvilgiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį), kaltinamųjų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o ne nutraukti bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aiškindamas šios teisės normos turinį ir taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. spalio 26 d. nutartyje Nr. 2K-555/2004 nurodė, kad nustačius, kad suėjo senaties terminas, baudžiamoji byla turi būti nutraukiama, o ne priimamas išteisinamasis nuosprendis. Bylos nutraukimas, suėjus senaties terminui, nepažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis Nr. 2K-P-100/2008, 2010 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 2K-29/2010, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 2K-478/2008).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

E. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, E. B. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos E. B. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

P. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, P. V. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos P. V. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. D. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, V. D. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos V. D. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, V. K. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos V. K. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. R. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, V. R. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos V. R. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.