Kauno apylinkės teismo nutartis, II-841-917/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-06
Bylos Nr.: II-841-917/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00615-2024-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Sigita Meškauskienė
Pažeidėjas: R. K.
Pareiškėjas: R. K.
Advokatai: Artūras Andriukaitis

Kategorijos

19.12Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-841-917/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00615-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.12; 21.10.4.; 21.11.1.; 21.11.3.; 21.13.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant Lukui Žižiui, Nikoletai Jastiuginovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjo R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2024 m. gegužės 5 d., 15.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), trukdė policijos pareigūnams dirbti, pildyti įvykio vietoje procesinius dokumentus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, už ką R. K. paskirta 115 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. birželio 28 d. gautas Pareiškėjo R. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos priimtą Nutarimą.

Skunde nurodyta, kad nagrinėjamu atveju Institucija visiškai neanalizavo, netyrė ir nepasisakė kokiais veiksmais R. K. tariamai nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus. Be to, kad Institucijos Nutarimas yra neindividualizuotas, o pažeidimo tyrimas atliktas atmestinai, šabloniškai, nesigilinant į Pareiškėjo veiksmų logiką bei pagrindimą. R. K. dar 2024 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūno prieš jį panaudotų perteklinių fizinių veiksmų, t. y. tyčia sukelto fizinio skausmo, ko pasėkoje, įvykdyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (nustatyta dešinės plaštakos laivakaulio lūžis bei kiti sužalojimai). Viskas prasidėjo po to, kai 2024 m. gegužės 5 d., t. y. motinos dieną, apie 13.30 val., kartu su seserimi N. L. prie pietų stalo R. K. pasveikino savo mamą ir ne už ilgo, apie 14.30 val., įsėdę į savo automobilius, išvažiavo į namus. Netrukus R. K. paskambino sesuo, kurios balsas buvo labai išsigandęs ir pasimetęs, pasakė, kad ją sustabdė policijos pareigūnai ir ji į alkotesterį įpūtė 0,5 promilės. R. K. žinodamas, kad N. L. alkoholio, tiksliau šampano, išgėrė nedaug, kad jos kraujyje tikrai nebūtų tokio kiekio promilių, jos prašymu, kad jis atvyktų parvairuoti jos automobilį, R. K. nuvažiavo į N. L. nurodytą sulaikymo vietą (duomenys neskelbtini). Pamatęs seserį, jis pirmiausiai jos paklausė, kodėl ji sutinka su alkotesterio parodymais, kadangi jis matė, jog ji alkoholio išgėrė visiškai nedaug, apie 200 ml. „šampanizuoto“ vyno. R. K. aiškino seseriai, kad su tuo jokiu būdu sutikti negalima, reikia nedelsiant, t. y. dabar, važiuoti į gydymo įstaigą ir atlikti kraujo tyrimą (tai reikia padaryti per valandą). Policijos pareigūnas, kuris sėdėjo policijos tarnybinio automobilio keleivio sėdynėje, A. B., prieš R. K. kalbėjo arogantiškai ir žeminančiai, sakė, kad važiuoti į gydymo įstaigą „jums tik dar papildomus 300 Eur kainuos“. Tokiu būdu R. K. seseriai N. L. klaidinančiai buvo įteigta, kad niekas nepasikeis, blaivumas nebus mažesnis, pastaroji dar R. K. retoriškai paklausė „tai kam man dar papildomai mokėti 300 Eur?“. Dėl to R. K. pradėjo diskutuoti su anksčiau paminėtu policijos pareigūnu, nes tuo metu kilo pagrįstų abejonių ar pareigūnas elgiasi teisėtai, ar pareigūnas yra tinkamai paruošęs tarnybos metu naudotą alkotesterį, ar alkotesteris yra sertifikuotas ir kalibruotas teisės aktuose numatyta tvarka. Kiti policijos pareigūnai tuo metu elgėsi santūriai ir R. K. seseriai įtakos dėl blaivumo pasitikrinimo medicinos įstaigoje, nedarė. Tarp R. K. ir policijos pareigūno, A. B. kilo žodinis ginčas, nes jis kaip policijos pareigūnas elgėsi ir kalbėjo netinkamai. Tik prasidėjus žodiniam ginčui, šis policijos pareigūnas, staigiais judesiais nuo savęs numetė nešiojamą kompiuterį ant tuo metu tuščios