Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau ir – VDAI, Inspekcija) direktoriaus Raimondo Andrijausko (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-1810-859/2020, kuriuo administracinio nusižengimo teisena A. M. nutraukta nenustačius jos veikoje administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 83 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. M. 2020 m. gegužės 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDAI-ANR_P-2-2020 pagal ANK 83 straipsnio 1 dalį už tai, kad VDAI, gavusi T. L. 2019 m. spalio 29 d. elektroninio pašto pranešimą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-9196(2.14)) bei 2019 m. lapkričio 18 d. skundą (Inspekcijoje gautas 2019 m. lapkričio 18 d., reg. Nr. 1R-7151(2.13.)) su jo priedais, išnagrinėjo skundą dėl gauto tiesioginės rinkodaros pranešimo esant išreikštam nesutikimui bei atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) patikrinimą dėl galimai neteisėtų Bendrovės veiksmų siunčiant tiesioginės rinkodaros reklaminius pasiūlymus SMS žinutėmis, jose nenurodant pilno siuntėjo pavadinimo. Tikrinimo ir skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas jam priklausančiu asmeniniu telefono numeriu ((duomenys neskelbtini)) 2019 m. rugsėjo 27 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo SMS pranešimą – „Sveiki. Atėjo laikas išmaniajam telefonui? Turime jums ypatingą pasiūlymą NOKIA 2.2 telefonui. Įsigykite jį vos už 2,7 €/mėn. be jokios pradinės įmokos (mokant per 36 mėn.) artimiausiame (duomenys neskelbtini) salone. Ten PROFAI paruoš telefoną naudojimui bei perkels jūsų duomenis iš seno į naują telefoną. SMS naujienų valdymas nr. 1501. Lauksime jūsų. (duomenys neskelbtini).“ Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 27 d. siųsto SMS pranešimo turinį, nustatyta, kad juo buvo siūlomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos paslaugos. Todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, siųsdama pareiškėjui minėtą SMS pranešimą, vykdė tiesioginę rinkodarą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Taip pat, buvo nustatyta, kad siunčiamoje SMS žinutėje turėjo būti nurodytas pilnas siuntėjo juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pavadinimas ar bent jo trumpinys „(duomenys neskelbtini)“, kurį Bendrovė teigė naudojanti savo rinkodarai, tačiau tai atlikta nebuvo. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 69 straipsnio 1, 3 dalių nuostatos.

2. A. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad Inspekcija 2017 m. spalio 20 d. buvo pateikusi Bendrovei nurodymą Nr. 2R-6605(2.13.) (toliau ir – Nurodymas), kurio 1 punktu nurodė užtikrinti, kad elektroninių ryšių paslaugos tiesioginės rinkodaros tikslu būtų naudojamos tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą, kaip to reikalauja ERĮ 69 straipsnio 1 dalis. Nurodymo 2 punktu Inspekcija buvo nurodžiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ užtikrinti, kad tiesioginės rinkodaros tikslu siunčiant SMS žinutes būtų nurodomas pilnas siuntėjo juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pavadinimas. Bendrovė 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1400-478 ir 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 1400-582 Inspekcijai patvirtino, kad atlikus vidinius pakeitimus įgyvendino Nurodymą, dėl ko Inspekcija 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2R-3187(2.13) Nurodymą pripažino tinkamai įgyvendintu. Tačiau tyrimo atlikimo metu įvertinus pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 27 d. siųstą SMS pranešimą bei kitą surinktą medžiagą nustatyta, kad Bendrovė iki šiol siunčia savo klientams SMS žinutes, kuriose kaip siuntėją nurodo „(duomenys neskelbtini)“. Skundo nagrinėjimo metu, įvertinus 2019 m. rugsėjo 27 d. siųstą SMS pranešimą bei kitą surinktą medžiagą, Inspekcija nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaisant jai teikto nurodymo ir savo teiktų raštų Inspekcijai, siuntė savo klientui rinkodaros turinio SMS žinutę, turėdama jo raštu išreikštą nesutikimą gauti tokio pobūdžio pranešimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog A. M. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 83 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes nėra įrodyta, kad ji yra tinkamas subjektas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 83 straipsnio 1 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį A. M. nutraukė nepagrįstai, padarė neteisingas išvadas dėl minėtų administracinių nusižengimų požymių A. M. veikoje nebuvimo.

13. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK numatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto atitinkamame ANK straipsnyje, požymiai (sudėtis), tai yra įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma.

Dėl administracinių nusižengimų subjekto tinkamumo

15. Skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu, nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (subjekto). Institucijos manymu, A. M. yra tinkamas administracinio nusižengimo protokole nurodytų administracinių nusižengimų subjektas ir tai yra įrodyta bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas su tokia VDAI pozicija sutinka, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą nesant ANK 83 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių (nenustačius tinkamo subjekto).

16. Bylos duomenimis, pažeidimai nustatyti juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. O kaip matyti tiek iš ANK 83 straipsnio 1 dalies, tiek ir ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijų, administracinėn atsakomybėn už šiuos nusižengimus gali būti patrauktas asmuo ir juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad VDAI paprašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti už nustatytus pažeidimus atsakingą asmenį, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir anksčiau teikiant informaciją bei paaiškinimus dėl T. L. skundo, pati Bendrovė nurodė, jog toks atsakingas asmuo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyresnioji teisininkė A. M. (b. l. 21, 22). Kaip nustatyta byloje, A. M. dirba su tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntimu, atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams santykiuose su VDAI, yra atsakinga už Bendrovės vykdomos veiklos siunčiant tiesioginės rinkodaros pranešimus atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams. Ji yra pasirašiusi ir byloje esančius raštus, atsakydama į VDAI raštus dėl 2017 m. spalio 20 d. nurodymo vykdymo, dėl asmens duomenų tvarkymo ir kt. Pažymėtina, kad dėl tos aplinkybės, jog būtent A. M. yra atsakinga už Inspekcijos sprendimu nustatytus Bendrovės pažeidimus, bylos nagrinėjimo metu ginčo nebuvo – pati A. M. pripažino, jog ji yra tinkamas jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų subjektas. Šios aplinkybės A. M. bei jos įgaliota atstovė neginčija ir aukštesniajam teismui pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą. Nors į bylą nėra pateikti įmonės įstatai ar pareigybių aprašymas, kaip teigia apylinkės teismas skundžiamame nutarime, tačiau tai nepaneigia A. M. atsakomybės dėl galimai padarytų pažeidimų, nes į bylą yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių būtent A. M. atsakomybę. Tuo labiau, kad pati A. M. paaiškino, jog būtent jai žodiniu pavedimu (nesant tam skirtų jokių rašytinių įsakymų, įgaliojimų, pareiginių nuostatų) priskirta užtikrinti Bendrovės veiklos vykdant tiesioginę rinkodarą atitiktį įstatymams. Apygardos teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju Bendrovėje buvo paskirtas atsakingas asmuo, tai administracinė atsakomybė turėtų kilti būtent jam, t. y. A. M., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ar per klaidą tiesioginės rinkodaros SMS žinutę išsiuntusiam Bendrovės darbuotojui.

Dėl ANK 83 straipsnio 1 dalyje bei 505 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių buvimo A. M. veiksmuose

17. ANK 83 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už ERĮ nustatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimą. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

18. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 83 straipsnio 1 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį A. M. buvo surašytas po atlikto patikrinimo, remiantis dviem VDAI priimtais sprendimais, tai yra 2020 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 3R-388 (2.14-1.), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pažeidusi ERĮ 69 straipsnio 3 dalį ir nevykdžiusi 2017 m. spalio 20 d. nurodymo Nr. 2R-6605(2.13.) 2 punkto (užtikrinti, kad tiesioginės rinkodaros tikslu siunčiant asmenims SMS žinutes būtų nurodomas pilnas siuntėjo juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pavadinimas bei galiojantis adresas (telefono numeris), kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą) reikalavimų, ir 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 3R-419(2.13-1.), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pažeidusi ERĮ 69 straipsnio 1 dalį ir nevykdžiusi 2017 m. spalio 20 d. nurodymo Nr. 2R-6605(2.13.) 1 punkto (užtikrinti, kad elektroninių ryšių paslaugos tiesioginės rinkodaros tikslu būtų naudojamos tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą, kaip to reikalauja ERĮ 69 straipsnio 1 dalis) reikalavimų.

