Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-07-19 · Byla Nr. Ik-2745-95/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-07-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-04-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-19
Bylos Nr.
Ik-2745-95/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01903-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,SKR grupė“
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, valstybės įmonei Registrų centrui
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Plungės kooperatinė prekyba“
Advokatai
Ramūnas Kontrauskas
Kategorijos
  • 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143-2644/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01903-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1; 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Pranui Makauskui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Ramūnui Kontrauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,SKR grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,SKR grupė“ skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Plungės kooperatinė prekyba“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,SKR grupė“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,SKR grupė“, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2008 m. gruodžio 18 d. nekilnojamųjų daiktų-pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini), Nr. (duomenys neskeltbini), esančių, (duomenys neskeltbini) Vilniuje, dubliavimo aktą Nr. KR-189; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 107; 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), grafoje „registro pastabos ir nuorodos“, esantį įrašą, kad „pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini)ir Nr. (duomenys neskeltbini) , yra vienas ir tas pats pastatas“; 4) priteisti iš atsakovų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) jo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami dubliavimo aktas ir sprendimas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 17 d. tikrinant vietoje nekilnojamųjų daiktų, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini) ir unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), kadastrinius duomenis tarp trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“ (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“) ir teritorinio registratoriaus atstovų nebuvo sudaryta jokia sutartis dėl kadastrinių matavimų ar kadastrinių duomenų nustatymo. Tokia sutartis nebuvo sudaryta ir su UAB ,,SKR grupė“. Teritorinio registratoriaus atstovai (matininkai) neturėjo jokio teisinio pagrindo be bendrovės žinios ir sutikimo/pritarimo 2008 m. gruodžio 17 d. tikrinti ginčo kadastrinius duomenis vietoje. Akcentavo, kad įmonei, kurios teisėms ir teisėtiems interesams dubliavimo aktas turi tiesioginę įtaką, iš viso nebuvo žinoma apie tai, jog teritorinio registratoriaus atstovai tikrina ir nustato jai nuosavybės teise priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), esančio Vilniuje, (duomenys neskeltbini), kadastrinius duomenis. Įmonė, kaip suinteresuotas asmuo, nebuvo supažindinta su dubliavimo akto turiniu. Pareiškėjas tvirtino, kad jam priklausantis pastatas-pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), esantis adresu: (duomenys neskeltbini), Vilnius, Nekilnojamojo turto registre pirmą kartą buvo įregistruotas 2005 m. kovo 15 d. Panerio žemės ūkio bendrovės protokolo ir 2005 m. kovo 15 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Nekilnojamojo turto registre yra užvesta atskira šio pastato Nekilnojamojo turto registro ir kadastro byla. Pastato-pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskeltbini), plane šis pastatas yra atskirai pažymėtas indeksu – 6I1p. UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ priklausantis 4,21 kv. m ploto pastatas-sargybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), esantis adresu: (duomenys neskeltbini), Vilnius, Nekilnojamojo turto registre pirmą kartą įregistruotas 1999 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus potvarkio Nr. 113 pagrindu. Nekilnojamojo turto registre taip pat yra užvesta atskira šio pastato Nekilnojamojo turto registro ir kadastro byla. Šis UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ priklausantis pastatas-sargybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), taip pat turi atskirą kadastrinių matavimų bylą, kurios brėžiniuose jis pažymėtas indeksu – 5H1p. Pastatas-pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), ir pastatas-sargybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre visiškai skirtingais pagrindais, jiems suformuotos atskiros kadastrinių matavimų bylos, visą laiką nuo jų įregistravimo pastatai priklausė skirtingiems savininkams. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose nėra jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dviems skirtingiems savininkams priklausantys du skirtingi savo parametrais, kitais duomenimis pastatai (pastatas-pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), ir pastatas-sargybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini)) yra vienas ir tas pats pastatas. Pabrėžė, kad, atliekant duomenų patikslinimą, nuvykus į vietą 2008 m. gruodžio 17 d. nebuvo atlikti jokie papildomi kadastriniai matavimai, papildomas duomenų nustatymas ar užfiksavimas, skaičiavimo ar kitokie darbai, kurie leistų teigti, kad pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas. Teritorinio registratoriaus darbuotojai neatliko pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), kadastrinių-kontrolinių matavimų, nepalygino abiejų ginčo pastatų faktinių duomenų su kadastrinių matavimų planuose esančiais duomenimis. Taigi teritorinio registratoriaus darbuotojai faktiškai nesurinko jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas. Be to, įrašas Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas, buvo padarytas nesant UAB ,,SKR grupė“, kuriai priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), t. y. šio statinio savininko, sutikimo. Pažymėjo, jog buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 53 punkto reikalavimai. Nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą reikalauti panaikinti dubliavimo aktą, šio akto pagrindu padarytą įrašą Nekilnojamojo turto registre apie pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), tapatumą bei sprendimą. Teritorinis registratorius, priešingai negu sprendime nurodė Komisija, neturi teisės (kompetencijos) vertinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose esančių duomenų tapatumo, nes šios funkcijos nepatenka į teritorinio registratoriaus kompetenciją (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Registro nuostatai) 9 p.). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės savo iniciatyva, nesant tai pagrindžiančių konkrečių dokumentų ir visų suinteresuotų asmenų prašymų, atlikti Nekilnojamojo turto registre teisėtai įregistruotų statinių tapatumo vertinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (pvz., teismo sprendimas, valstybės institucijos sprendimas, paveldėjimo teisės liudijimas, rašytiniai sandoriai ir pan.). Vadinasi, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus (nesant akivaizdumo kriterijaus), neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-103/2010, 2010 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-524/2010). Pareiškėjas teigė, kad teritorinis registratorius, priimdamas dubliavimo aktą ir Nekilnojamojo turto registro duomenyse padarydamas įrašą, jog pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį, taip pat aiškiai peržengė savo kompetencijos ribas, numatytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir Registro nuostatų 9 punkte. Teritorinis registratorius, priimdamas dubliavimo aktą, kartu pažeidė ir įstatymo viršenybės principą, pagal kurį viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Atkreipė dėmesį, kad Centrinis registratorius sprendime visiškai nevertino skundo argumentų, jog dubliavimo aktas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Teritorinis registratorius vykdo viešojo administravimo funkcijas, susijusias su nekilnojamojo turto registravimu, nuosavybės bei kitų daiktinių teisių registravimu, kitų juridinių faktų registravimu. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Analogiškas individualaus administracinio akto apibrėžimas įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galima skųsti tokius viešojo administravimo subjekto aktus ar veiksmus, kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ir įstatymų saugomus interesus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-322/2006). Pastebėjo, kad dubliavimo aktas yra individualus administracinis aktas ir turi tiesioginę įtaką jo turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams. Šio akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo padarytas įrašas, turintis tiesioginę įtaką bendrovės nuosavybės teisėms į pastatą-pagalbinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskeltbini). Dubliavimo akto pagrindu teritorinis registratorius faktiškai nusprendė, kad egzistuoja du to paties pastato, kuriems Nekilnojamojo turto registratorius suteikė du skirtingus unikalius numerius – Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), bendraturčiai: pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Pareiškėjo nuomone, dubliavimo aktas nėra pagrįstas objektyviais faktais (dokumentais), iš kurių būtų galima spręsti, kad pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas, jis nėra pagrįstas ir jokiomis teisės normomis. Jame nėra nustatyta akto apskundimo tvarka. Be to, jis nebuvo informuotas apie priimtą dubliavimo aktą ir neturėjo objektyvios galimybės skųsti šį aktą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir terminais. Dubliavimo aktas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, buvo priimtas pažeidžiant administravimo procedūrą. Dubliavimo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Be kita ko, nurodė, kad Centrinis registratorius sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl paminėto įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Pareiškėjo nuomone, panaikinus dubliavimo aktą ir sprendimą, kartu turi būti panaikintas ir Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas apie tai, kad „pastatai, kurių unikalūs Nr. 1096-9020-9055 ir Nr.(duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas“.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 45–48) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 11 d. buvo gautas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atstovo 2008 m. gruodžio 10 d. paklausimas, kuriame nurodyta, jog nors sargybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskeltbini)) ir pagalbinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskeltbini)) pažymėti skirtingais unikaliais numeriais, žymėjimo indeksais ir skiriasi jų identifikaciniai duomenys, tačiau sutampa jų dislokacijos vieta, todėl galima manyti, kad įvyko klaida arba pažeistos savininkų teisės į pastatą. Sudaryta Kadastro duomenų tvarkymo darbuotojų komisija (toliau – Kadastro komisija), išnagrinėjusi nekilnojamųjų daiktų, esančių Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniuje, (duomenys neskeltbini), kadastro duomenų ir registro dokumentų bylos (inv. Nr. (duomenys neskeltbini)) duomenis, registro įrašų Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini) duomenis, kadastro žemėlapio duomenis bei nuvykus ir patikrinus paminėtų nekilnojamųjų daiktų duomenis jų buvimo vietoje, nustatė, kad sargybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskeltbini)), kurio duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskeltbini) (Vilniuje, (duomenys neskeltbini)), ir pagalbinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskeltbini)), kurio duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskeltbini) (Vilniuje, (duomenys neskeltbini)), yra vienas ir tas pats nekilnojamasis daiktas. Šią išvadą Kadastro komisija padarė patikrinusi Vilniuje, (duomenys neskeltbini), esančius statinius ir nustačiusi, kad vienintelis statinys atitinka kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje (inv. Nr. (duomenys neskeltbini)) užfiksuotus duomenis (išsidėstymo vietą žemės sklype ir kitų statinių atžvilgiu, statinio užstatytą plotą ir tūrį, sienų medžiagą – sargybos pastato 5H1/p (unikalus Nr. (duomenys neskeltbini)) užstatytas plotas – 6,73 kv. m, tūris 16 kub. m, sienų medžiaga – plytos, pagalbinio pastato 6I1/p (unikalus Nr. (duomenys neskeltbini)) užstatytas plotas – 6,53 kv. m, tūris 14 kub. m, sienų medžiaga – plytos). Kai kurių paminėtų statinių kadastro duomenų neatitikimą paaiškina objektyvios priežastys: sargybos pastato 5H1/p kadastriniai matavimai atlikti 1999 m. gruodžio 7 d., pagalbinio pastato 6I1/p kadastriniai matavimai atlikti 2004 m. lapkričio 