vairuotojo sėdynės, staigiais judesiais išlipo iš tarnybinio automobilio ir agresyviai judėdamas link R. K. pradėjo pakeltu balso tonu reikalauti, kad jis atsitrauktų ir netrukdytų jam pildyti dokumentus. R. K. pradėjo trauktis ir taip judant link tarnybinio automobilio galinės dalies, paprašė, kad pareigūnas paaiškintų, kiek jis dar turi atsitraukti, kad jis galėtų, saugiai dirbti? Jis vėl pakartojo, kad R. K. atsitrauktų – R. K. vėl pakartojo savo klausimą, nes jam jokio pavojaus tikrai niekas nekėlė ir netrukdė jam dirbti. Taip R. K. nuo policijos automobilio keleivio pusės priekio atsitraukus už automobilio galinės dalies ir besitęsiant žodiniam ginčui, prie R. K. greitai pribėgo minėtas policijos pareigūnas ir, nesant būtinumo, akivaizdžiai viršydamas savo įgaliojimus, net neperspėjęs apie kovinių imtynių veiksmus ar specialiųjų priemonių panaudojimą, prieš R. K. panaudojo perteklinius fizinius veiksmus, prirėmė R. K. prie tarnybinio automobilio galinių dešinės pusės durelių ir, R. K., tyčia, sukeldamas didžiulį fizinį skausmą, užlaužė abi rankas, tuo metu vieną iš jų sulaužydamas ir uždėjo antrankius stipriai juos užverždamas. Po to R. K. išgirdo dar keistesnį ir neadekvatų reikalavimą – pateikti asmens dokumentą! Kurį laiką bandant susivokti kas vyksta, pakartotinai, griežtu tonu, R. K. dar kartą išgirdo reikalavimą „pateik asmens dokumentą“. Paraleliai su reikalavimu, R. K. pajuto, kad jam dar stipriau laužiamos rankos, t. y. pajuto dar stipresnį fizinį skausmą. Pareiškėjas atsakė „kaip aš tau jį galiu pateikti, jei mano rankos užlaužtos“. Tuomet pareigūnas pradėjo klausti, ar R. K. turi asmens dokumentą. R. K. atsakė, kad dokumentas yra piniginėje, kuri yra džinsų galinėje kišenėje. Sulaikymo metu kelis kartus R. K. klausė, ar yra įjungtos „kūno kameros“, nes yra žinoma, kad jos yra privalomos įjungti vykdant pareigūno tarnybą ir kontaktuojant su piliečiais. Kelis kartus buvo patikinta, jog tiek kūno, tiek tarnybinio automobilio kameros veikia ir yra daromas vaizdo įrašas. Reikšminga pažymėti, jog R. K. sulaikymo metu jokiais veiksmais nesipriešino, tai yra nei pasyviais, nei aktyviais. Tokiais prieš Pareiškėją panaudotais pertekliniais fizinės jėgos veiksmais, R. K. policijos pareigūno A. B. buvo ir įsodintas į tarnybinį automobilį. R. K. buvo nuvežtas į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – AVPK), kur jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Akivaizdu, kad joks pareigūnas negali „laužyti“ žmogui rankos už klausimo „o koks yra atstumas, per kurį aš negaliu jums leisti dirbti?“ uždavimą pareigūnui. Pareigūnui A. B. nebuvo sukelta jokia grėsmė sveikatai ar gyvybei, nebuvo jam grasinta. R. K. neturėjo su savimi nei šaunamojo, nei nešaunamojo ginklo, todėl akivaizdu, kad tokiais smurtiniais veiksmais pareigūnas A. B. viršijo jam suteiktus tarnybinius įgaliojimus. Reikia suvokti, jog toks asmuo negali tarnauti Lietuvos policijai, nes kitą kartą tokio pareigūno veiksmai ne tik bus pavojingi žmogaus sveikatai, bet gali būti pavojingi ir žmogaus gyvybei. Lietuvos policijos pareigūnas turi su savimi ne tik specialiąją priemonę antrankius, elektros impulsinį prietaisą „Taser“, tačiau ir šaunamąjį ginklą. Taigi, teisėsaugos institucijoms nereaguojant principingai į tokį pareigūno A. B. neteisėtą elgesį, šiam asmeniui susidūrus su eilę konfliktinių situacijų tarnyboje, kyla grėsmė, kad šis pareigūnas (arba jo neleistiną pavyzdį matę kiti policijos pareigūnai) ir toliau neproporcingai naudos fizinę prievartą, o turėdamas savo tarnyboje šaunamąjį ginklą jis gali kelti realią grėsmę ne tik žmonių sveikatai, bet ir gyvybei. Šiuo metu, yra pateiktas skundas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl pareigūno A. B. veiksmų įvertinimo ir šį skundą nagrinėja šios prokuratūros prokuroras. Pareiškėjas vykdė visus pareigūnų reikalavimus, kurie buvo teisėti – jis atsitraukė, kai pareigūnas A. B. pareikalavo atsitraukti, o tai, kad Pareiškėjas paprašė pareigūno