- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- 1-2164-1023/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11375-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.8Kiti su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Juozui Bagdonavičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010 m. rugsėjo 22 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams laisvės apribojimo bausme. 2011 m. sausio 25 d. laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms;
2) 2011 m. balandžio 13 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto (a) papunktį – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3) 2011 m. rugsėjo 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 5, 9 dalis – 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) 2012 m. lapkričio 21 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1, 3 dalis – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) 2013 m. liepos 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 3 dalį – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) 2013 m. lapkričio 15 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1, 3 dalis – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2014 m. sausio 23 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą– 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
7) 2014 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir 2014 m. sausio 23 d. nutartimi subendrintos bei neatliktos bausmės dalimi prie pastarosios iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskiriant galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę;
8) 2014 m. gruodžio 3 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – 3 metams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, bausmę subendrinus su 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
9) 2015 m. liepos 2 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, prie 2014 m. gruodžio 3 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę ir paskiriant galutinę – 3 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo bausmę;
10) 2022 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus sudėjus jas iš dalies, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, ir paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
11) 2023 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudedant, ir nustatyta A. L. galutinė subendrinta – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. A. L. 2024 m. sausio 27 d. apie 22.34 val. būdamas UAB „Eiginta“ priklausančiame prekybos centre „Šilas“, esančiame (duomenys neskelbtini), matant parduotuvės darbuotojai L. B., nešdamas rankose atvirai pagrobė svetimą – UAB „Eiginta“ turtą: du butelius trauktinės „Palanga“, bendros 22,98 eurų vertės, 1 butelį degtinės „Stumbro svarainių“, 11,99 eurų vertės ir tokiu būdu padarė UAB „Eiginta“ 34,97 eurų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad matant parduotuvės darbuotojai, kuri tyliai kalbėjo, pavogė tris butelius alkoholio iš parduotuvės „Šilas“. Pripažįsta atvirai pavogęs, gailisi.
3. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas apysunkis nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, kaltinamasis, neturintis gynėjo, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.
4. Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 27 d. dirbo parduotuvėje „Šilas“, esančioje (duomenys neskelbtini). Jos pareigos yra (duomenys neskelbtini), jei gerai prisimena, dirbo trečioje kasoje nuo 07.00 val. iki 23.00 val. Tos pačios dienos vakare, tikslaus laiko neprisimena, jai būnant kasoje, priėjo parduotuvės lankytojas, kuris pasakė, kad yra vagiama. Ji atsisuko į prekybos salę ir arti išėjimo durų pamatė, kaip vyriškis glėbyje nešėsi alkoholinius gėrimus. Tuo metu jai pasirodė, kad vyro rankose buvo penki stikliniai buteliai. Kaip atrodė vyras, neprisimena. Atsisukusi į vyrą ji daugiau nei vieną kartą šaukė: ,,stok, padėk prekes“. Ar vyras buvo atsisukęs, taip pat neprisimena, tačiau vyras į jos šaukimą nesureagavo ir pabėgo. Į lauką ji nėjo ir toliau vyro nesivijo. Vyro, kuris pagrobė prekes, ji nepažįsta, jį matė pirmą kartą ( b. l. 51).
5. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra apsaugos vadovas ir jam priklauso pagal pareigas peržiūrėti vaizdo įrašus, patikrinti, ar viskas tvarkoje. 2024 m. sausio 28 d. ryte atėjęs į darbą gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini), iš „Šilo“ parduotuvės atvirai buvo pavogtas alkoholis. Pasakojo tuo metu dirbusi pardavėja, kad ji pastebėjo vyrą, kuris bandė išsinešti tris butelius alkoholio. Pardavėja šaukė, kad vyras sustotų, tačiau jis neklausė. Kuomet jis peržiūrėjo filmuotą medžiagą, tai pamatė jaunuolį, kuris pagrobė tris alkoholio butelis. Vyrą jis iš karto atpažino, kad tai buvo A. L., kuris yra gerai žinomas kaip asmuo, vykdantis vagystes iš parduotuvių. Pastarasis ne kartą buvo sulaikytas už vagystes (b. l. 55).