25 d. pagal buvusią faktinę būklę ir teises į šį pastatą patvirtinančius dokumentus. Kadastrinių matavimų metu užfiksuotą sargybos pastato 5H1/p ir pagalbinio pastato 6I1/p tūrio neatitikimą (2 kub. m) galėjo nulemti kadastrinių matavimų metu galioję skirtingi pagrindinio ir pagalbinio pastato aukščių matavimo metodiniai reikalavimai – sargybos pastato 5H1/p kaip pagrindinio pastato kadastrinių matavimų metu galiojusios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintos Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos (toliau – Metodika) 4.3.2, 4.3.3 punktai numatė, kad vidaus aukščiu laikomas aukštis nuo grindų iki lubų; jei patalpos aukštis nevienodas, matuojama aukščiausioje ir žemiausioje vietose arba charakteringuose taškuose, o pagalbinio pastato 6I1/p kadastrinių matavimų metu galiojusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 103 punktas nustatė, kad pagalbinio pastato su vienšlaičiu stogu išorės aukštis matuojamas žemiausioje vietoje. Taip pat šie teisės aktai nustatė, kad pagalbinių pastatų (6I1/p) bendras plotas nefiksuojamas, nedaromi statinio vidaus planai, o pagrindinių (5H1/p) – šie duomenys fiksuojami. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, Kadastro komisija 2008 m. gruodžio 18 d. surašė nekilnojamųjų daiktų-pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini), Nr. (duomenys neskeltbini), esančių (duomenys neskeltbini), Vilniuje, dubliavimo aktą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registro įrašų Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini)punkte buvo įrašyta, kad pastatai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskeltbini)ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisė į ginčo pastatą įregistruota galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu, todėl teritorinis registratorius jokių sprendimų, viršijančių jo kompetenciją ir turinčių įtakos bendrovės valdymui, naudojimui ir disponavimui viešajame registre įregistruotu pastatu 6I1/p, nepriėmė. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad teritorinis registratorius neturėjo teisės tikrinti ginčo pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskeltbini) ir unikalus Nr. (duomenys neskeltbini)) kadastrinius duomenis vietoje be jo žinios, nes Kadastro tvarkytojo darbuotojai turi užtikrinti, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą nebūtų įrašomi klaidingi, nereikalingi ir neišsamūs duomenys. Nors teisės aktai nereglamentuoja Kadastro tvarkytojo surinktų ir saugomų duomenų patikrinimo tvarkos, paminėtame 2008 m. gruodžio 10 d. paklausime nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas atlikti šiuos veiksmus, nes, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Kadangi patikrinimo vietoje metu Kadastro komisija nustatė, kad tik vienas statinys atitinka paminėtose kadastro duomenų ir registro dokumentų bylose užfiksuotus statinius (5H1/p ir 6I1/p), registro įrašų Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini) duomenys buvo būtent papildyti. Nesutiko ir su tuo argumentu, kad vietoje buvo patikrinti būtent pareiškėjui priklausančio pastato duomenys, nes Kadastro komisijai padarius išvadą, jog paminėti pastatai yra vienas ir tas pats nekilnojamasis daiktas, bei neišnagrinėjus civilinės bylos dėl teisių į šį pastatą, toks argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėjo, kad viešojo registro duomenys yra prieinami ir gali būti naudojami didelio ir neapibrėžto naudotojų rato, todėl jų neišsamumas gali pažeisti šių naudotojų teises ir teisėtus interesus, o ginčo atveju išsamesnis registro duomenų pateikimas viešajame registre nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, netrukdo apginti turimą teisę į ginčo pastatą ir kartu apsaugo viešojo registro duomenų naudotojus nuo neišsamių duomenų pateikimo, kol ginčas dėl teisių į paminėtus pastatus nebus išspręstas civiline tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuo pasireiškia jo teisių pažeidimas ir kaip papildyti paminėti registro įrašai turi įtakos jo teisių ir pareigų pasikeitimui. Akcentavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjas kaip vieną iš įrodymų yra pateikęs antstolio A. B. 2009 m. birželio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 42/09/59, o UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ yra pateikusi kaip įrodymus du antstolio D. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (2008 m. gruodžio 23 d. Nr. 32-08-143 ir 2009 m. birželio 19 d. Nr. 32-09-159), kuriuose užfiksuotų duomenų analizė patvirtina, kad visuose protokoluose fiksuojamas tas pats pastatas. Aplink sargybos pastatą toje žemės sklypo dalyje daugiau jokių statinių nėra. Pastatas sutampa su žemės sklypo plane nurodytu stačiakampio formos žymėjimu „MN“. 2009 m. birželio 18 d. protokole Nr. 42/09/59 užfiksuota, kad statinio viduje yra įrengtas gręžinys. Apžiūrint statinio sieną, kurioje įrengtos durys, matyti, jog sienos mūro dalis, sprendžiant iš to, kad mūras yra šviesesnis, yra užmūryta vėliau nei pats statinys. Naujai sumūrytas mūras savo forma primena langą, kuris prasideda maždaug metro šešiasdešimt centimetrų aukštyje. Apžiūrėtame baltų plytų mūro statinyje nėra įrangos, kuri būdinga apsaugos (teritorijos sargo) postui. Viena diena vėliau – 2009 m. birželio 19 d. surašyto protokolo Nr. 32-09-159 duomenys patvirtina, kad tas pats statinys (unikalus Nr.(duomenys neskeltbini)) naudojamas kaip savas kitų asmenų, nes tam, kad būtų galima patekti į pastato vidų, buvo nupjauta pastato durų spyna, užfiksuota, kad pastate įbetonuotas vamzdžio galas su sklende, užmūrytas pastato langas, kuris buvo konstatuojant faktines aplinkybes 2008 m. gruodžio 23 d.