paaiškinti ir argumentuoti kiek dar jis turi atsitraukti, akivaizdu, kad negali lemti nei rankos sulaužymo Pareiškėjui, nei kaip šiuo atveju Pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas protokole turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo realumo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Skunde cituojama ANK 569 straipsnio 1 dalis, 608 straipsnio 1 ir 3 dalys, 609 straipsnio 1 dalis. Šiuo atveju Nutarime tiesiog nurodoma, kad tariamą pažeidimą įrodo vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, administracinio sulaikymo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, informacija apie pretendentą ir administracinių nusižengimų registro išrašas. Toks Nutarimo motyvavimas yra paviršutiniškas, kadangi detaliai ištyrus surinktą medžiagą būtų aišku, kad ne R. K. padarė administracinį nusižengimą) o pareigūno veiksmai, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, buvo ne tik jog neetiški, tačiau ir galimai nusikalstami. Skunde cituojamas Policijos įstatymo 23 straipsnis. Atsižvelgiant į šį straipsnį, šiuo atveju, nebuvo nei vienos iš sąlygų pareigūnas naudoti fizinę prievartą ir antrankius prieš R. K.. Tai, kad R. K. atžvilgiu pats pareigūnas A. B. neteisėtai ir neproporcingai panaudojęs fizinę jėgą ir antrankius surašė administracinių nusižengimų protokolą, dar nereiškia, kad šis nusižengimas yra įrodytas. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Institucija priimdama ginčijamą Nutarimą neįvykdė savo konstitucinės pareigos atidžiai ir pilnai išnagrinėti bylą, vykdyti teisingumą ir priėmė neteisingą sprendimą Pareiškėjo atžvilgiu, kurio, be kita ko, ir nemotyvavo. Skunde cituojama ANK 569 straipsnio 4 dalis, 618 straipsnio 2 dalis. Pareigūnas A. B. bandydamas pateisinti savo galimai nusikalstamus veiksmus, nepagrįstai surašė administracinio nusižengimo protokolą R. K., kuriuo ir buvo remtasi paruošiant skundžiamą Institucijos Nutarimą. Šios bylos faktinės aplinkybės, kas svarbiausia – vaizdo įrašai rodo, jog bet kuriuo atveju R. K. niekada nesipriešino pareigūnui, o pareigūno A. B. elgesys buvo smurtinis, dėl ko galiausiai R. K. konstatuotas dešinės rankos kaulo lūžis ir raiščių patempimas. Akivaizdu, jog policijos pareigūnas A. B. prieš R. K. panaudodamas perteklinius fizinius veiksmus sukėlė fizinį skausmą pareiškėjui ir nesunkiai sutrikdė pareiškėjo sveikatą, tai yra viršijo savo įgaliojimus. Kauno AVPK yra viešojo administravimo subjektas, todėl, be kita ko, jo priimamiems sprendimams turi būti taikomi Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatyti reikalavimai, įskaitant reikalavimus keliamus administraciniams aktams. Kadangi Nutarimas yra vienkartinio taikymo teisės aktas ir yra skirtas konkrečiam asmeniui – Pareiškėjui, o tai atitinka individualiojo administracinio akto sąvoką, įtvirtintą VAĮ 2 straipsnio 9 punkte, todėl Nutarimas turi atitikti ir individualiajam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Reikalavimai individualiajam administraciniam aktui nustatyti VAĮ 8 straipsnyje. Taigi, kiekvienas individualus administracinis aktas, o šiuo atveju Nutarimas, turi būti motyvuotas, pagrįstas aktualiais bei objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nutarime turėjo būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis yra priimamas atitinkamas sprendimas. Skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad Pareiškėjas skunde akcentuoja ir savo skundą grindžia galimai neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, dėl perteklinių fizinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu naudojimo ir tik paviršutiniškai nemotyvuotai pasisako, kvestionuoja pačio pareiškėjo nusižengimo sudėties klausimus. Pažymima, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje atliktas aplinkybių patikslinimas ir policijos pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu įvertinti dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo. Įvertinus policijos pareigūnų