Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovui D. N., su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinys su priedais jam įteikti (b. l. 24), apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo, gimimo įrašų kopijų (b. l. 3, 4, 5) matyti, kad S. N. gimė (duomenys neskelbtini), P. N. gimė (duomenys neskelbtini), M. N. gimė (duomenys neskelbtini). Šių vaikų mama yra S. Z., tėvas – D. N.. Pažyma apie šeimos sudėtį, dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymai patvirtina, kad vaikai S. N., P. N. ir M. N. gyvena su mama S. Z.

Ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Vaikų socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina, su kuria nuolat gyvena nuo gimimo iki šiol, neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su atskirai gyvenančiu tėvu. Teismas pripažįsta, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus.

Ieškovė ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pasisakė, kad dėl vaikų S. N., P. N. ir M. N. bendravimo su tėvu nekyla jokių ginčų, ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaikais, nėra prašymo nustatyti bendravimo tvarką, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 730 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 534 Eur). CK 3.198 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Išlaikymo suma vaikams paprastai turi būti naudojama lygiomis dalimis.

Ieškovė S. Z. prašo priteisti iš atsakovo trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) dienos, t. y. iš esmės nuo ieškinio pateiki nuo teismui dienos. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų neišreiškė, prašomos priteisti išlaikymo sumos – po 200 Eur per mėnesį vienam vaikui, neginčija. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas (b. l. 7) matyti, kad S. Z. nedirba, gauna socialinę pašalpą ir apie 330 Eur – 350 Eur per mėnesį išmoką vaikams. Ieškovė nurodė, kad ji iš atsitiktinių darbų per mėnesį uždirba apie 200 Eur. Išvadoje (b. l. 21-23) nurodyta, kad ieškovė gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame būste. Namas yra dviejų kambarių ir virtuvės be komunalinių patogumų. Tai įrodo, kad viena ieškovė, net negalėdama dirbti dėl vaikų priežiūros, negali išlaikyti trijų vaikų. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Teismas proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas.

Atsakovas D. N. nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Ieškovės teigimu jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), ten jam buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai (b. l. 24). Tikslios atsakovo pajamos nėra žinomos. Tikėtina, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) atsakovas gauna didesnes pajamas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų, jis yra jaunas, darbingo amžiaus. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė. Tuo labiau, kad kasdiene vaikų priežiūra rūpinasi ne atsakovas, bet ieškovė. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kaip jau minėta, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie jo nedarbingumą, todėl darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas yra darbingas, turi galimybę gauti (ir labiau tikėtina, jog gauna) didesnį darbo užmokestį ir yra pajėgus mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Teismas pripažįsta, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas sprendžia, kad remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis išlaikymo dydis trims vaikams S. N., P. N. ir M. N., kai vienam vaikui skiriama po 200 Eurų per mėnesį, pripažintinas būtinu vaikų išlaikymu būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti ir atitinka vaikų poreikius ir tėvo galimybes.

Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai S. Z., su kuria nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei S. Z. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 9-10), be to, ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo D. N. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 216 Eur dydžio žyminio mokesčio (200 Eur x 3 x 12 mėnesių x 3 procentai) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo; 100 Eur – už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Iš viso žyminis mokestis yra 316 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 11,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą G. L., valstybė patyrė išlaidas, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 218,33 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. N., gim. (duomenys neskelbtini), P. N., gim. (duomenys neskelbtini), M. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams S. N., gim. (duomenys neskelbtini), P. N., gim. (duomenys neskelbtini), M. N., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad S. Z. uzufrukto teise valdys ir tvarkys S. N., gim. (duomenys neskelbtini), P. N., gim. (duomenys neskelbtini), M. N., gim. (duomenys neskelbtini), skirtas išlaikymo lėšas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini):

- 11,90 Eur (vienuolikos eurų 90 ct.) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (įmokos kodas 5662), - 218,33 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 33 ct.) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodu – 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.