Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Iš A. L. civilinio ieškovo UAB „Eiginta“ naudai priteista 34,97 Eur (trisdešimt keturi eurai 97 ct) turtinės žalos atlyginimo.

A. L. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. L., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 27 d. apie 22.34 val. būdamas UAB „Eiginta“ priklausančiame prekybos centre „Šilas“, esančiame (duomenys neskelbtini), matant parduotuvės darbuotojai L. B., nešdamas rankose atvirai pagrobė svetimą – UAB „Eiginta“ turtą: du butelius trauktinės „Palanga“, bendros 22,98 eurų vertės, 1 butelį degtinės „Stumbro svarainių“, 11,99 eurų vertės ir tokiu būdu padarė UAB „Eiginta“ 34,97 eurų turtinę žalą.

2. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas A. L. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jo pačio prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kauno apylinkės teismas nustatė A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatė A. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnis). Teismas skirdamas A. L. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas bei charakterizuojančius duomenis (nedirba, teistas vienuolika kartų, už įvairias nusikalstamas veikas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, teismuose nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, baustas administracine tvarka, tame tarpe už vagystes, skirtų baudų nemoka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų) paskyrė sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

3. Nuteistasis A. L., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę, kardomąją priemonę ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Apeliantas nurodo, jog jis susirado draugę, pas kurią gyvena jau trečias mėnuo, iš parduotuvių nebevagia, susirado darbą, stengiasi atlyginti vagystėmis padarytus nuostolius, pažada daugiau nevogti. Pažymi, jog praeityje vagystes įvykdė, kadangi neturėjo pinigų nusipirkti maistui ar išsinuomoti būstui, tačiau šiuo metu darbą yra susiradęs ir minčių vogti nebeturi.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijama A. L. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę.

6. Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje kėlė abejones ar nagrinėjamu atveju teisingai buvo nustatytas kvalifikuojantis požymis - atvira vagystė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. L. veiksmai, 2024 m. sausio 27 d. apie 22.34 val. pagrobiant iš parduotuvės UAB „Eiginta“ priklausančiame prekybos centre „Šilas“, esančiame (duomenys neskelbtini), du butelius trauktinės „Palanga“, bendros 22,98 eurų vertės, 1 butelį degtinės „Stumbro svarainių“, 11,99 eurų vertės, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, esant kvalifikuojančiam požymiui - atvira vagystė.

7. Pats A. L. pripažino, kad įvykio laiku ir vietoje matant parduotuvės darbuotojai, kuri tyliai kalbėjo, pavogė tris butelius alkoholio iš parduotuvės „Šilas“. Liudytoja L. B. patvirtino, kad jai atsisukus į prekybos salę, arti išėjimo durų pamatė, kaip vyriškis glėbyje nešėsi alkoholinius gėrimus. Tuo metu jai pasirodė, kad vyro rankose buvo penki stikliniai buteliai. Kaip atrodė vyras, neprisimena. Atsisukusi į vyrą ji daugiau nei vieną kartą šaukė: ,,stok, padėk prekes“ (1 t., b. l. 51). Taip pat A. L. kaltę dėl atviros vagystės įvykdymo patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai (1 t., b. l. 24-30).Taigi, akivaizdu, kad A. L. alkoholinius gėrimus pagrobė matant parduotuvės darbuotojai. Nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, t. y. A. L. suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir tęsiant veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo A. L. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip atvirąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. L. praeityje teistas 11 kartų (nusikaltimai nuosavybei, vagystės, turto sunaikinimas ar sugadinimas, plėšimas, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas, turto prievartavimas, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, nesunkus sveikatos sutrikdymas). Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad A. L. eilę kartų baustas administracine tvarka, dauguma padarytų administracinių nusižengimų susiję su prekių paėmimu ir išėjimu už jas nesumokėjus, paskirtų baudų nemoka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 131-153). Be to, nuteistasis nedirba, darbo neieško, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Pažymėtina, kad nusikalstamas veikas daro neparėjus ilgam laiko tarpui. Be to, pastebėtina, kad A. L. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad nors praeityje A. L. buvo skiriamos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė arešto bausmę. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę A. L. pagrindo mažinti nėra.

12. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 45). Pažymoje nurodyta, kad A. L. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 137,50 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

15. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis A. L. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jai Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (2 t., b. l. 43). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam A. L. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad šiuo metu jis nedirba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 137,50 Eur, neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.