Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 83 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. liepos 28 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Akvilė Virbickienė surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo Ž. K. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 83 straipsnio 1 dalyje bei 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1.1 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija), išnagrinėjusi T. L. 2017 m. spalio 28 d. skundą dėl UAB „T.“ į T. L. naudojamo elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 6 d. siųsto nepageidaujamo elektroninio pašto pranešimo, UAB „T.“ pateikė 2017 m. gruodžio 27 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nurodymas Nr. 1) užtikrinti, kad asmenims, kuriant paskyrą interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) būtų suteikta galimybė laisvai ir savanoriškai išreikšti valią pasirenkant iš dviejų galimų variantų, t. y. išreikšti sutikimą arba nesutikimą dėl jų asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 2 straipsnio 12 dalis ir 14 straipsnio 3 dalis, o tiesioginės rinkodaros veiksmus vykdyti laikantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 69 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. elektroninio pašto pranešimus su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais siųsti tik asmenims, kurie dėl to yra išreiškę išankstinį sutikimą.

II. Įrodymai, jų vertinimo ir veikų kvalifikavimo motyvai

2. Teismo posėdžio metu Ž. K. parodė, kad dėl pažeidimo, numatyto ANK 83 straipsnio 1 dalyje, padarymo ji kalta prisipažįsta. Nuo 2015 m. ji dirba UAB „T.“ Marketingo skyriaus vadove. Jos funkcijos yra vadovauti Marketingo skyriaus darbui, įmonės savireklamai, reklaminių pozicijų pardavimui, komunikacijai su išore, kurti įmonės įvaizdį. Taip pat ji siunčia pranešimus skyriui (už šios funkcijos vykdymą yra ir daugiau atsakingų asmenų). Nagrinėjamo įvykio metu UAB „T.“ dirbo ir praktikantė G. S., kuri buvo priskirta jos vadovaujamam skyriui. Jos vadovaujamame skyriuje pranešimus gali siųsti kiekvienas, darbuotojai yra supažindinti su pareigomis, kurias turi atlikti. G. S. jos vadovaujamame skyriuje dirbo paskutines dienas. G. S. UAB „T.“ darbuotojai aiškino, kaip reikia elgtis su asmens duomenimis, tačiau gali būti, kad dėl žinių stokos arba dėl to, kad buvo nurodyta, jog naujienas siųsti galima, G. S. išsiuntė rinkodaros pranešimą. Ji nesupranta, kodėl jos veiksmai yra kvalifikuojami ir pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį: pastarojoje teisės normoje apibrėžtas kliudymas pareigūnams, reikalavimų nevykdymas, piktybinis nebendradarbiavimas ir klaidingas duomenų pateikimas, o ji su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija nuo pat pradžių bendradarbiavo, laiku teikė visus duomenis bei dokumentus, minėtos įstaigos pareigūnų darbui nekliudė. Inspekcijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra paaiškinta, kaip tiksliai pasireiškė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – yra paaiškinta tik dėl ANK 83 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Taip pat jai neaišku, kodėl ji yra laikoma juridinio asmens atsakingu asmeniu, o ne paprastu fiziniu asmeniu.