veiksmus 2024 m. gegužės 24 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačius policijos pareigūnų veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo. Dėl šių priežasčių Institucija plačiau nepasisako ir į pareiškėjo skundo teiginius. Be to Institucija mano, kad pareiškėjo pačio sulaikymo, fizinės prievartos naudojimo jo atžvilgiu klausimai niekaip nešalina pareiškėjo nusižengimo sudėties buvimo. Atsiliepime cituojama ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys, 569 straipsnis, teismų praktika. Pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Dėl pirmosios teisiškai reikšmingos aplinkybės pažymėtina, kad policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį, reglamentuojantį policijos pareigūnų įgaliojimus, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Be to, teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą, o net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Policijos įstatymo 5 straipsnį, policijos uždaviniai be kita ko yra: asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas. Policijos pareigūnų įgaliojimai, prievartos priemonės apibrėžti Policijos įstatymo 23, 27 straipsniuose, pagal kuriuos policijos pareigūnas turi teisę tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, naudoti fizinę prievartą kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus, siekdamas priversti asmenis paklusti, taip pat sulaikydamas asmenis, naudoti antrankius. Pirmiau aptartų normų aiškinimas suponuoja, kad policijos pareigūnai, įgyvendindami policijai priskirtus uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ir reikalavimus, asmenys tokius nurodymus (reikalavimus) privalo nedelsiant vykdyti, o jų nevykdant – policijos pareigūnai turi teisę taikyti Policijos įstatyme numatytas priemones. Konkrečiu atveju policijos pareigūnai buvo tarnybos metu, vilkėjo policijos uniformą, vykdė jiems pavestas funkcijas – tikrino vairuotojų blaivumą (vykdė policinę priemonę), dirbo su tarnybiniu (policijos ženklinimu pažymėtu) transportu. Priemonė buvo vykdoma dienos (šviesiu) metu. Tai, kad konkrečiu metu policijos pareigūnai turėjo Policijos įstatymo jiems suteiktus įgaliojimus skunde klausimas nekvestionuojamas. Pažymėtina, kad administracinėje nusižengimo byloje policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir vaizdo įrašuose iš policijos pareigūnų kūno kamerų yra užfiksuota, kad policijos pareigūnai aiškiai išreiškė pareiškėjui reikalavimus jiems netrukdyti dirbti ir pasitraukti, eiti į savo automobilį, tačiau pareiškėjas šių reikalavimų nedelsiant neįvykdė, replikavo, ginčijosi. Tai patvirtina vaizdo įraše užfiksuota pareiškėjo frazė, kad „neaiškink man“. Tai tik patvirtina, kad asmuo girdėjo policininkų nurodymus, jų esmę suprato, tačiau tyčia jų nedelsiant nevykdė. Sprendžiant, ar policijos pareigūno reikalavimas – netrukdyti dirbti, gali būti traktuojamas, kaip teisėtas, Institucija remiasi teismų praktika (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-52- 919/2024, proceso Nr. 4-69-3-00935-2023-6) analogiškų aplinkybių visuomenėje atgarsį įgavusioje administracinio nusižengimo byloje. Konkrečiu atveju policijos pareigūnai vykdė jiems pavestas funkcijas, tyrė kitą administracinį nusižengimą, įformino su kitu administraciniu nusižengimu reikiamus dokumentus, o pareiškėjas trukdė policijos pareigūnų darbui, tuo buvo šis darbas vilkinamas, pažeidė kito asmens (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) teises į greitą ir objektyvų nusižengimo tyrimą. Institucija pažymi, kad tiriant administracinį nusižengimą, bei Institucijoje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas aktyviai naudojosi jam ANK 577 straipsnio suteiktomis teisėmis. Tačiau ANK 577 straipsnis nustato ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, bet ir nustato pareigas, o būtent – laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Atkreipiamas dėmesys, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Institucija pareiškėjo skundo teiginius vertina, kaip jo gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad asmuo Teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, viešosios tvarkos užtikrinimo. Institucijos nuomone tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnio reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo R. K. atstovas advokatas Artūras Andriukaitis pristatė skundą iš esmės ir jį palaikė skunde išdėstomais argumentais.