- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2456-939/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00323-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, " Turto bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Fiannsų ministerijos
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarosios palikimą pagal įstatymą, pradėdama jos turtą faktiškai valdyti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-4).
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina A. J.. VĮ Registrų centro 2022 m. balandžio 8 d. duomenimis A. J. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Tačiau A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus: 0,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,77 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,43 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). A. J. daiktinės teisės neįregistruotos, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo užbaigtas priėmus (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jau po A. J. mirties. Taip pat po A. J. mirties liko šiai priklausantis gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtam nekilnojamajam turtui teisinė registracija neatlikta, tačiau jis registruotas Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus palikėja pasistatė 1970 m., jau po savo sutuoktinio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Prieš mirdama A. J. testamento nepaliko. Pareiškėjos teigimu, ji iš karto po motinos mirties pradėjo šios turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Pareiškėja siekia įsiteisinti savo vardu motinos A. J. palikimą, tačiau dėl to, kad po motinos mirties palikimą priėmė ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu, to padaryti negali, todėl būtina nustatyti juridinį faktą teisme.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji daug metų gyveno kartu su mama, pastarajai priklausiusioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš namų buvo išvykusi tik laikinai, keletui metų, kol studijavo, po to, kai susituokė, su vyru grįžo gyventi pas savo mamą ir visuomet gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Mirus mamai, su šeima šioje sodyboje gyvena iki šiol, kito gyvenamojo būsto neturi, iš sodybos niekuomet nebuvo išsikėlusi. Mirus A. J., jai liko visi palikėjos asmeniniai bei kilnojamieji daiktai, žemės ūkio padargai ir pan. Po motinos mirties ir toliau su sutuoktiniu dirba motinai priklausančius žemės sklypus. Prie namų turi daržą, jame užsiaugina daržovių, taip pat prižiūri mamos užveistą sodą. Su mama gyveno ūkiškai, mamai mirus ir toliau ūkiniuose pastatuose augino karvę, prieauglius, kiaules, laikė paukščius, daržinėje laikė galvijų pašarą ir pan. Šiuo metu laiko tik paukščius. Po savo motinos mirties, gyvendama šiai priklausančioje sodyboje, rūpinosi gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų sezonu, atliko gyvenamojo namo remontą: pakeitė visus namo langus, įvedė į namą vandenį, išdažė sienas, pakeitė medines namo grindis. Taip pat prižiūrėjo ir ūkinius pastatus, kurie visi yra išlikę bei geros būklės tik jos pastangų dėka. Nuo pat mamos mirties mokėjo už suvartotą elektros energiją, tačiau nėra išsaugojusi elektros knygelių, kurios buvo keičiamos. Namas kūrenamas kietu kuru, vanduo iš šulinio, kanalizacija vietinė, maistas ruošiamas naudojant dujas iš dujų baliono, todėl už nieką daugiau nėra mokama mokesčiai. Taip pat su sutuoktiniu dirba minėtus žemės sklypus, iš kurių dalis yra ganykla, dalis – ariama žemė, kurioje augina grūdines kultūras, bulves ir kitas daržoves. Taigi, savo motinos A. J. palikimą pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir gyvenamąjį namą su žemės sklypais pradėjo valdyti kaip savo. Mano, kad prie pareiškimo pateikiami rašytiniai įrodymai: pažymos apie mamos ir jos pačios deklaruotą gyvenamąją vietą, kurios sutampa, patvirtina, kad pareiškėja motinos palikimą pradėjo valdyti faktiškai iš karto po palikėjos mirties. Pareiškėjos teigimu, kitų asmenų, priėmusių A. J. palikimą, nėra, paveldėjimo byla neužvesta, ji pati yra vienintelis A. J. susilauktas vaikas. Tėvas V. J. miręs (duomenys neskelbtini)
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (elektroninės bylos apyrašo b. l. 34) nurodė, kad pareiškimo neginčija, sprendimą byloje priimti prašo teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius įrodymus.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 34-36) nurodė, kad tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. P. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjai pateikus įrodymus ir teismui įsitikinus, jog pareiškėja aktyviais veiksmais pradėjo valdyti mirusiosios turtą, neprieštaraus dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 41-44).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motina A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8). A. J. mirė būdama našlė, sutuoktinis – V. J. mirė (duomenys neskelbtini)), vaikai: L. P. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9, 11, 12, 14). A. J. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), mirties liudijime nurodyta, jog pareiškėjos mirties vieta – (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8-9). Prieš mirdama A. J. testamento nepaliko (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-4). Pareiškėjos pateikti VĮ Registrų centro išrašai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 15-19) patvirtina, kad jo motinos A. J. vardu neregistruota nekilnojamojo turto, tačiau A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus: 0,30 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,77 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir 0,43 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo užbaigtas priėmus (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jau po A. J. mirties. Taip pat po A. J. mirties liko pastarajai iki mirties priklausęs gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. (duomenysneskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus palikėja pasistatė 1970 m. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 20-28). Iš Prienų rajono 3-ojo notaro biuro pažymos matyti, jog notaro biure A. J. palikimo paveldėjimo byla nepradėta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 29). Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos pažyma patvirtina, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30).
Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į A. J. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjos pareiškimo ir bylos medžiagos matyti, kad L. P. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. J. mirties priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti: L. P. iki motinos A. J. mirties gyveno kartu su motina (duomenys neskelbtini), motinai priklausiusioje sodyboje. Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos pažyma patvirtina, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30). Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties buvo deklaravusi ir palikėja. Minėtoje sodyboje L. P. su savo sutuoktiniu toliau gyveno ir mirus jos motinai, šiuo adresu pareiškėja gyvena ligi šiol. Pareiškėja mokėjo mokesčius už elektrą, naudojosi likusiais mirusiajai iki šios mirties priklausiusiais daiktais, taip pat pagal paskirtį ir toliau naudojosi ir naudojasi motinai iki šios mirties priklausiusiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, rūpinosi gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų sezonu, atliko gyvenamojo namo remontą: pakeitė visus namo langus, įvedė į namą vandenį, išdažė sienas, pakeitė medines namo grindis, taip pat prižiūrėjo ir ūkinius pastatus. Be to, po savo motinos mirties pareiškėja ir toliau su sutuoktiniu dirba motinai priklausiusius žemės sklypus, prie namų esančiame darže augina daržovių, taip pat prižiūri mamos užveistą sodą, ūkiniuose pastatuose augino karvę, prieauglius, kiaules, laikė paukščius, daržinėje laikė galvijų pašarą ir pan. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos paaiškinimus dėl jos gyvenimo palikimą sudarančioje sodyboje, naudojimosi palikimu, šiuos paaiškinimus, kaip jau minėta, patvirtina bylos medžiaga, dėl šios aplinkybės ginčo nekilo, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, darytina išvada, kad pareiškėja save laikė mirusiajai motinai iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoju ir savininke, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.
Taigi, nors L. P. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad L. P. faktiškai priėmė A. J. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą.
Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. P. tuoj po savo motinos A. J. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti palikėjos A. J. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl A. J. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.