Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės) ir Aušros Valinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo R. K. jai priteista 459 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto pagrobimo, panaudojant fizinį smurtą, o būtent už tai, kad jis, 2015-06-16, apie 16 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, link (duomenys neskelbtini) gatvės, netoli autobusų stotelės (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, privažiavo motoroleriu ((duomenys neskelbtini)) prie nukentėjusiosios A. B. ir priėjęs prie jos panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad vieną kartą kumščiu sudavė jai į krūtinę bei du kartus į kaktos sritį, taip sukeldamas A. B. fizinį skausmą. Po to, nuėmė nuo jos peties rankinę ir iš joje buvusios piniginės paėmė 459 Eur grynųjų pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neišeidama už apeliacinių skundų ribų.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

R. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas R. K. paskyrė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nustatė, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikyti nėra pagrindo.

Apeliantas prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. K. nuteistas už 1 apysunkio baigto nusikaltimo nuosavybei ir kito žmogaus sveikatai padarymą. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, esant neišnykusiam teistumui, nepraėjus 13 dienų nuo pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Nukentėjusiajai pagrobtas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Pirmosios instancijos teismas nenustatė R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė vieną sunkinančią – tai, kad nusikaltimą R. K. įvykdė būdamas teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, t. y. esant nusikaltimų recidyvui. R. K. anksčiau teistas 11 kartų, dauguma nusikaltimų padarytų praeityje yra taip pat nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei dalis jų susiję su smurto prieš kitus asmenis naudojimu. Jis baustas administracine tvarka.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistojo paaiškinimo teisme, šiuo metu R. K. nuo 2016-05-15 praeina reabilitaciją protestantų bažnyčios (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre, šio centro vadovas ir pirmininkas savo prie apeliacinio skundo pridėtame rašte nurodo, kad jie mato didelius, teigiamus R. K. charakterio, mąstymo pokyčius, kad jis deda visas pastangas, kad tie pakitimai būtų pastovūs; kad jis apsisprendė gyventi naują gyvenimą, nebenori grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo; jam būnant centre, jis kardinaliai keičiasi, paklūsta reabilitacijos centro vidinei tvarkai, pareigingai atlieka savo darbą, nori būti visavertis visuomenės narys, o tam, kad jis sėkmingai užbaigtų reabilitaciją, visavertiškai integruotųsi į visuomenę, reabilitacija turi būti nenutraukiama ir jam prireiks dar mažiausiai vienerių metų.

Sprendžiant ar yra materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, svarbu nustatyti ar yra pakankamai duomenų manyti, jog bausmės tikslai konkretaus asmens atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, išdėstęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šių aplinkybių reikšmės konkrečiai R. K. skirtinai bausmei neatskleidė ir tinkamai neįvertino. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. K., neteistam už apysunkį nusikaltimo padarymą, paskirta BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas, yra per griežta, neatitinkanti jo asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principo, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Kolegija pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti R. K. bausmės vykdymo atidėjimą. Minėta, kad R. K. prieš tai yra teistas 11 kartų, nusikalstamą veiką padarė nepraėjus 13 dienų po pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo, pirmesniais nuosprendžiais jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, keturis kartus jis buvo paleistas lygtinai, ne kartą teistas realia laisvės atėmimo bausme. Visa tai patvirtina pirmosios instancijos išvadas, kad dėl nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas, R. K. išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo nekoregavo ir vėl nusikalto, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagas, visas šias nusikalstamas veikas jis padarė tuo metu, kai buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir alkoholio, daugumą nusikaltimų buvo daromi tikslu gauti lėšų narkotinėms medžiagoms, tačiau po paskutinės nusikalstamos veikos R. K. prieš priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir šiuo metu praeidinėja reabilitaciją protestantų bažnyčios (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre, tenai yra teigiamai vertinamas, pastebimi teigiami jo asmenybės pokyčiai, jo noras keisti gyvenimo būdą ir atsisakyti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų bei alkoholio, ir, kad sėkmingai reabilitacijai reikalingi dar vieneri metai. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad jis suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Taigi, yra pagrindas manyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo R. K. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, dabartinis veiklos pobūdis, leidžiantis daryti jam teigiamą įtaką, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, parinkus nuteistajam bausmės rūšį - laisvės atėmimą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bei paskiriant teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Ši bausmė nuteistajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti R. K. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,-

nusprendžia:

nuteistojo R. K. siundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti.

R. K., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 69 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 3, 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmę atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per dvi savaites nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje per visą bausmės atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę - per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visiškai atlyginti nukentėjusiajai A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu priteistą 459 eurų turtinę žalą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos.