- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- AS-525-193-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01903-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Plungės kooperatinė prekyba“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Plungės kooperatinė prekyba“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „SKR grupė“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Viliaus filialas) 2008 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamųjų daiktų-pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dubliavimo aktą Nr. KR-189 (toliau – ir Dubliavimo aktas);
2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 107 (toliau – ir Sprendimas);
3) įpareigoti Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. 10/261937 ir Nr. 1/40026, grafoje „registro pastabos ir nuorodos“ esantį įrašą, kad „pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats pastatas“.
Taip pat prašė priteisti iš atsakovų Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro pareiškėjo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2010 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ prašymas dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašyta priteisti jo naudai iš pareiškėjo jo patirtas proceso išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens prašymą patenkino iš dalies ir priteisė UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ naudai iš pareiškėjo 2 836 Lt dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo.
Atskirajame skunde, be kita ko, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neįsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. teismo sprendimui byloje. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2, 5, 6 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS756-57/2009, AS143-9/2010), pabrėžia, jog prašymas dėl išlaidų atlyginimo, paduotas teismui po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turėtų būti išnagrinėjamas tik tada, kai teismo sprendimas administracinėje byloje įsiteisėja. Pažymi, jog UAB „SKR grupė“ apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2010 m. gruodžio 22 d., tuo tarpu ginčijama nutartis priimta 2011 m. sausio 6 d., t. y. pareiškėjui jau padavus apeliacinį skundą. Daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju padarė procesinės teisės normų pažeidimą, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime, be kita ko, nurodoma, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos tiesiogiai nenumato, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateiktas ne vėliau kaip per ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, turi būti išnagrinėtas tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, gali panaikinti ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet ir ginčijamą nutartį, kuria priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl tikslinga atskirąjį skundą nagrinėti kartu su pareiškėjo paduotu apeliaciniu skundu. Pažymi, jog pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kaip tik ir nuspręsta nenaikinti pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl teismo išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, o 2011 m. sausio 6 d. nutartimi iš dalies patenkino UAB „SLR grupė“ prašymą ir priteisė jo naudai nustatyto dydžio teismo išlaidų atlyginimą iš atsakovo.
Nustatyta, jog 2010 m. gruodžio 27 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo UAB „SKR grupė“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo panaikinimo (t. II, b.l. 57–63), kuris buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi (t. II, b.l. 68).
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka, priimdamas nutartį.
Kaip matyti iš ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, teismo išlaidų atlyginimo priteisimas yra tiesiogiai siejamas su teismo sprendimo priėmimu vienos iš šalių naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs (byla Nr. AS858-696/2010), jog, sistemiškai vertinant ABTĮ 44 – 45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekviena administracine byla yra sprendžiamas konkretus su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas, dėl kurio teismas priima baigiamąjį aktą, galutinai nustatantį asmens teisių ir pareigų turinį konkrečioje situacijoje.
Remiantis ABTĮ 96 straipsnio 1 dalimi, neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. Tuo tarpu apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (ABTĮ 96 str. 2 d.).
Sistemiškai įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas bei administracinių teismų praktiką, darytina išvada, jog procesinio teismo sprendimo dėl teismo išlaidų atlyginimo priėmimas, išskyrus atvejus, kai toks klausimas išnagrinėjamas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą administracinėje byloje (t. y. išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės), siejamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo, nagrinėjant bylą iš esmės, įsiteisėjimu. Taigi, tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neišnagrinėja teismo išlaidų atlyginimo klausimo, priimdamas sprendimą ginče iš esmės, teismo nutartis dėl teismo išlaidų atlyginimo, įvertinus nurodytas ABTĮ nuostatas, remiantis teisingumo ir protingumo principais, turėtų būti priimama jau tik įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, t. y. šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą. Priešingu atveju susidaro situacija, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja teismo išlaidų atlyginimo klausimą, nors administracinėje byloje dar nėra žinoma šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo išnagrinėjo, pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. AS756-57/2009, ir Nr. AS143-9/2010, rodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertina, jog tokio pobūdžio (kaip nustatytas šioje byloje) procesinis pažeidimas yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, jog nurodytose bylose atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teismui jau išnagrinėjus apeliacinį skundą, priėmus procesinį sprendimą ir atitinkamai įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas dar neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir nepriėmė procesinio sprendimo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, t. y. nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi kitokia situacija. Todėl nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, sprendžiant procesinio pobūdžio klausimus, negali būti tiesiogiai taikoma trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo, kol nebuvo įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Kitaip tariant, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog buvo padarytas procesinio pobūdžio pažeidimas, kuris galėjo nulemti neteisingos teismo nutarties priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Tuo tarpu klausimas dėl teismo išlaidų atlyginimo turės būti sprendžiamas, įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį, o klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.