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 69–70) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centras nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, visi priėmimo teisiniai argumentai yra išdėstyti jame bei pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl jo panaikinti nėra pagrindo, nurodyto ABTĮ 89 straipsnyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 79–83) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti teisingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl dubliavimo aktas ir jo pagrindu Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), grafoje „registro pastabos ir nuorodos“, 2008 m. gruodžio 19 d. padaryti įrašai „pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas“ nenaikintini. Pareiškėjas kelia abejones dėl faktinių aplinkybių, kurios buvo neginčytinai nustatytos dar 2008 m., o šių aplinkybių pagrindu Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pagal UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ieškinį atsakovams UAB „SKR grupė“, VĮ Registrų centrui, Ž. V. ir J. B. 2008 m. gruodžio 31 d. buvo iškelta ir šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo. Šioje byloje vykusio paskutinio parengiamojo teismo posėdžio metu UAB „SKR grupė“ atstovas pakartotinai prašė teismo atidėti parengiamąjį teismo posėdį, neskirti bylos nagrinėjimo iš esmės, tačiau toks atstovo prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad civilinė byla visiškai parengta nagrinėti teismo posėdyje, o UAB „SKR grupė“ turėjo pakankamai daug laiko tinkamai pasirengti civilinės bylos nagrinėjimui. Iš karto po šio teismo posėdžio UAB „SKR grupė“ atstovas su 2010 m. balandžio 22 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas atnaujinti terminą šiam skundui pateikti, bei nurodė analogiškus motyvus ir argumentus, kuriuos buvo nurodęs civilinėje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Šie pareiškėjo veiksmai liudija, kad jis atskirą procesą, o tuo pačiu ir šią administracinę bylą, pradėjo turėdamas tikslą visomis įmanomomis priemonėmis stabdyti civilinės bylos, kurioje jis yra patrauktas atsakovu, nagrinėjimą bei teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Analogiškų faktinių aplinkybių nustatinėjimas civilinio ir administracinio proceso tvarka, dalyvaujant tiems patiems teisinį suinteresuotumą turintiems asmenims, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ įsitikinimu, yra netikslingas bei neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų reikalavimų. Pažymėjo, kad pažeista teisė turi būti ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. Įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teisės paskirčiai. Be to, pagrindiniai teisės principai teigia, kad asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Šių fundamentalių teisės principų svarbą yra ne kartą akcentavęs ir Konstitucinis Teismas. Taigi teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos priešingai jos tikslams ir paskirčiai. Tais atvejais, kai asmuo pažeidžia šį įstatymo nustatytą imperatyvą, laikoma, kad asmuo piktnaudžiauja teise. Tai konstatavęs, teismas gali atsisakyti ginti tokią subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 3 d.). Paminėtoje civilinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ nuosavybės teise priklausantis pastatas-sargybos pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), ir pareiškėjo vardu vėliau antrą kartą įregistruotas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas. Aplinkybės, kad tai yra vienas ir tas pats nekilnojamasis daiktas, civilinėje byloje neginčija ir kiti atsakovai. Pabrėžė, kad antstolio D. S. 2008 m. gruodžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 32-08-143 patvirtina, jog UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ nuosavybės teise priklausantis pastatas-sargybos pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), esantis Vilniuje, (duomenys neskeltbini), stovi žemės sklypo, kurio registracijos Nr. (duomenys neskeltbini), šiaurinėje dalyje vienintelis, aplink šį pastatą toje žemės sklypo dalyje daugiau nėra jokių kitų statinių. Pastatas-sargybos pastatas sutampa su žemės sklypo plane nurodytu stačiakampio formos žymėjimu „MN“. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir kiti VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo žinioje esantys dokumentai. Pareiškėjas tiek civilinį, tiek administracinį procesą veda per atstovą, taigi jam neabejotinai turėtų būti žinoma pagrindinė procesinė pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ginčo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, nei buvo padarytos teritorinio registratoriaus dubliavimo akte ir/ar Centrinio registratoriaus sprendime. Atkreipė dėmesį, kad dubliavimo aktas buvo priimtas tik po to, kai VĮ Registrų centro atstovai patikrino visus rašytinius kadastro ir registro duomenis apie abi teisines to paties nekilnojamojo daikto registracijas, o taip pat 2008 m. gruodžio 17 d. atliko šių duomenų patikrinimą vietoje, duomenis užfiksavo raštu bei fotonuotraukomis. Atlikus rašytinių duomenų patikrinimą vietoje, pasitvirtino aplinkybė dėl atliktos dvigubos to paties nekilnojamojo daikto registracijos. Todėl visiškai nepagrįstais laikė pareiškėjo teiginius, kad teritorinio registratoriaus darbuotojai faktiškai nesurinko jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas. Nesutiko ir su pareiškėjo argumentais, kad teritorinis registratorius, priimdamas dubliavimo aktą, peržengė jam teisės aktų nustatytą kompetenciją. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiklą surašant dubliavimo aktą prilygina nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registracijai ir dėl to daro klaidingas išvadas. Akivaizdu, kad UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atstovo 2008 m. gruodžio 10 d. paklausimo išnagrinėjimas bei įrašo „pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas“ pastabose įrašymas, siekiant užtikrinti Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų teisingumą ir patikimumą, negali būti prilyginamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9–29 straipsniuose reglamentuojamai teritorinio registratoriaus veiklai, nes pagal savo pobūdį atitinka ne šio įstatymo 9–29 straipsniuose, bet įstatymo 33 straipsnyje reglamentuojamą teritorinio registratoriaus veiklą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nei dokumentais pagrįstas dubliavimo aktas, nei registro įrašas „pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas“ nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti pareiškėjo teisių, jei tomis teisėmis pareiškėjas ketina naudotis įstatymų nustatyta tvarka bei nesiruošia jomis nepiktnaudžiauti. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atlikęs pareiškėjo ginčijamus veiksmus, nepakeitė ir nepanaikino tikrų ar tariamų pareiškėjo teisių į registruotą nekilnojamąjį daiktą, nepadarė įtakos šalių teisminio ginčo eigai dėl nekilnojamojo daikto antrosios teisinės registracijos teisėtumo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu (T 2, b. l. 39–43) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir nepatenkino jo prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo.

Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. gruodžio 18 d. nekilnojamųjų daiktų-pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini), Nr. (duomenys neskeltbini), esančių (duomenys neskeltbini), Vilniuje, dubliavimo akto Nr. KR-189 ir Komisijos 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 107. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra paminėtų aktų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo sąlygos ir tvarka. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsniu, 9 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsniu, Kadastro nuostatų 9.6 punktu. Teismas konstatavo, kad atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo motyvai, jog atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas veikė ultra vires. Teismo nuomone, teritorinis registratorius turi teisę nustatyti pastatų kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už registre sukauptų duomenų teisingumą ir išsamumą. Todėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, gavęs UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atstovo paklausimą, teisėtai ir pagrįstai išnagrinėjo nekilnojamųjų daiktų, esančių Vilniuje, (duomenys neskeltbini), kadastro duomenų ir registro dokumentų bylas, registro įrašų ir kadastro žemėlapių duomenis, nuvyko ir apžiūrėjo ginčo statinius vietoje bei konstatavo, kad nekilnojamasis daiktas-sargybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), esantis Vilniuje, (duomenys neskeltbini), ir nekilnojamasis daiktas-pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), esantis Vilniuje, (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats nekilnojamasis daiktas, bei registro pastabose ir nuorodose padarė įrašą apie tai, kad pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nei Centriniam registratoriui, nei teismui nepateikė jokių prejudicinę galią turinčių įrodymų, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nustatyti faktiniai duomenys yra neteisingi. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde, nei jo atstovai teismo posėdyje nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, patikslinus paminėtus registro duomenis. Teismo posėdyje nebuvo paneigta aplinkybė, kad kito pastato nėra. Tokių įrodymų byloje taip pat nėra. Pareiškėjas nepaneigė ir aplinkybių, dėl kurių buvo priimtas dubliavimo aktas, kuris nepažeidžia pastatų savininkų teisių, tik konstatuoja padarytus neatitikimus. Teismas nustatė, kad šiuo metu vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nepasisakė dėl pastatų neatitikimų, kurie nurodyti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Teismas taip pat nevertino teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto J. V. parodymų, nes jis patvirtino specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, kuriomis teismas remtis negali, kadangi šioje išvadoje nėra nustatytas antro (kito) pastato egzistavimo faktas, schemoje nebuvo naudojamas mastelis. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo motyvus, kad dubliavimo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų. Teismo nuomone, šis aktas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11, 12 straipsniais, viešojo administravimo subjektai savo funkcijas atlieka nustatyta tvarka vykdydami vidaus administravimo veiklą. Atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Nuostatai) nustato priimamų administravimo aktų pobūdį ir formą. Dubliavimo aktas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas tokio pobūdžio aktą surašė vykdydamas teisės aktų jam apibrėžtą kompetenciją. Pareiškėjo teisės ginčyti šį aktą nebuvo apribotos ar kitaip suvaržytos. Bendrovė jo teisėtumą ginčijo, pateikdama skundą tiek Centriniam registratoriui, tiek teismui. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Teismas konstatavo, kad dubliavimo aktas ir sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų panaikinti ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), grafoje „registro pastabos ir nuorodos“, esantį įrašą, kad „pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas“, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu, nurodytais motyvais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Teismas pažymėjo, jog, nurodytais motyvais atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsniu, taip pat netenkintinas. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo patirtas teismo išlaidas. Nepatenkinus pareiškėjo skundo, teisę į teismo išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį įgijo trečiasis suinteresuotas asmuo. Tačiau jis teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo patirtas teismo išlaidas. Remiantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 57–63) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovų jo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai ir klaidingai nurodė, kad dubliavimo akto pagrindu buvo ištaisyti (patikslinti) ginčo pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini)) kadastriniai duomenys Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka. Šis aktas ir jame nustatytos aplinkybės nėra kadastrinių duomenų taisymas (tikslinimas) pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-929/2010).

2. Teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatančias kadastrinių duomenų taisymą/tikslinimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str. 2 d.) ir kadastrinių duomenų pakeitimą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 3 d., 13 str. 2 d.), todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog dubliavimo aktu buvo patikslinti, bet ne pakeisti statinių kadastriniai duomenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-103/2010, 2010 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-524/2010).

3. Nesutinka su teismo išvada, kad teritorinis registratorius, surašydamas dubliavimo aktą, neperžengė savo kompetencijos ribų. Jokie teritorinio registratoriaus ar Centrinio registratoriaus veiklą reguliuojantys teisės aktai nenumato galimybės jam savarankiškai vertinti (interpretuoti) Nekilnojamojo turto registro duomenis ir savo vertinimą įforminti darbuotojų parengtais aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-690/2010, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., Registro nuostatų 9 p.).

4. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad teritorinis registratorius pažeidė kadastrinių duomenų keitimo (tikslinimo) tvarką, numatytą Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Kadastro nuostatuose ir Taisyklėse.

5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dubliavimo aktas nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1020/2003, 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-725/2009). Dubliavimo akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo padarytas įrašas, turintis tiesioginę įtaką UAB „SKR grupė“ nuosavybės teisėms į pastatą-pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini).

6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčydamas dubliavimo aktą turėjo teismui pateikti prejudicinę galią turinčius įrodymus, kurie galėtų paneigti, jog dubliavimo akte nustatyti faktai yra neteisingi. Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, reikalavo pateikti tokius faktus, kurių apskritai nereikia įrodinėti, ir visiškai nevertino į bylą jo pateiktų įrodymų (ABTĮ 57 str. 1 d., 58 str. 2 d.).

7. Teismas nepagrįstai nustatė, kad dubliavimo aktas atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nes šis aktas iš esmės pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1022/2007).

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 81–84) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nurodė, kad teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai padarė įrašą pastatų registro įrašų pastabų ir nuorodų skiltyje apie tai, jog pastatai yra vienas ir tas pats pastatas. Teismas teritorinio registratoriaus atliktą ginčijamą įrašą visiškai pagrįstai vertino kaip teisėtą ir pagrįstą registro duomenų patikslinimą.

2. Nesutinka, kad pastatų tapatumo vertinimas nėra pastatų Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio prasmę. Dubliavimo akte konstatavus pastatų tapatumą, akivaizdu, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka vienos iš suinteresuotų šalių (UAB „SKR grupė“ ar UAB „Plungės kooperatinė prekyba“) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

3. Nesutinka, kad savo veiksmais pažeidė kadastro duomenų keitimo (tikslinimo tvarką), numatytą Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Kadastro nuostatuose ir Taisyklėse, kadangi ginčijami veiksmai nebuvo pastatų naujų kadastro duomenų surinkimas, pakeitimų fiksavimas ar tikslinimas pagal šių teisės aktų normų prasmę, o užfiksuotų pastatų kadastro duomenų atitikimo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atstovo 2008 m. gruodžio 10 d. paklausime Nr. 08-64 nurodytoms aplinkybėms patikrinimas ir įvertinimas.