6. UAB „Eiginta“ pareiškime „Dėl prekybos centre įvykdytos atvirosios vagystės“ nurodyta - peržiūrėjus vaizdo įrašą pastebėta, kad prekybos centre „Šilas“, esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 27 d. 22.34 val. su prekėmis praėjo pro kasas nesimokėjęs A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris įtariamas pagrobęs 2 vnt. trauktinės „Palanga“, 22,98 bendros eurų vertės ir 1 vnt. degtinės „Stumbro svarainių“, 11,99 eurų vertės, viso padarydamas 34,97 turtinę žalą (b. l.11-12).
7. Vaizdo įrašo apžiūroje nurodyta, kad dešinės pusės viršuje matoma data ir laikas ,,2024-01-27 22:34:31“. Kairės pusės apačioje matomos dvi moteris, kurios yra apkūnaus sudėjimo, vilki rausvos spalvos viršutinius drabužius, kelnės tamsios. Kairiau esanti moteris sėdi prie kasos, yra tamsiais plaukais. Prie jos yra vyresnio amžiaus moteris, žilais plaukais. Prekybos salėje sparčiu žingsniu iš kairės į dešinę pusę eina vyras. Vyras rankose nešasi bent vieną butelį kairėje rankoje, t. y. bent vieną butelį prispaudęs kaire ranka prie pilvo srities, dešinė ranka laisva. Vyras vilki juodos spalvos trumpą striukę, be gobtuvo, vilki mėlynos spalvos džinsus, mūvi tamsios spalvos batus, su melsvos spalvos galvos apdangalu - kepure, be snapelio. 22:34:34 sekundę vyras dingsta iš akiračio. 22:34:39 sekundę ankščiau minėtos dvi moterys atsisuka į dešinę pusę, t. y. ta kryptimi, kur nuėjo vyras. Vyresnė moteris dešine ranka gestikuliuoja link dešinės pusės, o prie kasos sėdėjusi moteris atsistoja ir lyg kažką sakydama sparčiai nueina į dešinę pusę.
8. Antro vaizdo įrašo apžiūroje nurodyta, kad dešinės pusės viršutiniame kampe yra užrašas ,,2024-01-27 22:34:21“. Matomos parduotuvės prieigos, kasos zona, įėjimas į prekybos salę, lentynos su prekėmis. 22:34:22 sekundę pro automatinius įėjimo vartelius, atsidarančius tik viena kryptimi, įeina vyras. Vyras sparčiu žingsniu nueina iš dešinės į kairę pusę. 22:34:33 sekundę grįžta iš kairės pusės, link dešinės. Vyras rankose nešasi bent vieną butelį kairėje rankoje, t. y. bent vieną butelį prispaudęs kaire ranka prie pilvo srities, dešinė ranka laisva. 22:34:36 sekundę vyras bando atidaryti automatinius įėjimo vartelius, atsidarančius į vieną pusę. Jėga juos šiek tiek atidaro bandydamas išeiti, viena koja perlipa ir pasišalina.
9. Trečio vaizdo įrašo apžiūroje nurodyta, kad dešinės pusės viršutiniame kampe yra užrašas ,,2024-01-27 22:34:15. Matomos automatinės dviejų dalių durys, kurios yra permatomos. 22:34:17 pro duris įeina vyras. Šiam įėjus, iš lauko pusės prie automatinių durų stoviniuoja apkūnus vyras. 22:34:40 sekundę į patalpą įėjęs vyras sparčiu žingsniu grįžta, gestikuliuoja dešine ranka. Tuo metu prie durų iš lauko pusės stovėjęs vyras kaire ranka užlaiko automatines duris, kol pro jas išeina ankščiau minėtas vyras ir abu kartu pasišalina.
