Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Č. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei G. M., vertėjai Olgai Macijauskienei, išnagrinėjusi Č. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016 m. rugpjūčio 1 d. surašytas dėl to, kad 2016-04-15, atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, bei 2016-04-19 surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-126 nustatyta, kad užimta valstybinė žemė, esanti šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Užimamas valstybinės žemės plotas: 1) tvora ir ūkinis pastatas užimama – 401 m² , 2) šiltnamis – 2 m² , 3) asfaltuota aikštelė – 24 m² , 4) ūkinis pastatas – 62 m² , 5) atraminė sienutė – 9,13 m. Taip pat patikrinimo akte užfiksuoti du šuliniai iš kurių vienas patenka į valstybinę žemę. Č. K. savo veiksmais pažeidė trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Šiais veiksmais Č. K. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.

Apklaustas teisme Č. K. parodė, kad ten parašyta, jog yra nelegalus įvažiavimas, yra sandėliukai, ten yra ne jo, o D., yra kiti sandėliukai. Jis, Č. K. neturi jokio šiltnamio, tvora yra ne jo, o D., ūkinis pastatas taip pat D. D. 6 butai, pastarasis užėmė daugiau žemės. Ir sienutė atraminė, ir tvora ne jo, Č. K., viskas D. Nei vienas pastatas nėra jo, Č. K., tik vartai jo. Buvo tokia tvora, jam, Č. K. liepė pastatyti normalią tvorą. Architektas pasakė, kad tai nelegalus įvažiavimas. Jis, Č. K. turi sandėliuką, ten valstybinė žemė. D. nesurašytas protokolas, jam, Č. K. pasakė, kad surašys abiems protokolus, surašė tik jam. Pasak Č. K., turi tvorą, D. kai matavo žemę, jis net neleido, čia D. žemė ir tvora, ir šiltnamis, nelegalus įvažiavimas jo. Tvora buvo, tik jis, Č. K. atnaujino, yra planas. Pas D. viskas padaryta nelegaliai.

Apklausta teisme liudytoja G. D. parodė, kad yra patikrinimo aktas, remiantis aktu žmonės kviečiami į skyrių, jie abu naudojasi žeme. Kai atvyko K. su D., ji, G. D. supažindino su aktu, Č. K. sutiko su viskuo, pastarasis pasakė, kad greičiau rašytų, jis skuba į darbą. Protokole nėra jokių pastabų. Jie buvo kviečiami skirtingais laikais. Č. K. tuo metu kai kvietė, atsakė, kad atostogauja, pastarasis pageidavo kartu su D. atvykti. Aplinkybės, kuri dalis D., kuri K. K. pasakė, kad pastarasis sutinka su viskuo. Buvo akcentuojamos 6 pozicijos, apie tvorą ir t.t. K. pasakė, kad greičiau rašytų, K. neprieštaravo, pastarais sutiko su viskuo. D. buvo pateikęs prašymą dėl komunikacijų susisiekimo. Ji, G. D. atidėjo nagrinėjimą su D., nes reikėjo išnagrinėti esamus dokumentus. D. surašytas protokolas dėl 45 str., pastarasis atvykęs raštu nurodė kuriuos pažeidimus jis padarė. Pasak G. D., K. su viskuo sutiko, pastarajam buvo suteiktos visos galimybės. Kalbėjo su asmeniu rusiškai. Protokolas sumažinta bauda surašytas. Protokolas surašomas 2 egzemplioriais. D. protokolas surašytas atskirai. Liepos mėnesį D. kreipėsi dėl komunikacijų susisiekimo. Jai, G. D. reikėjo išnagrinėti ar tikrai buvo prašymai. D. surašyta pradžia kaip K., tik buvo pažymėta ką D. raštu pakomentavo. D. susimokėjo. Pasak G. D., ji planą mato pirmą kartą, jis atėjęs jai jo nepateikė.

Apklaustas teisme liudytojas Z. V. parodė, kad gautas raštas patikrinti (duomenys neskelbtini), gyvenantys asmenys dalyvavo patikrinimo metu, buvo du vyrai ir dvi moterys. Buvo matuoti ir tikrinti ūkiniai pastatai, įvažiavimas, šiltnamiai, tvoros. Kas už žemės sklypo ribų buvo įrašyta. Kiekvienas paprašė pamatuoti kas yra kur. Jis, Z. V. tik pamatavo kas užima valstybinę žemę, nesiaiškino kas ko, tai vienas sklypas.

Apklaustas teisme liudytojas V. D. parodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba pamatavo jo užimamą teritoriją ir kaimyno, dar yra toks asfaltuotas įvažiavimas. K. parašė, kad pastarajam trukdo, jis, V. D. gavo leidimą, kad asfaltuoti įvažiavimą. Jis, V. D. buvo iškviestas į Nacionalinę žemės tarnybą. Kai buvo matininkai buvo pažeidimas. Tos žemės nėra jokio statuso. Kai jis, V. D. pirko butą, buvo padalinta, bet oficialiai niekur neregistruota. Jis, V. D. neturi pažeidimo dėl užimamo ploto, tik dėl asfalto, šiltnamio ir ūkinio pastato. Jis, V. D. ant valstybinės žemės nutiesė tik asfaltą, dabar turi tam leidimą. Jo, V. D. yra asfaltas, ūkinis pastatas ir 2 kv. m. šiltnamio. Šulinį K. pastatė. 50 kv. m. tvora yra K., taip pat ir atraminė sienutė. Pasak V. D., pas jį buvo matininkas, pastarasis viską išmatavo ir užrašė, jo siena akmeninė eina per sieną, jis parašė 2 kv. m. šiltnamio jis turi leidimą.

ATPK 250 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. Viena iš tokių aplinkybių, kuriai egzistuojant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta – kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teises pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už ATPK dvyliktame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, reikšmės neturi. Pažymėtina, kad tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas yra viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014). ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-67-699/2015, 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014).

Šiuo konkrečiu atveju Č. K. administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., iškelta dėl to, kad 2016-04-15, atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, bei 2016-04-19 surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-126 nustatyta, kad užimta valstybinė žemė, esanti šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Užimamas valstybinės žemės plotas: 1) tvora ir ūkinis pastatas užimama – 401 m² , 2) šiltnamis – 2 m² , 3) asfaltuota aikštelė – 24 m² , 4) ūkinis pastatas – 62 m² , 5) atraminė sienutė – 9,13 m, taip pat patikrinimo akte užfiksuoti du šuliniai iš kurių vienas patenka į valstybinę žemę. Kadangi pažeidimas, dėl kurio Č. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, padarytas daugiau kaip prieš šešis mėnesius, terminas administracinei nuobaudai skirti nebuvo pratęstas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Č. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.