4. Nesutinka, kad faktiškai nusprendė, jog egzistuoja du to paties pastato savininkai, nes atliko būtent jo paties surinktų pastatų kadastro duomenų patikrinimą ir jų įvertinimą, o ginčas dėl nuosavybės teisės į šį pastatą kilo būtent dėl skirtingų asmenų (UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir UAB „SKR grupė“) turimų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų teisinio vertinimo (galimo vienos iš šalių nuosavybės teisės pažeidimo). Pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas patikslinus registro duomenis.

5. Teismas įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus.

6. Dubliavimo aktas yra Viešojo administravimo įstatymo 11 ir 12 straipsnių pagrindu surašytas vidaus administravimo dokumentas. Tokį dokumentą prilyginti individualiam administraciniam aktui ir jam taikyti individualaus administracinio akto požymius nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo teisės ginčyti šį aktą nebuvo apribotos ar kitaip suvaržytos.

7. Ginčijami įrašai niekaip neapriboja nekilnojamųjų daiktų savininkų valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių, o užtikrina visų viešojo registro naudotojų teisę žinoti svarbią, išsamią, žinomą ne tik Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir nekilnojamųjų daiktų savininkams informaciją apie pastatus. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad taikė priemones, neproporcingas jo siekiamiems tikslams, ar pasirinko per daug ribojančią priemonę, padarydamas paminėtus įrašus, ar nesivadovavo Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 85–90) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo prezumpcija siekiama apsaugoti ne tik teises tų asmenų, kurie jas įgijo, bet ir užtikrinti registre esančios informacijos patikimumą ir prieinamumą visiems kitiems suinteresuotiems asmenims (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

2. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, kaip Registro tvarkytojas, privalėjo imtis visų teisėtų priemonių patikrinti pagrįstas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ abejones dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo ir, esant reikalui, juos patikslinti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.).

3. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nustatyti faktiniai duomenys dėl pastatų tapatumo yra neteisingi. Akivaizdu, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti teisingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis.

4. Pažeista teisė turi būti ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. Asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur). Pareiškėjo pareikštas reikalavimas panaikinti teisingus Nekilnojamojo turto registro duomenis akivaizdžiai prieštarauja šių teisės principų reikalavimams.

5. Teritoriniam registratoriui surašius dubliavimo aktą, nei fiziškai, nei teisiškai ginčo pastato dislokacijos vieta nebuvo pakeista, o tik buvo konstatuotas nustatytas faktas apie padarytus neatitikimus. Šis faktas buvo konstatuotas įgaliotos institucijos atstovų.

6. Pareiškėjas pernelyg siaurai supranta ir aiškina Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas, teises bei pareigas, nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik mechaniškas duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą.

7. Teritorinis registratorius nekeitė kadastrinių duomenų, todėl pažeisti pareiškėjo nurodytų teisės aktų negalėjo. Objektyviai egzistuoja tik vienas pastatas, kurio lyginti su jokiu kitu pastatu objektyviai nėra galimybės.

8. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atlikęs ginčijamus veiksmus, nepakeitė ir nepanaikino tikrų ar tariamų pareiškėjo teisių į registruotą nekilnojamąjį daiktą, nepadarė įtakos tarp šalių vykstančio teisminio ginčo eigai dėl nekilnojamojo daikto antrosios teisinės registracijos teisėtumo.

9. Teismas įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos matyti (ir to nekvestionuoja ginčo šalys), kad pastatai, dėl kurių identifikavimo kilo nagrinėjamas administracinis ginčas, kaip du atskiri ir savarankiški Nekilnojamojo turto kadastro ir registro objektai yra atskirai Nekilnojamojo turto registre: registro įrašas Nr. (duomenys neskeltbini) ir registro įrašas Nr. (duomenys neskeltbini). Iš nurodytų registro įrašų matyti, kad kiekvienas iš šių pastatų turi savo unikalų numerį (Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini)) ir aprašyti skirtingai, t. y. įregistruoti jų kadastriniai duomenys yra akivaizdžiai skirtingi (T 1, b. l. 29-51, 52-55). Nagrinėjamas ginčas kilo dėl registro ir kadastro tvarkytojo abiejuose nurodytuose registro įrašuose grafoje „Registro pastabos ir nuorodos“ padaryto įrašo, kad paminėti ginčo pastatai yra vienas ir tas pats pastatas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pastarasis įrašas registro ir kadastro tvarkytojo buvo padarytas tiriant trečiojo suinteresuoto asmens (jo atstovo) 2008 m. gruodžio 18 d. paklausimą ir atsakovo specialistų 2008 m. gruodžio 18 d. surašyto dubliavimo akto Nr. KR-189 (toliau – ir Dubliavimo aktas) pagrindu. Pareiškėjas, kuris pagal paminėtą registro įrašą Nr. (duomenys neskeltbini) yra vieno iš ginčo pastatų (pastato unikaliu Nr. (duomenys neskeltbini)) savininkas, nagrinėjamoje byloje ginčija Dubliavimo akto pagrindu padaryto įrašo (apie ginčo pastatų tapatumą) teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl, sprendžiant šį ginčą, yra būtina pateikti pareiškėjo skundžiamo įrašo ir Dubliavimo akto reikšmę Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro įsratymų taikymo prasme.