19. Kaip matyti iš bylos bei Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 12 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl minėto VDAI 2020 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 3R-388 (2.14-1.), kuris buvo priimtas. Skundu keliamas klausimas dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. LITEKO duomenimis, minėtas skundas šiuo metu dar nėra išnagrinėtas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną šioje byloje, tai yra 2020 m. gegužės 26 d., ši informacija VDAI nebuvo žinoma, nes skundas dėl minėto sprendimo dar nebuvo paduotas. Kita vertus, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, iki kol nebus išnagrinėta administracinė byla dėl minėto VDAI 2020 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 3R-388 (2.14-1.) Vilniaus apygardos administraciniame teisme, administracinio nusižengimo protokolas šioje dalyje A. M. negalėjo būti surašytas. Taigi nagrinėjamu atveju negalima vertinti, ar A. M. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 83 straipsnio 1 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį dėl ERĮ 69 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir 2017 m. spalio 20 d. nurodymo Nr. 2R-6605(2.13.) 2 punkto nevykdymo. Kita vertus, A. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 83 straipsnio 1 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį surašytas ir už tai, kad Bendrovė pažeidė ERĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nevykdė VDAI 2017 m. spalio 20 d. nurodymo Nr. 2R-6605(2.13.) 1 punkto, todėl jos atsakomybės klausimas spręstinas būtent šioje dalyje.

20. ERĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. 2017 m. spalio 20 d. Inspekcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto nurodymo Nr. 2R-6605(2.13.) 1 punkte buvo nustatytas Bendrovei įpareigojimas užtikrinti, kad elektroninių ryšių paslaugos tiesioginės rinkodaros tikslu būtų naudojamos tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą, kaip to reikalauja ERĮ 69 straipsnio 1 dalis.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė savo klientui T. L. jam priklausančiu asmeniniu telefono numeriu (8 655 51131) SMS pranešimą, kuriuo buvo siūlomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos, tai yra vykdydama tiesioginę rinkodarą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, nors T. L. dar 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo raštu išreiškęs savo nesutikimą gauti tokio pobūdžio pranešimus. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pati A. M.. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsiųsdama T. L. tiesioginės rinkodaros SMS pranešimą, nesant jo sutikimui, pažeidė ERĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl šiuo atveju yra nustatyti visi objektyvieji ANK 83 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Be to, kaip jau minėta, A. M. nagrinėjamu atveju yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Taip pat, A. M. neginčijo jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė T. L. tiesioginės rinkodaros SMS pranešimą, nesant jo sutikimui, nurodė, kad formuojant bazes įvyko žmogiška klaida, todėl, apygardos teismo vertinimu, yra nustatyta ir subjektyvioji ANK 83 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pusė, tai yra A. M., kaip atsakingo asmens, kaltė, kuri šiuo atveju pasireiškė neatsargumo forma. Jos atsakomybės nešalina ta aplinkybė, kad klaidą padarė konkretus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kadangi nagrinėjamu atveju būtent ji yra atsakinga už Bendrovės įvykdytus tiesioginės rinkodaros pažeidimus. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad A. M. veikoje yra visi (tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 83 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

22. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. ir jos atstovė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teigė, tiek atsiliepime teigia, kad šiuo atveju yra neabejotinas pagrindas taikyti non bis in idem principą, kad už savo esme tą patį pažeidimą nebūtų baudžiama du kartus. A. M. teigia esą už tuos pačius veiksmus, tai yra dėl to paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 27 d. siųsto SMS pranešimo, taip pat buvo vykdomas tyrimas ir kitoje institucijoje – VVTAT, po kurio VVTAT 2020 m. kovo 24 d. priėmė nutarimą, kuriuo už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 13 straipsnio pažeidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrė 300 Eur baudą. Teigiama, kad šiuo atveju fizinis asmuo yra tapatus juridiniam asmeniui. Tačiau apygardos teismas su tokia pozicija nesutinka ir pritaria apelianto pozicijai, kad nagrinėjamu atveju minėtas principas nėra pažeidžiamas.

23. Principas non bis in idem, t. y. niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį teisės pažeidimą, išties yra vienas iš pamatinių teisės principų. Jis atsispindi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 31 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Šiuo konstituciniu principu yra vadovaujamasi ir administracinių nusižengimų teisenoje. ANK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatuodamas, kad VVTAT 2020 m. kovo 24 d. nutarimu nubaudė UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirdamas 300 Eur baudą, už trumpųjų žinučių siuntimą reklamos tikslais be asmens sutikimo, kai viena iš jų yra analogiška (ta pati trumpoji žinutė siųsta T. L.), tai yra už Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimą, nesprendė, ar principas non bis in idem nebuvo pažeistas.

24. Vertinant tai, ar šiuo konkrečiu atveju nebuvo padarytas principo non bis in idem pažeidimas, pirmiausia pažymėtina, jog A. M. įgaliota atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės įvardina teisingus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, siekiant išvengti dvigubo nubaudimo. Sprendžiant, ar šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo yra baudžiamas jam taikant sankciją, kuri yra baudžiamojo pobūdžio; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-628/2019).

25. Analizuodamas aukščiau paminėtus kriterijus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. M. už ANK 83 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo 300 iki 1150 eurų. VVTAT 2020 m. kovo 24 d. nutarimu už Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė 300 Eur baudą (b. l. 65-73). Laikytina, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ pritaikyta sankcija, tiek A. M. galima taikyti nuobauda gali būti traktuojamos kaip esančios baudžiamojo pobūdžio. Taip pat pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta bauda už trumpųjų žinučių siuntimą reklamos tikslais be asmens sutikimo, kai viena iš jų yra analogiška (ta pati trumpoji žinutė 2019 m. rugsėjo 27 d. siųsta T. L.), o A. M. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 83 straipsnio 1 dalį už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė T. L. tiesioginės rinkodaros SMS pranešimą, nesant jo sutikimui, tai yra iš esmės buvo baudžiama už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus.

26. Visgi svarbiausia yra tai, kad VVTAT skyrė baudą skirtingam asmeniui nei yra traukiamas administracinėn atsakomybėn šioje byloje. VVTAT nubaudė juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nagrinėjamu atveju VDAI teisinę atsakomybę siekia pritaikyti fiziniam asmeniui – A. M.. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra konstatavęs, kad „<...juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas. Juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia inter alia tai, kad jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y. būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.). Vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma....>; “. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra priimtas vertinant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės konstitucingumo klausimą, jame pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje administracinio nusižengimo byloje. Iš šių išaiškinimų matyti, kad, nepaisant glaudaus ryšio, teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog konkretus teisės pažeidimas pasireiškia per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Kadangi pats juridinis asmuo yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, laikytina, kad juridinis asmuo kartu yra atsakingas ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. paskirtą baudą ar kitokią sankciją. Tai lemia, kad finansinės išlaidos, patirtos dėl sumokėtos baudos ar pritaikytos kitokios sankcijos, yra nulemtos paties juridinio asmens kaltais veiksmais ir už tokius finansinius nuostolius joks fizinis asmuo (juridinio asmens darbuotojas) negali būti atsakingas. Tad pareiga sumokėti jau įsiteisėjusiu VVTAT 2020 m. kovo 24 d. nutarimu paskirtą 300 Eur baudą kyla UAB „(duomenys neskelbtini)“, už tokiu būdu kilusį materialinį nuostolį (vertinant plačiąja prasme) atsakinga yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo. Tai reiškia, šis juridinis asmuo neturi teisės paskirtos baudos ekvivalento išieškoti iš savo darbuotojos A. M., todėl šiuo atveju bus išvengta tokios situacijos, kad pastaroji neva faktiškai bus priversta sumokėti tiek jai pačiai, tiek ir juridiniam asmeniui paskirtą baudą. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.