7. UAB „T.“ Inspekcijai pateikė raštą, kuriame nurodė, kad 2019 m. spalio 24 d. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) prie nurodytų kontaktų buvo rastas bendrasis įmonės elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išsiųstas elektroninis laiškas. Elektroninis pašto adresas savyje netalpina jokių asmens duomenų. Jokių kitų pareiškėjo asmens duomenų UAB „T.“ taip pat nerinko ir nenaudojo; elektroninio laiško siuntimo metu buvo manyta, kad įmonei išsiųstas pasiūlymas įsigyti dovanų čekių, kaip dovanų darbuotojams ar klientams, nebuvo laikoma draudžiama tiesiogine rinkodara, kadangi elektroninio pašto adresas savyje netalpino asmens duomenų, o buvo pateiktas interneto tinklapyje prie kontaktinių duomenų, su prierašu „naujienas <...> siųskite“; 2019 m. spalio 24 d. į pareiškėjo elektroninio pašto adresą buvo siųstas elektroninio laiško pranešimas, kuriame buvo siūlomos prekės / paslaugos. Asmuo, siuntęs pranešimą – G. S. – UAB „T.“ atliko praktiką pagal trišalę studento praktinio mokymo sutartį. 2019 m. spalio 24 d. buvo priešpaskutinė G. S. praktikos diena įmonėje. Manytina, jog dėl šios priežasties praktikantė informacijos apie tai, kad buvo gauta vartotojo pretenzija, praktikos vadovui neperdavė – apie vartotojo pretenziją UAB „T.“ darbuotojai informuoti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. įmonėje jau nebedirba, jos pasiaiškinimo įmonė pateikti negali; 2019 m. spalio 29 d. vartotojas pakartotinai kreipėsi į UAB „T.“, kadangi G. S. jam atsakymo nepateikė. Vartotojo kreipimasis buvo išsiųstas į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Visiems vartotojams, kurie kreipiasi minėtu elektroninio paštu adresu, yra siunčiami automatiniai pranešimai tam, kad vartotojai, kol laukia atsakymo į konkretų klausimą, galėtų patys susirasti juos dominančią informaciją. Laiške yra pateikiamos temos, kuriomis dažniausiai kreipiasi klientai tam, kad kol laukia darbuotojų atsakymo, galėtų patys surasti atsakymus į klausimus, tai nėra tiesioginė rinkodara; vienareikšmiško sutikimo naudoti elektroninio pašto adresą tiesioginės rinkodaros tikslais UAB „T.“ neturėjo, tačiau manė, kad informacija, kuri buvo išsiųsta pareiškėjui, nėra laikoma tiesiogine rinkodara, kadangi ji buvo siunčiama bendru įmonės elektroninio pašto adresu (kuris savyje netalpina asmens duomenų), prie kurio internete nurodyta, jog šiuo paštu naujienas siųsti galima; atsakingas asmuo yra UAB „T.“ vadovas, kadangi kitas asmuo pagal įmonės vidinę tvarką nėra paskirtas; 2019 m. spalio 24 d. pretenziją gavo marketingo skyriaus praktikantė G. S., kuri savo praktikos vadovo apie tai neinformavo ir kitaip nesureagavo, todėl jokių veiksmų imtasi nebuvo. Kaip minėta, pretenziją ji gavo priešpaskutinę savo atliktos praktikos dieną, gali būti, jog tai buvo lemianti aplinkybė, dėl ko ji neperdavė minėtos informacijos. 2019 m. spalio 29 d. vartotojo siųsta pretenzija dėl techninių kliūčių UAB „T.“ sistemoje darbuotojų pašto dėžučių nepasiekė, manytina, dėl įmonės informacinių technologijų sistemos vykdytų migravimo darbų; vartotojo asmens duomenys buvo tvarkyti tik vieną dieną, 2019 m. spalio 24 d., siunčiant jam elektroninį laišką, daugiau jokių elektroninių laiškų pastarajam siųsta nebuvo; buvo manoma, kad siunčiamas ne tiesioginės rinkodaros pranešimas, todėl jokių supažindinimo veiksmų imtasi nebuvo. Įprastai apie asmens duomenų tvarkymą UAB „T.“ informuoja vartotojus, supažindindama juos su UAB „T.“ privatumo politika, kuri skelbiama viešai interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ išreiškė apgailestavimą dėl susiklosčiusios situacijos bei užtikrino, kad įmonė siekia atsakingai tvarkyti asmens duomenis, nenaudoti asmens duomenų tiesioginės rinkodaros tikslu be teisėto pagrindo ir imasi visų priemonių, kad ateityje būtų išvengta teisės aktų pažeidimų, naudojant asmens duomenis bei vykdant tiesioginę rinkodarą. UAB „T.“ turi patvirtintas vidines asmens duomenų tvarkymo taisykles. Darbuotojai supažindinami su pagrindiniais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Bendrovėje yra duomenų apsaugos pareigūnas (b. l. 29-31).

8. 2019 m. gegužės 10 d. trišalėje studento praktinio mokymo sutartyje nurodyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. spalio 25 d. G. S. UAB „T.“ atliko praktiką (b. l. 32-33).

10. UAB „T.“ atstovė Ž. K. ERĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikė jau po to, kai Inspekcija UAB „T.“ pateikė 2017 m. gruodžio 27 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 19 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesioginės rinkodaros veiksmus vykdyti laikantis ERĮ 69 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taigi UAB „T.“ atstovė Ž. K. nevykdė minėtų teisėtų Inspekcijos nurodymų. Nors Ž. K. teigia, kad minėtais nurodymais UAB „T.“ tiesiog buvo įpareigota laikytis ERĮ reikalavimų, tačiau teismas pažymi, kad pagal formuojamą aukštesniųjų teismų praktiką Inspekcijos nurodymų, kuriais teisės normas pažeidęs subjektas įpareigojamas laikytis teisės aktų reikalavimų, nevykdymas pripažįstamas atitinkančiu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-337-891/2020), taigi teismas neturi pagrindo Ž. K. veiksmus vertinti kitaip, nei analogiški veiksmai yra įvertinti minėtoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, taigi UAB „T.“ Marketingo skyriaus vadovė Ž. K., kurios vadovaujamame skyriuje dirbo G. S. ir kuri privalėjo užtikrinti, kad jos vadovaujamo skyriaus darbuotojai, atlikdami savo darbines funkcijas, laikytųsi Inspekcijos nurodymų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

III. Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai

11. Ž. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 83 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.

12. Ž. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

13. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad Ž. K. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 83 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ž. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas neturi duomenų, kad Ž. K. anksčiau būtų buvusi bausta už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, taigi Ž. K. skirtinos minimalių dydžių administracinės nuobaudos – baudos: už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 83 straipsnio 1 dalyje, padarymą Ž. K. skirtina trijų šimtų eurų bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą Ž. K. skirtina trijų šimtų devyniasdešimties eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos bendrintinos jas apimant ir Ž. K. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – trijų šimtų devyniasdešimties eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 38, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti Ž. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 83 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai trijų šimtų eurų baudą.

Pripažinti Ž. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai trijų šimtų devyniasdešimties eurų baudą.

Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir Ž. K. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – trijų šimtų devyniasdešimties eurų baudą.

Išaiškinti Ž. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A18.-2421-990/2020“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.