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas R. K. nurodė, kad iš pareigūno B. BODY kameros įrašo matyti, kad iki 1.20 min. vyko normalus pokalbis, o 1.58 min. prie Pareiškėją jau buvo pradėtas puolimas bei fizinės prievartos veiksmai. Tai reiškia, kad Pareiškėjo reikalavimo nevykdymas užtruko 60 sekundžių. 2024 m. gegužės 5 d. Pareiškėjo sesuo N. L. surengė pietus pas judviejų mamą. Pietų metu išgėrė po taurę putojančio vyno. Pareiškėjas išvažiavo, o sesuo liko suplauti indus. Tuomet Pareiškėjui paskambino jo sesuo ir pasakė, kad ją sustabdė policijos pareigūnai, ji „įpūtė 0,5“. Sesuo paprašė atvažiuoti, paimti automobilį. Pareiškėjas nuvyko į vietą, tam, kad parvairuotų automobilį. Pareiškėjui, atvykus į įvykio vietą, pareigūnas lyg pamojo sustoti, lyg ir nestabdė, todėl jis, radęs laisvą vietą pasistatė joje savo automobilį. Išlipęs paklausė pareigūnų, kaip čia reguliuojamas eismas. Pareigūnas Pareiškėjui atsakė „o kas jums negerai?“. Tarp Pareiškėjo ir pareigūnų įvyko minimalus ginčas. Tuomet Pareiškėjas nuėjo prie tarnybinio automobilio, kuriame pareigūnas A. B. pildė procesinius dokumentus. Pareiškėjas savo sesers pradėjo klausinėti apie šią situaciją. Siūlė seseriai nesutikti su parodymais ir važiuoti priduoti kraują. A. B. pradėjo klausti kur važiuoti priduoti kraują. A. B. mandru ir nepagarbiu tonu pasakė „kur norit, bet lyg tai kainuoja 300 Eur“. Pareiškėjas pasakė seseriai, kad nėra tokių įkainių, kas čia per cirkai. A. B. tai išgirdo ir pasakė „o tai mes čia cirkus krečiam? O neblaivus vairuotojas cirkų nekrečia?“. Pareiškėjas nieko į tai neatsakė. Pareigūnas pasakė „dabar viskas“ ir po šių žodžių prasidėjo atviras puolimas Pareiškėjo atžvilgiu. Iki šio momento dirbti policijos pareigūnui ar rašyti procesinius dokumentus Pareiškėjas netrukdė, tai buvo normali diskusija. Pareigūnas Pareiškėjui iki šio momento jo neįspėjo, kad jis vykdo neteisėtus veiksmus. Pareigūnas liepė eiti į automobilį, tačiau nesiteiravo ko Pareiškėjas atvyko, nenurodė į kurį automobilį sėstis. A. B. pradėjo elgtis agresyviai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad reikėtų vadovautis tarnybiniu pranešimu, nes įvykis buvo jau senai. Atsimena, kad asmuo buvo pristatytas į policijos įstaigą, protokolams surašyti. Konfliktą iškėlė asmuo, kadangi liudytojas, kaip pareigūnas, privalo elgtis mandagiai. Situacija buvo tokia, kad buvo sustabdyta neblaivi vairavusi moteris, kuriai buvo pasakyta, kad ji pasirūpintu automobiliu, t. y. išsikviestų asmenį, kuris parvairuotų automobilį ir į įvykio vietą atvyko moters brolis. Asmuo perėjo gatvę neleistinoje vietoje, priėjo prie pareigūnų tarnybinio automobilio, pradėjo pareigūnams trukdyti dirbti, tai aprašyta tarnybiniame pranešime. Asmuo pradėjo mokinti pareigūnus kaip reikia dirbti, pradėjo aiškinti. Priėjo prie liudytojo durelių tuo metu, kai jis pildė procesinius dokumentus, asmuo trukdė dirbti savo išsišokimais, neadekvačiu elgesiu. Asmens buvo pareikalauta netrukdyti dirbti, atsitraukti bei grįžti į savo automobilį. Asmuo to nepadarė, nevykdė reikalavimų, todėl buvo sulaikytas. Asmens sesuo taip pat jį ramino, viskas matosi vaizdo įrašuose. Liudytojas dėl šio asmens „praėjo“ ir Imuniteto valdybą ir Etikos komisiją, visose instancijose buvo nuspręsta, kad nebuvo pažeista jokia etika, pažeidimų nenustatyta. Ikiteisminis tyrimas, kaip supranta, buvo pradėtas dėl šio asmens pateikto skundo, tačiau įvertinus įrodymus, buvo nutrauktas. Asmuo privalo išmanyti kelių eismo taisyklės, šiuo atveju asmuo kirto gatvę