Pasisakydama dėl šių įstatymų taikymo, kolegija pirmiausia pažymi, kad tai yra specialūs Nekilnojamojo turto kadastro ir registro teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, kurių taikymas yra pagrindinė atsakovų kaip viešojo administravimo subjektų funkcija ir jų įsteigimo tikslas. Ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (3 str. 4 d.), ir Nekilnojamojo turto registro įstatyme (4 str.) yra įtvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įrašytų duomenų patikimumo ir stabilumo principas, kurio esmė yra tai, kad įrašyti kadastro ir registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad šiuose registruose esami duomenys registro ir kadastro tvarkytojo gali būti pakeisti administravimo tvarka tik griežtai laikantis aptariamų įstatymų nustatytų jam privalomų laikytis procedūrų arba kai atitinkamą ginčą išnagrinėjęs teismas nustato kitas Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkymo prasme reikšmingas aplinkybes. Šių esminių ir principinių nuostatų supriešinimas su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata dėl atsakovo atsakomybės už Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumą (pagal šią dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti) nėra galimas ir teisingas, nes prieštarautų Nekilnojamojo turto registro įsteigimo tikslams.

Pasisakydama dėl paties ginčo įrašo vertinimo Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų taikymo prasme, kolegija pažymi, kad jame pateikta informacija iš esmės skiriasi nuo iki jo padarymo Nekilnojamojo turto registre buvusios (viešai prieinamos) informacijos apie ginčo statinius. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad toks skirtumas yra akivaizdus. Tai reiškia, kad šiame įraše iš esmės pakeisti iki tol buvę Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys. Savo ruožtu tai reiškia, kad tokį registro duomenų pakeitimą administravimo būdu buvo galima padaryti tik esant kadastro duomenų pakeitimo sąlygoms ir teisiniams pagrindams, nustatytiems Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 ir 12 straipsniuose. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Nei vienos iš nurodytų sąlygų nagrinėjamu atveju nebuvo. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (bylai aktuali 2003-05-27 įstatymo Nr. IX-1582 redakcija), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kaip pažymėta aukščiau, ginčo įrašas Nekilnojamojo turto registre buvo padarytas Dubliavimo akto pagrindu. Tačiau toks kadastro duomenų pakeitimo pagrindas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažintas tinkamu, nes neatitinka nei vieno iš šioje dalyje išvardintų kadastro duomenų pakeitimo teisinių pagrindų.

Kalbant apie Dubliavimo akto reikšmę nagrinėjamai bylai, pažymėtina, kad šiame akte buvo užfiksuoti ir pateikti kadastro objektų duomenų patikrinimo vietoje rezultatai. Kadastro duomenų patikrinimas vietoje yra viena iš nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų fiksavimo priemonė (Kadastro nuostatų 53 p.), t. y. pagal savo paskirtį ir teisinę reikšmę Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo taikymo prasme negali būti pripažintas savarankišku ir pakankamu pagrindu pakeisti esamus kadastro duomenis arba juos panaikinti. Atsižvelgiant į šiuos Dubliavimo akto reikšmingumo bylai argumentus, darytinos tokios išvados: 1) kad ABTĮ taikymo požiūriu Dubliavimo aktas nelaikytinas administraciniu sprendimu, o gali būti vertinamas tik kaip kadastro duomenų (įrašo apie ginčo pastatų kadastro duomenis) pakeitimo pagrindas; 2) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo taikymo požiūriu šis aktas nėra (nebuvo) tinkamas ir pakankamas pagrindas kadastro ir registro tvarkytojui (atsakovui) pakeisti iki šio akto surašymo buvusias ginčo pastatų kadastro duomenis.

Kaip pažymėta aukščiau, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro taikymo požiūriu teismo sprendimas yra vienas iš šiuose įstatymuose numatytų teisinių pagrindų padaryti atitinkamus kadastro ir registro duomenų pakeitimus arba panaikinti šiuos duomenis. Pagal bylos duomenis, tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į ginčo pastatą yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl tik šį ginčą nagrinėjančio teismo vienoks ar kitoks sprendimas gali nulemti atitinkamų įrašų Nekilnojamojo turto registre pakeitimą arba jų panaikinimą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir bylos aplinkybių vertinimo išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo) normas. Todėl teismo priimtas sprendimas yra keistinas: pareiškėjo reikalavimas dėl Dubliavimo akto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, kiti pareiškėjo reikalavimai yra tenkintini (ABTĮ 143 str., 88 str. 1 ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti: panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 107 ir įpareigoti atsakovą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), grafoje „registro pastabos ir nuorodos“, esantį įrašą, kad „pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskeltbini) ir Nr. (duomenys neskeltbini), yra vienas ir tas pats pastatas“; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasDainius Raižys