- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- 2YT-439-776/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07098-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Vidmantas Lazickas
dalyvaujant pareiškėjos J. Z. atstovei pagal įgaliojimą A. T. ir atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja J. Z. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio S. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties jo palikimą sudaro 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), su sutuoktiniu įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jo mirties gyvena bute, juo rūpinasi, kitų įpėdinių sutuoktinis neturi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad, jeigu teismas konstatuos, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos J. Z. atstovė pagal įgaliojimą A. T. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.
4. Pareiškėjos J. Z. atstovas advokatas Vidmantas Lazickas teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Atstovas paaiškino, kad pareiškėja su sutuoktiniu S. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atstovas nurodė, kad pareiškėja dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą, nes manė, kad butas priklauso jai, nes Nekilnojamojo turto registre jis yra įregistruotas tik jos vardu, o be to, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Atstovo nurodė, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties pasiliko gyventi bute, o jos faktinį valdymą patvirtina aplinkybės, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota buto adresu bei kad pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. Z.. 2013 m. balandžio 4 d. išduotas mirties liudijimas AA Nr. 697327 patvirtina, kad S. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnį pareiškėja, kaip S. Z. pergyvenusi sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Gyventojų registro 2018 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. GR.1A-6064 patvirtina, kad pareiškia su sutuoktiniu vaikų neturėjo. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1992 m. gegužės 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu J. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad, nors po palikėjo mirties palikimo nepriėmė paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą dėl tuo metu nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir nesuvokimo apie būtinybę kreiptis į notarą, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
7. Kaip minėta, J. Z. ir S. Z. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje ir šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl palikėjo palikimą sudaro 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad palikėjo turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri ir išlaiko, moka mokesčius, t. y. po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, valdo palikėjo turtą kaip savo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. (2018-12-PD)-4437 patvirtina, kad pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1981 m. lapkričio 3 d. Pareiškėja pateikė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažymą, kad po sutuoktinio mirties ji dalyvauja bendrijos veikloje, moka mokesčius. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad nėra įregistruota palikėjo S. Z. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Pagal Testamentų registro duomenis palikėjas 2006 m. balandžio 7 d. buvo sudaręs oficialųjį testamentą, tačiau jį 2007 m. sausio 23 d. panaikino. Aplinkybę, kad po S. Z. mirties niekas nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, patvirtina Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notaro V. Ž. 2018 m. rugpjūčio 9 d. liudijimas, notarinio registro Nr. 1-7785. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė palikėjo savo sutuoktinio S. Z. palikimą, kurį sudaro 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
11. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikėjo savo sutuoktinio S. Z. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).
12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-2542-15700 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.