neleistinoje vietoje, priėjo prie pareigūnų automobilio, kai to daryti nebuvo paprašytas, nelaukė savo automobilyje, melavo pareigūnams, kad vartojo alkoholį, nors patikrinus blaivumą bekontakčiu matuokliu buvo nustatyta, kad asmuo blaivus. Asmuo taip pat pradėjo pareigūnus mokinti kaip dirbti. Asmens buvo paprašyta atsitraukti, netrukdyti. Tačiau asmuo neatsitraukė. Neatsimena ar įspėjo Pareiškėją, kad jam uždės antrankius. Asmeniui antrankiai buvo uždėti todėl, kad pareigūnų automobilis neturėjo laikino sulaikymo kameros, asmuo važiavo galinėje sėdynėje, tai buvo padaryta dėl pareigūnų saugumo. Asmeniui paklausus, liudytojas prisistatė Pareiškėjui. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, padarytą pareigūno A. B. BODY kamera, liudytojas nurodė, kad Pareiškėjui nurodė, jog kraujo tyrimas „lyg tais“ kainuoja 300 Eur, t. y. neteigė, kad kaina yra tokia. Keturis kartus Pareiškėjas buvo supažindintas, kokių reikalavimų nesilaiko.

Teismo posėdžio metu pagarsintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio A. B. 2024 m. gegužės 5 d. Tarnybinis pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 5 d. dirbo r. š. „(duomenys neskelbtini)“ kartu su 1-ojo poskyrio specialistu E. K. Kaunas, (duomenys neskelbtini) vykdė policinę priemonę, tikrino vairuotojų blaivumą. Apie 14 val. 42 min. buvo pastebėtas baltos spalvos BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja buvo N. L., gimusi (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus bekontakčiu alkoholio matuokliu, šis parodė burnos alkoholio kvapą. Pasiteiravus vairuotojos, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, ši atsakė, kad šiandien prieš vieną valandą išgėrė šampano taurę. Alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai 14 val. 42 min. buvo nustatytas 0,51 promilių neblaivumas. Pakartotinio patikrinimo metu 15.58 val. buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas. Moteriai buvo surašytas AN protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus moters, kas paims automobilį, ši patikino, kad neužilgo atvyks jos brolis. Pildant procesinius dokumentus pažeidėjai, atvyko jos brolis, kaip vėliau paaiškėjo R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris priėjo prie jų tarnybinio automobilio AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) r. š. (duomenys neskelbtini). Šis priėjo prie keleivio pusės, priekinės dešinės pusės durų, kur sėdėjo A. B. ir pildė procesinius dokumentus. Šis pradėjo neadekvačiai elgtis, pradėjo aiškinti, kas per vaikų darželis, kodėl čia gaudot, neturit ką veikti per motinos dieną. Šis vėliau priėjo arčiau prie automobilio durelių ir pradėjo trukdyti pildyti procesinius dokumentus. Pareikalavus asmens netrukdyti dirbti, šis į reikalavimus nekreipė dėmesio ir toliau trukdė dirbti, šūkavo, pertraukinėjo nurodymus, kuriuos aiškino pažeidėjai. Vyriškiui išsakė reikalavimus, kad eitų į savo automobilį, atsisėstų ir netrukdytų, tačiau šis į reikalavimus nekreipė dėmesio ir toliau stovėjo bei trukdė užpildyti procesinius dokumentus. Tuo metu vyriškis po dviejų išsakytų reikalavimų nevykdymo, buvo sulaikytas. Šiam buvo uždėtos spec. Priemonės – antrankiai, kadangi jis elgėsi agresyviai ir neadekvačiai. Vyriškis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į OVS pagal ANK 597 straipsnio 2 dalį. Taip pat šalia buvo pareigūnai E. K. ir A. S., kurie įvykį užfiksavo kūno kameromis. Faktinis sulaikymo laikas yra 15.15 val. Filmuota tarnybiniu automobiliu ir BODY Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad įvykio metu nukentėjusiųjų nebuvo nustatyta, o tarnybinį pranešimą pavadino „Dėl viešosios tvarkos pažeidimo“, kadangi per pamainą tarnybinių pranešimų rašo ne vieną, naudojasi šablonais, tiesiog pamiršo pervadinti tarnybinį pranešimą. Nieko apie Pareiškėjo sulaužytą ranką nežino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad 2024 m. gegužės 5 d., 15.