- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- AN2-162-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00559-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo tenkintas E. J. V. (E. J. V.) atstovo advokato M. V. skundas dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 24 d. nutarimo panaikinimo ir administracinių nusižengimų teisena E. J. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas 2017 m. gruodžio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-VILANPAN-134908711-17 su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį E. J. V. dėl to, kad UAB „A“ (toliau – Bendrovė) 2017 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros privalomuoju nurodymu Nr. VR-1.2-09 buvo įpareigota Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai iki 2017 m. birželio 19 d. pateikti 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros rašte Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 „Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“ prašomus planiniam teminiam patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, tačiau iki 2017 m. birželio 19 d. minėtame rašte nurodytų dokumentų nepateikė (neįvykdė 2017 m. birželio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-1.2-09) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį. Administraciniu nurodymu UAB „A“ vadovui E. J. V. buvo siūloma iki 2017 m. gruodžio 28 d. sumokėti 75 eurų dydžio baudą. Jam nesumokėjus siūlomos baudos administraciniame nurodyme nurodytu terminu, Vilniaus RAAD vyriausiosios specialistės 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. AM-VIL-ANR_N-17-2018 E. J. V. už nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta 440 eurų dydžio bauda. Nesutikdamas su nutarimu E. J. V. jį apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apylinkės teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad E. J. V. administracinis nusižengimas inkriminuotas nepagrįstai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nebegali būti ginčo dėl Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-1.2-09 teisėtumo, nes Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė Bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo privalomasis nurodymas buvo pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl nusižengimo subjekto, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „A“ vadovas E. J. V. yra tinkamu atsakomybės subjektu pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad Bendrovės direktorius 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. ĮG-2016/11/03/001 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, šios bendrovės direktoriaus pavaduotoją A. P. įgaliojo būti bendrovės atstovu su valstybės institucijomis, pareigūnais, dalyvaujant pareigūnų atliekamuose bendrovės patikrinimuose, bendrovės vardu pasirašyti, gauti, teikti dokumentus ir informaciją, atlikti visus kirtus reikiamus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu. Apklaustas A. P. patvirtino teismui, kad pagal direktoriaus 2016 m. lapkričio 3 d. įgaliojimą, jam buvo pavesta tvarkyti bendrovės dokumentaciją, bendrauti su valstybinėmis institucijomis, tvarkyti leidimų pakeitimus, taip pat ir aplinkos apsaugos srityje, todėl administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir vėliau skundžiamas nutarimas turėjo būti surašytas A. P.. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino pateiktas susirašinėjimas su Vilniaus RAAD ir pateikta medžiaga (dokumentai), kurioje matyti A. P. parašai. Įvertinęs šiuos duomenis apylinkės teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį yra patrauktas ne tas asmuo ir administracinio nusižengimo bylos teiseną E. J. V. atžvilgiu nutraukė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja (toliau – apeliantas/ Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2018 m. sausio 24 d. nutarimą nepakeistą.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į proceso šalių poziciją, rašytinę bylos medžiagą, netinkamai konstatavo faktines bylos aplinkybes bei nevertino nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimo, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, kurie buvo aktualūs sprendžiant klausimą dėl E. J. V. padaryto pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarimu privalomąjį nurodymą paliko galioti, o šiai pozicijai pritarė ir apylinkės teismas, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu teismas E. J. V. atžvilgiu bylą nutraukė. Susidaro dviprasmiška ir netoleruotina situacija, jog nustatytas pažeidimas, jis yra pilnai įrodytas, tačiau už jį nepaskiriama jokia nuobauda.