27. Taip pat, bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ SMS pranešimai, susiję su tiesioginės rinkodaros vykdymu, T. L. buvo išsiųsti ir anksčiau, tai yra 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. Inspekcija jau buvo nustačiusi ERĮ 69 straipsnio 1 dalies pažeidimą bei 2017 m. spalio 20 d. buvo pateikusi Bendrovei nurodymą Nr. 2R-6605(2.13.), kurio 1 punktu nurodė užtikrinti, kad elektroninių ryšių paslaugos tiesioginės rinkodaros tikslu būtų naudojamos tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą, kaip to reikalauja ERĮ 69 straipsnio 1 dalis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1400-478 (b. l. 17), kurį pasirašė Bendrovės teisininkė A. M., Inspekcijai patvirtino, kad vykdydami Nurodymą dėl asmens duomenų tvarkymo, peržiūrėjo Bendrovėje tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntimo procesus, atsižvelgdami į Inspekcijos nurodymus. Tačiau T. L. skundo nagrinėjimo metu, įvertinus 2019 m. rugsėjo 27 d. siųstą SMS pranešimą bei kitą surinktą medžiagą, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaisant jai teikto nurodymo ir savo teikto rašto Inspekcijai, vėl siuntė savo klientui rinkodaros turinio SMS žinutę, turėdama jo raštu išreikštą nesutikimą gauti tokio pobūdžio pranešimus, tai yra nevykdė teisėto VDAI nurodymo.

28. Nors nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į jį nėra užsimenama dėl Inspekcijos 2017 m. spalio 20 d. nurodymo 1 punkto nevykdymo ir A. M. atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, iš byloje esančių rašytinių bei pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų matyti, kad A. M. iš esmės neginčija nustatyto pažeidimo faktinių aplinkybių, tačiau teigia, kad 2017 m. duotą nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo įvykdyti iki 2017 m. lapkričio 12 d., kas ir buvo padaryta, ir 2017 m. lapkričio 20 d. raštu apie tai buvo informuota VDAI, kuri jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereiškė, todėl pretenzijos dėl pakartotinio nurodymo nevykdymo negali būti laikomos pagrįstomis. Anot A. M. ir jos įgaliotos atstovės, minėtas nurodymas buvo susijęs su konkrečia VDAI tirta situacija, todėl to nurodymo negalima laikyti begaliniu ir neribotą laikotarpį sieti jo su iš esmės bet kokia vėlesne verslo subjekto veikla, o ne tik su konkrečia situacija, kurioje toks nurodymas buvo duotas. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais A. M. ir jos įgaliotos atstovės argumentais.