10. Ketvirto vaizdo įrašo apžiūroje nurodyta, kad dešinės pusės viršutiniame kampe yra užrašas ,,2024-01-27 22:34:20“. Per automatinius įėjimo vartelius įeina vyras. Vyras sparčiu žingsniu nueina į prekybos salę. 22:34:34 sekundę vyras grįžta prie įėjimo vartelių, ant kurių baltame fone raudonas apskritimas, kurio viduryje baltos spalvos stačiakampė, pailga forma. Vyras kaire ranka laiko butelius, prispaudęs prie pilvo srities. Dešine ranka jėga bando atidaryti automatinius vartelius. Šiek tiek pro juos pralenda ir išeina perlipdamas dešine koja. 22:34:46 sekundę matomi žmonės, kurie sparčiai eina link išėjusio vyro.
11. Penkto vaizdo įrašo apžiūroje nurodyta, kad dešinės pusės viršutiniame kampe yra užrašas ,,2024-01-27 22:34:23“. Matoma, kaip sparčiu žingsniu prekybos sale eina vyras. Asmuo matomas iš nugaros nueina prie trečios eilės prekių lentynos, nuo jos pasiima prekes ir sparčiu žingsniu grįžta veidu į priekį. Vyras kaire ranka laiko butelius, prispaudęs prie pilvo srities.
12. Šešto vaizdo įrašo apžiūroje nurodyta, kad dešinės pusės viršutiniame kampe yra užrašas ,,2024-01-27 22:34:26“. Matoma, kaip sparčiu žingsniu prekybos sale eina vyras, paima tris butelius ir sparčiu žingsniu nueina.
13. Septinto vaizdo įrašo apžiūroje nurodyta, kad dešinės pusės viršutiniame kampe yra užrašas ,,2024-01-27 22:34:28“. Dešinėje pusėje matomas vyras, kuris paimta tris butelius ir nueina (b. l. 24-30).
14. Tarnybiniame pranešime dėl asmenybės nustatymo nurodyta, kad 2024 m. sausio 27 d. 22:34 val. prekybos centre „Šilas“, esančiame (duomenys neskelbtini), asmuo praėjęs pro kasas nesusimokėjęs už du butelius trauktinės „Palanga“, bendros 22,98 eurų vertės, 1 butelį degtinės „Stumbro svarainių“, 11,99 eurų vertės, ir tokiu būdu padaręs UAB „Eiginta“ 34,97 eurų turtinę žalą yra A. L., a/k (duomenys neskelbtini). A. L. policijai žinomas, kaip asmuo vykdantis vagystes iš parduotuvių (b. l. 56).
II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
15. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.
16. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tame tarpe svetimo turto pagrobimas atvirai, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-91/2013). Slaptajai vagystei perėjus į atvirąją, ji laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti, o paslėpus vėliau galimai tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl aplinkybė, kad pagrobtu turtu nebuvo spėta pasinaudoti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2006).
17. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. L., padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtino aukščiau nurodyta teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga.
18. Pačio kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, rašytiniais įrodymais – pareiškimu policijai dėl vagystės, vaizdo įrašais, jų apžiūros protokolais, liudytojų apklausos protokolais, tarnybiniu pranešimu ir kitais teisme ištirtais rašytiniais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad A. L. 2024 m. sausio 27 d. apie 22.34 val. būdamas UAB „Eiginta“ priklausančiame prekybos centre „Šilas“, esančiame (duomenys neskelbtini), matant parduotuvės darbuotojai L. B., nešdamas rankose atvirai pagrobė svetimą – UAB „Eiginta“ turtą: du butelius trauktinės „Palanga“, bendros 22,98 eurų vertės, 1 butelį degtinės „Stumbro svarainių“, 11,99 eurų vertės ir tokiu būdu padarė UAB „Eiginta“ 34,97 eurų turtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis iš minėtos parduotuvės „Šilas“ pagrobė 34,97 eurų vertės alkoholinių gėrimų.
19. Kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat jo kaltę dėl atviros vagystės įvykdymo patvirtina apžiūrėti vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai. Šie duomenys tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. L. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytą pagrobtų daiktų vertę, ją patvirtina bylos medžiaga. Kaltinamasis tokius veiksmus atliko tyčia, ginčo dėl pagrobto turto vertės byloje nėra, jis šią veiką įvykdė suprasdamas savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir numatydamas padarinius, o savo tikslo pagrobti svetimą turtą siekė atvirai, stebint kitiems asmenims. Taigi nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, kaltinamajam suprantant, kad tokie jo veiksmai yra matomi, tačiau to nepaisant, pastarojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
20. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
21. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis A. L. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nusikaltimas baigtas. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis dėl priklausomybės ligų nesigydė. Psichiatrinio gydymo įskaitoje įrašytas, diagnoze: (duomenys neskelbtini). 2024-04-18 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamajam A. L. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga ( b. l. 123). Jis nedirba, teistas viso vienuolika kartų, už įvairias nusikalstamas veikas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, yra teisiamas dvyliktą kartą, teismuose nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, baustas administracine tvarka, tame tarpe už vagystes, skirtų baudų nemoka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, jis, net ir būdamas daug kartų teistas bei baustas administracine tvarka, išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus.
22. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, švelniausios bausmės rūšys – viešieji darbai ir bauda, laisvės apribojimas netikslingi, nes nebus pasiekti bausmės tikslai. Kadangi A. L. yra teisiamas 12 kartą, ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, daug kartų yra baustas administracine tvarka už vagystes, teismuose yra dar kitų nagrinėjamų baudžiamųjų bylų dėl nuskalstamų veikų nuosavybei, darytina išvada, kad svetimo turto vagystės yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis, tai rodo jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Itin dažnas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų darymas sudaro pagrindą spręsti apie didesnį kaltinamojo veiksmų pavojingumą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad pagrobto turto vertė nėra didelė, tačiau vagystė padaryta atvirai, matant pašaliniams asmenims ir kaltinamajam tai ignoruojant, įvertinant ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną lengvinančią aplinkybę, vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti prokuroro siūlomos rūšies bausmę – areštą, kadangi, teismo manymu, ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (turtui padaryta žala nėra didelė vertinant BK 190 str. kontekste), į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, tai, kad skirtina viena iš griežčiausių savo rūšimi bausmę, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skiriama bausmė didesnė nei vidurkis.
23. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kurio metu kaltinamasis visiškai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, gailėjosi. Dėl šios priežasties vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmė mažinama vienu trečdaliu.
24. Įvertinus kaltinamojo neigiamą charakteristiką, teistumų skaičių, administracinius baustumus, skirtas bausmes, tai, kad sistemingai teisiamas už vagystes išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismai jau buvo skyrę realias tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmes, tačiau net ir šių bausmių atlikimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, konstatuotina, kad pagrindų kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra.
IV. Dėl civilinio ieškinio
25. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
26. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. L. UAB „Eiginta“ yra pareiškusi civilinį ieškinį 34,97 eurų sumai turtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo (b. l. 41-42). Kaltinamasis A. L. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu teismo posėdžio metu sutiko, jo dydžio neginčijo. Civiliniame ieškinyje detalizuojama kokiu pagrindu jis pareikštas, pareiškime dėl vagystės detalizuojama, kokia turtinė žala padaryta, nurodomos žalos padarymo aplinkybės. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuoto turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų
27. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajam byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašu saugomas prie IT medžiagos ( b.l.32), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje, kaip bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. galutinę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Priteisti iš A. L. civilinio ieškovo UAB „Eiginta“ naudai 34,97 Eur (trisdešimt keturių eurų 97 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašu saugomas prie IT medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje, kaip bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.