3.2. Iš byloje esančios medžiagos, matyti, jog tiek UAB „A“, tiek pats įmonės direktorius E. J. V. piktybiškai nevykdė teisėtų Vilniaus RAAD reikalavimų, nevykdė privalomojo nurodymo, neteikė dokumentų bei trukdė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. E. J. V. dar 2017 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir jam buvo paskirta 300 Eur bauda, kurios jis neskundė. Šis apylinkės teismo nutarimas su nagrinėjama byla susijęs tuo, jog E. J. V. buvo nubaustas už 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus RAAD rašte Nr. (38-14)- VR-1.7-1424 „Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“ nurodytų planiniam teminiam patikrinimui atlikti reikiamų dokumentų nepateikimą, t. y. už tų pačių dokumentų nepateikimą dėl ko ir buvo skirtas privalomasis nurodymas. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtame sprendime nurodė, jog už patikrinimui atlikti reikiamų dokumentų nepateikimą buvo atsakingas būtent E. J. V..
3.3. Apeliantas tvirtina, kad teismas savo poziciją dėl netinkamo atsakomybės subjekto grindžia tik UAB „A“ direktoriams pavaduotojo A. P. liudijimu. Tiek E. J. V., tiek A. P. yra UAB „A“ vadovybė, dirba kartu ir akivaizdu, jog tai yra gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. E. J. V. būdamas UAB „A“ direktorius trukdė Vilniaus RAAD vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir neįvykdė privalomojo nurodymo reikalavimų. 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus RAAD raštas „Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“ buvo adresuotas UAB „A“, todėl E. J. V. būdamas UAB „A“ direktorius privalėjo organizuoti prašomų dokumentų pateikimą, tačiau tas daroma nebuvo.
3.4. Apeliantas pabrėžia, kad E. J. V. nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime Vilniaus RAAD, nei 2018 m. vasario 13 d. savo skunde dėl 2018 m. sausio 24 d. priimto nutarimo neužsimena, jog jis nėra tinkamas subjektas dėl nustatytų pažeidimų, šią poziciją E. J. V. atstovas advokatas M. V. išdėstė tik teismo posėdyje, todėl tai turi būti vertintina, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kuria siekiama suklaidinti teismą bei taip išvengti administracinės atsakomybės. UAB „A“ buvo įpareigotas pateikti planiniam patikrinimui reikalingus dokumentus, o E. J. V. būdamas Bendrovės direktorius privalėjo užtikrinti, jog prašomi dokumentai operatyviai būtų pateikti. Institucija bendrovės direktoriaus 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymą dėl atsakingo asmens paskyrimo vertina kritiškai, nes mano, jog būtent Bendrovės direktorius privalėjo pateikti dokumentus. Pažymi, kad E. J. V. yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, nes būtent jis yra UAB „A“ vadovas ir atsako už visą įmonės veiklos organizavimą, išteklių naudojimą ir pan. Prašomi pateikti dokumentai yra itin svarbūs vidiniai įmonės dokumentai ir turėjo būti pateikti būtent Bendrovės direktoriaus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu E. J. V. atstovas advokatas M. V. prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Institucija pateikia klaidinančius argumentus, siekdama įrodyti, kad E. J. V. yra tinkamas subjektas, nors įsiteisėjusiame ir galiojančiame 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad E. J. V. nėra atsakingas ir nėra tinkamas subjektas dėl dokumentų teikimo Vilniaus RAAD. Departamentas su šiuo nutarimu sutiko ir jo neskundė. Priešingai nei nagrinėjamu atveju, skunde paminėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarime nebuvo keliamas ginčas dėl subjekto. Vien ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį atsakomybėn buvo patrauktas būtent E. J. V., nereiškia, kad būtent jis yra atsakingas ir šiuo konkrečiu atveju.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Skunde apeliantas (Institucija) nesutinka su teismo išvada nutraukti administracinę teiseną E. J. V. atžvilgiu, nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (subjekto). Institucija mano, kad E. J. V. kaip įmonės direktorius turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. J. V., nes jis nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Savo sprendimą apylinkės teismas grindė išsamiais ir tinkamais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Bendrovės vadovas E. J. V. dar 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu direktoriaus pavaduotoją A. P. įgaliojo būti bendrovės atstovu su valstybės institucijomis, pareigūnais, dalyvaujant pareigūnų atliekamuose bendrovės patikrinimuose, bendrovės vardu pasirašyti, gauti, teikti dokumentus ir informaciją, atlikti visus kirtus reikiamus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik teisme apklaustas A. P., bet ir byloje esanti rašytinė medžiaga (A. P. ir Institucijos susirašinėjimas, Bendrovės raštai ir kita aktuali dokumentacija, kuri pasirašyta A. P.). Apylinkės teismas darė teisingas išvadas, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir vėliau skundžiamas nutarimas turėjo būti surašytas atsakingam asmeniui A. P., o ne bendrovės vadovui.