29. Kaip matyti iš VDAI UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 20 d. pateikto nurodymo Nr. 2R-6605(2.13.) (b. l. 18-20), jame iš tikrųjų nurodyta, jog Bendrovė apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 20 d. turi informuoti Inspekciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1400-478 (b. l. 17), kurį pasirašė Bendrovės teisininkė A. M., Inspekcijai patvirtino, kad vykdydami Nurodymą dėl asmens duomenų tvarkymo (Nurodymo 1 punktas), peržiūrėjo Bendrovėje tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntimo procesus, atsižvelgdami į Inspekcijos nurodymus, tai yra iš esmės informavo Inspekciją apie minėto Nurodymo vykdymą šioje dalyje. Tačiau, kaip matyti, 2019 m. rugsėjo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėl siuntė savo klientui rinkodaros turinio SMS žinutę, turėdama jo raštu išreikštą nesutikimą gauti tokio pobūdžio pranešimus, nors buvo deklaravusi, kad Nurodymas įvykdytas. Tuo pačiu pažymėtina, kad iš 2017 m. spalio 20 d. nurodymo turinio matyti, kad jis nebuvo skirtas tik konkrečiai VDAI tirtai situacijai, konkrečiam įvykiui, jame kalbama apie užtikrinimą, kad elektroninių ryšių paslaugos tiesioginės rinkodaros tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų naudojamos tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą, nurodyta laikytis įstatymo nuostatų, užtikrinti, kad tiesioginės rinkodaros tikslu siunčiant asmenims žinutes, būtų laikomasi ERĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų, tai yra kalbama apie bendrą užtikrinimą visais atvejais. Šis Nurodymas, pagal savo pobūdį, negali būti siejamas tik su konkrečia 2017 metais siųsta žinute ir laikomas terminuotu ar pasibaigusiu 2017 m. lapkričio 20 d., kuomet buvo pranešta apie jo įvykdymą. Be to, priešingai nei teigia A. M., ji nėra traukiama administracinėn atsakomybėn už pakartotinį nurodymo nesilaikymą, bet už pirmą kartą padarytą nurodymo nevykdymą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė VDAI 2017 m. spalio 20 d. pateikto nurodymo Nr. 2R-6605(2.13.) 1 punkto, tai yra 2019 m. rugsėjo 27 d. išsiųsdama savo klientui rinkodaros turinio SMS žinutę, turėdama jo raštu išreikštą nesutikimą gauti tokio pobūdžio pranešimus, neužtikrino kad elektroninių ryšių paslaugos tiesioginės rinkodaros tikslu būtų naudojamos tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą, kaip to reikalauja ERĮ 69 straipsnio 1 dalis, dėl to, A. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirto atsakingo asmens, kurios kaltė šiuo atveju taip pat pasireiškė neatsargumo forma, veiksmuose yra ir ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas, nutraukdamas A. M. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 83 straipsnio 1 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį, pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą administracinio nusižengimo byloje, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas bei nepagrįstas ir priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje – A. M. pripažįstant kalta padarius ANK 83 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Dėl nuobaudos skyrimo

31. Už ANK 83 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1150 eurų, o už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1950 eurų.

32. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

33. Teismas, skirdamas A. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei pavojingumą (padaryti du administraciniai nusižengimai, vienas susijęs su asmens lygiateisiškumu ir privataus gyvenimo neliečiamumu, kitas – su valdymo tvarka, tiesioginės rinkodaros turinio SMS pranešimas buvo išsiųstas vieną kartą, vienam vartotojui (su skundu kreipėsi vienas vartotojas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su VDAI, teikė prašomą informaciją bei ėmėsi veiksmų, kad ateityje tokio pobūdžio pranešimai asmenims be jų sutikimo nebūtų siunčiami), pažeidėjos kaltės formą (nusižengimai padaryti dėl neatsargumo), į pažeidėjos asmenybę – A. M. yra dirbanti, duomenų apie ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra, į tai, kad A. M. iš esmės pripažino administracinių nusižengimų padarymo faktą, nurodė jų padarymo aplinkybes, atsakomybės nevengė, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusižengimus sąlygojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo klaida formuojant bazes, taip pat į ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudų tikslus, ir sprendžia, kad A. M. skirtinos minimalios ANK 83 straipsnio 1 dalies ir 505 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų A. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatančias galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo arba jos visai neskirti, ir konstatuoja, kad minimalios sankcijose numatytos baudos yra laikytinos proporcingomis ir teisingomis. Paskirtos baudos tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę baudą skiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Raimondo Andrijausko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-1810-859/2020, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena A. M. pagal ANK 83 straipsnio 1 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį nutraukta nenustačius jos veikoje šių administracinių nusižengimų požymių, ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

A. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 83 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

A. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti ir A. M. paskirti galutinę 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.