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), trukdė policijos pareigūnams dirbti, pildyti įvykio vietoje procesinius dokumentus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. teismui pateiktu skundu iš esmės nesutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir prašo panaikinti Institucijos priimtą Nutarimą.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad 2024 m. gegužės 5 d. jam paskambino jo sesuo, kuri paprašė atvažiuoti pasiimti jos automobilį, kadangi jai policijos reido vairuotojų blaivumui patikrinti metu, buvo nustatytas 0,5 promilių neblaivumas. Pareiškėjas atvyko į įvykio vietą, aiškino seseriai, kad ji nesutiktų su tokiais parodymais ir vyktų priduoti kraujo. Šalia buvęs pareigūnas A. B. su Pareiškėju kalbėjo nepagarbiai, arogantiškai bei žeminančiai. Pareiškėjas pradėjo diskutuoti su pareigūnu, kadangi jam kilo pagrįstų abejonių ar pareigūnas elgiasi teisėtai, ar pareigūnas yra tinkamai paruošęs tarnybos metu naudotą alkotesterį, ar alkotesteris yra sertifikuotas ir kalibruotas teisės aktuose numatyta tvarka. Tik prasidėjus žodiniam ginčui, A. B., staigiais judesiais nuo savęs numetė nešiojamą kompiuterį ant tuo metu tuščios vairuotojo sėdynės, staigiais judesiais išlipo iš tarnybinio automobilio ir agresyviai judėdamas link R. K. pradėjo pakeltu balso tonu reikalauti, kad jis atsitrauktų ir netrukdytų jam pildyti dokumentus. R. K. pradėjo trauktis ir taip judant link tarnybinio automobilio galinės dalies, paprašė, kad pareigūnas paaiškintų, kiek jis dar turi atsitraukti, kad jis galėtų, saugiai dirbti? Jis vėl pakartojo, kad R. K. atsitrauktų – R. K. vėl pakartojo savo klausimą, nes jam jokio pavojaus tikrai niekas nekėlė ir netrukdė jam dirbti. Taip R. K. nuo policijos automobilio keleivio pusės priekio atsitraukus už automobilio galinės dalies ir besitęsiant žodiniam ginčui, prie R. K. greitai pribėgo minėtas policijos pareigūnas ir, nesant būtinumo, akivaizdžiai viršydamas savo įgaliojimus, net neperspėjęs apie kovinių imtynių veiksmus ar specialiųjų priemonių panaudojimą, prieš R. K. panaudojo perteklinius fizinius veiksmus, prirėmė R. K. prie tarnybinio automobilio galinių dešinės pusės durelių ir, R. K., tyčia, sukeldamas didžiulį fizinį skausmą, užlaužė abi rankas, tuo metu vieną iš jų sulaužydamas ir uždėjo antrankius stipriai juos užverždamas.

Pareiškėjo poziciją paneigia byloje esantys duomenys. Iš byloje pateiktų ir teismo posėdyje peržiūrėtų pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad tik atvykęs Pareiškėjas iš karto elgiasi agresyviai, klausia prie jo priėjusio pareigūno „o kas čia gerai?“, kelia konfliktą, kalba piktai. Pažymėtina, kad Pareiškėjo agresyvų elgesį patvirtina ir tai, kad 3.05 vaizdo įrašo minutę, pati Pareiškėjo sesuo ramina Pareiškėją sakydama „nekelk bangų“. Vaizdo įrašas užsibaigia pareigūno prašymu Pareiškėjui nueiti į savo automobilį ir laukti ten (vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“). Peržiūrėjus kitą vaizdo įrašą matyti, kad pareigūnas A. B. rašo procesinius dokumentus. Nuo 1.13 iki 1.30 minutės pareigūnas paaiškina galimybę nuvykti į gydymo įstaigą priduoti kraują, nurodo, kad vykti galima bet kur, o toks tyrimas lyg tai kainuoja apie 300 Eur. Pažymėtina, kad pareigūnas kalba ramiu tonu, neišreikšdamas jokios agresijos. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad 1.51 minutė pareigūnas A. B. paprašo Pareiškėjo netrukdyti pildyti procesinių dokumentų bei eiti į savo automobilį, tuo pačiu įspėja Pareiškėją dėl galimo sulaikymo. 2.19 minutę pareigūnas pakartoja reikalavimą netrukdyti ir eiti į savo automobilį. Pareiškėjui nepaklausius pareigūno nuo 2.25 minutės iki 2.40 minutės vyksta Pareiškėjo sulaikymas. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad A. B. nenaudojo perteklinės fizinės jėgos sulaikydamas Pareiškėją, o šis buvo kelis kartus paprašytas netrukdyti bei nueiti į savo automobilį, taip pat buvo perspėtas apie sulaikymą, tačiau pareigūno reikalavimų nevykdė (vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)).

Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Policijos įstatymo 27 straipsnio, apibrėžiančio prievartos rūšis ir bendrąsias jų panaudojimo sąlygas, nuostatose nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti tame tarpe ir kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi), užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones tame tarpe ir prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos ir/ ar specialiųjų priemonių naudojimas. Minėtas specialiąsias priemones, tarp kurių numatyta ir asmens judesių ribojimo priemonė – antrankiai, jų panaudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-28, Nr. 2016-27588).

Pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra. Policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareigūnas A. B. 2 kartus pareikalavo R. K. netrukdyti dirbti, eiti į savo automobilį bei perspėjo, kad nevykdant teisėtų pareigūno reikalavimų jis bus sulaikytas. Remiantis Policijos įstatymu konstatuotina, kad A. B. panaudojo fizinę jėga ir sulaikė R. K. esant teisėtam pagrindui, kadangi pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę jėgą prieš asmenį, kuomet šis vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus.

Tai patvirtina ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų Etikos komisijos posėdžio protokolas dėl vyriausiojo patrulio A. B. elgesio svarstymo, kuriame nurodyta, kad dėl ne kartą R. K. išsakytų pareigūnų reikalavimų nevykdymą, jis buvo sulaikytas, tačiau jokių neteisėtų bei perteklinių A. B. veiksmų sulaikant R. K. nebuvo nustatyta, taip pat nebuvo panaudota fizinio smurto Pareiškėjo atveju.

Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2024 m. gegužės 24 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad uniformuotam pareigūnui A. B. sėdint žymėtame tarnybiniame automobilyje, dirbant kompiuteriu bei bendraujant su pažeidėja, prie jų priėjo vyras, pažeidėjos brolis R. K., kuris pakeltu tonu pradėjo uždavinėti įvairius klausimus, replikuoti, reikšti nepasitenkinimą pareigūnų darbu. Pareigūnui A. B. kelis kartus pareikalavus R. K. netrukdyti dirbti, eiti sėstis į savo automobilį, taip pat perspėjus, kad už reikalavimų nevykdymą asmuo gali būti sulaikytas, Pareiškėjas tokių pareigūno reikalavimų nevykdė, liko prie tarnybinio automobilio ir uždavinėjo klausimus. Pareigūnui išlipus iš tarnybinio automobilio jis dar kartą pareikalavo netrukdyti ir eiti į savo automobilį. R. K. ir trečiąjį kartą reikalavimo nevykdė, dėl ko buvo sulaikytas. Pažymėtina ir tai, kad nei pačio sulaikymo metu, nei sėdint tarnybiniame automobilyje R. K. nesiskundė rankų skausmais. Atlikus aplinkybių patikslinimą, jokių neteisėtų bei perteklinių pareigūno A. B. veiksmų nenustatyta, fizinio smurto pareigūnas nenaudojo.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, t. y. vaizdo įrašus, Etikos komisijos posėdžio protokolą, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuotina, kad R. K. nevykdė statutinio pareigūno (policijos pareigūno) teisėtų reikalavimų, o būtent, 2024 m. gegužės 5 d., 15.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), trukdė policijos pareigūnams dirbti, pildyti įvykio vietoje procesinius dokumentus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus.

Esant tokiai situacijai, laikytina, kad R. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį patrauktas pagrįstai, darytina išvada, kad skundžiamas 2024 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl R. K. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas galioti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo teisme metu gautas advokato Artūro Andriukaičio prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti R. K. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 338,80 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Šiuo atveju, kadangi pareiškėjo R. K. skundas netenkinamas, proceso išlaidos advokato pagalbai atlyginti nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.

Nepriteisti R. K. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 338,80 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 80 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Meškauskienė