7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog teismas neatsižvelgė į rašytinę bylos medžiagą bei netinkamai konstatavo faktines bylos aplinkybes. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas nuodugniai rėmėsi rašytine bylos medžiaga ir nustatė, kad į valstybės institucijų (tarp jų ir Vilniaus RAAD) raštus atitinkamais klausimais, visus UAB „A“ raštus dėl dokumentų, informacijos pateikimo, administracinių nusižengimų protokolų, pasirašė įgaliotas direktoriaus pavaduotojas A. P.. Jis pasirašė ir raštus, atsakant į administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytą Vilniaus RAAD 2017 m. vasario 24 d. raštą dėl dokumentų pateikimo. Teismo atlikta išsami rašytinių dokumentų analizė paneigia ir kitą skundo argumentą, kad priimdamas sprendimą dėl subjekto tinkamumo teismas vadovavosi tik A. P. teiginiais duotais teisme apklausos metu. A. P. duoti parodymai buvo paremti byloje esančia rašytine medžiaga.
8. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimo. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ginčijama aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjamos situacijos dalyku. Apylinkės teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 9 d. privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, nes tai nustatė Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame nutarime buvo sprendžiamas privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o ne tinkamo administracinio nusižengimo subjekto administracinio nusižengimo byloje nustatymas. Tai, kad administracinis teismas nutarimu privalomąjį nurodymą paliko galioti, nesuponuoja išvados, kad už privalomojo nurodymo reikalavimų nevykdymą yra atsakingas E. J. V.. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, jog administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas netinkamas subjektas, administracinę teiseną pagrįstai nutraukė, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas sprendimui dėl subjekto tinkamumo, negali turėti jokios įtakos.
9. Skunde grindžiama, kad teismas nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu, kuriuo E. J. V. buvo nubaustas pagal 505 straipsnio 1 dalį ir šio nutarimo neskundė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį atsakomybėn buvo patrauktas E. J. V., nereiškia, kad būtent jis yra atsakingas ir šiuo konkrečiu atveju. Be to, priešingai nei nagrinėjamu atveju, priimant 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, nebuvo keliamas ginčas dėl subjekto. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarime (kitoje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl 2017 m. vasario 24 d. rašto „Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“) konstatuota, kad E. J. V. nėra atsakingas ir nėra tinkamas subjektas dėl dokumentų teikimo Vilniaus RAAD. 2018 m. gegužės 7 d. nutarime teismas nurodė, jog už dokumentų pateikimą, atsakingu asmeniu buvo paskirtas A. P., su kuriuo realiai ir vyko bendravimas su Vilniaus RAAD, todėl byloje esančių įrodymų pagrindu negalima konstatuoti E. J. V. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties, nes jis nagrinėjamu atveju nėra tinkamas subjektas. Šio sprendimo Institucija neskundė. Matyti, kad 2018 m. gegužės 7 d. nutarime ir skundžiamame nutarime suformuluotos iš esmės panašios išvados. Institucija skunde nurodžiusi tik jos poziciją patvirtinantį teismo sprendimą, nepateikė jokių duomenų dėl vėlesnio teismo sprendimo panašioje byloje, kurioje buvo nustatytas priešingas rezultatas, nors apie tokio sprendimo egzistavimą žinojo. Toks Institucijos argumentacijos modelis parodo jos suinteresuotumą, kad būtų priimtas tik jai palankus sprendimas, tuo pačiu pažeidžiant E. J. V. interesus, o tai prieštarauja valstybinės institucijos veiklos principams.
10. Taip pat skunde teigiama, kad E. J. V. nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime Vilniaus RAAD, nei 2018 m. vasario 13 d. savo skunde dėl 2018 m. sausio 24 d. priimto nutarimo neužsimena, jog jis nėra tinkamas subjektas dėl nustatytų pažeidimų ir šią poziciją E. J. V. atstovas advokatas M. V. išdėstė tik teismo posėdyje, kas laikytina pasirinkta gynybine pozicija. Paneigdamas šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad E. J. V. atstovo teisme išdėstyti argumentai, dėl netinkamo subjekto, nėra nauji, kuriais siekiama klaidinti teismą, nes, kaip minėta, šios aplinkybės buvo žinomos dar 2018 m. (nagrinėjant bylą apylinkės teisme dėl iš esmės tapačios situacijos) ir teismo buvo įvertintos palankiai. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakomybėn traukiamas asmuo ar jo atstovas gali keisti gynybinę taktiką, o tai, kad pasirinkta gynybine pozicija asmuo siekia išvengti atsakomybės yra natūrali proceso išdava (toks ir yra gynybinės pozicijos tikslas). ANK 577 straipsnis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus bei teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. turėti gynybinę poziciją, tačiau tai savaime nereiškia, kad ja siekiama suklaidinti teismą. Jei gynybinė pozicija yra pagrįsta, teismas ją įvertina ir priima atitinkamus sprendimus. Aplinkybė, kad E. J. V. pozicija prieštarauja Institucijos aplinkybių vertinimui, nesudaro pagrindo ja nesivadovauti.
11. Apeliaciniame skunde iš esmės daugiau nėra pateikiama jokių konstruktyvių argumentų ir pasirinkta pozicija motyvuojama teiginiais, kurie paremti subjektyviu vertinimu. Institucija nurodo, kad 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus RAAD raštas „Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“ buvo adresuotas UAB „A“, todėl mano, kad E. J. V. būdamas UAB „A“ direktorius privalėjo organizuoti prašomų dokumentų pateikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad raštas buvo adresuotas Bendrovei ar įmonės direktoriui, nesudaro pagrindo teigti, kad E. J. V. buvo atsakingas už reikalingų dokumentų pateikimą. Byloje yra pateiktas Bendrovės direktoriaus 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymas dėl atsakingo asmens A. P. paskyrimo. ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (jei tokie paskirti). Taigi įstatymas nenumato, kad pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį administracine tvarka gali būti baudžiamas išimtinai tik bendrovės vadovas, nes už tokius veiksmus administracine tvarka gali atsakyti ir kitas atsakingas asmuo. Kadangi nagrinėjamu atveju Bendrovėje buvo paskirtas atsakingas asmuo, tai administracinė atsakomybė turėtų kilti būtent jam, t. y. A. P..
12. Institucijos subjektyvus manymas, kad susiklosčiusioje situacijoje, būtent, vadovas yra tinkamas subjektas, nesudaro pagrindo E. J. V. patraukti administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju E. J. V. galėtų būti atsakingas už ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą tuo atveju, jei Bendrovei gavus privalomąjį nurodymą iš Vilniaus RAAD, jis šį dokumentą būtų slėpęs nuo atsakingo asmens, t. y. A. P. ir nebūtų jo informavęs bei tokiu elgesiu sutrukdęs įgyvendinti privalomajame nurodyme pateiktus reikalavimus. Tačiau remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė, kadangi nuo pat pradžių (gavus privalomąjį nurodymą) A. P. kaip Bendrovės atsakingas asmuo aktyviai susirašinėjo su valstybinėmis institucijomis ir bendravo aktualiais klausimais.
13. Taigi, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.