Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios A. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 3 d., 19.30 val., iki 2019 m. gruodžio 5 d., 10.14 val. (2 paros) ir laikyta, kad A. B. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. B. kartu su bausme skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusiosios A. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir jos naudai iš A. B. priteista 5,24 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 405,24 Eur žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš A. B. nukentėjusiosios A. L. naudai priteistos 800 Eur dydžio atstovavimo išlaidos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie jos arčiau, nei nustatytu atstumu, nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 3 d., apie 18 val., namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę A. L., t. y. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinės rankos petį ir vieną smūgį į dešinės rankos žastą, smūgių sudavimu sukėlė A. L. fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas dešinio peties srityje, dešiniame žaste – sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusios A. L. sveikatą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinti jį iš kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą ir suformuota teismų praktika, vertinant bylos duomenis. Teigia, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nepagrįstai suvaržyta jo teisė teikti įrodymus. Pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes ir tvirtino, kad fizinio smurto prieš A. L. nenaudojo ir jos nesužalojo, neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo ją sužaloti. Paaiškina, kad blogi, konfliktiški santykiai su žmona tęsiasi jau daug metų. Nuo tada, kai A. L. pasakė, kad nori skirtis, ji jį provokuoja. Be to, ji siekdama jį sukompromituoti dėl bet kokios buityje patirtos traumos, kreipdavosi pas medicinos ekspertus, jiems nurodydama, kad ją sužalojo jis, tačiau nei karto nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismui nurodė kai kurias A. L. buityje patirtas traumas, dėl kurių ji bando apkaltinti jį. Akivaizdu, kad ji jau seniai buvo apsisprendusi skirtis ir tam ruošėsi, t. y. ji jam nepasakė, jog (duomenys neskelbtini) pasikeitė pavardę, nutylėjo, kad jos sūnus, kurį jis augino nuo (duomenys neskelbtini) metų ir laikė savo sūnumi, susilaukė savo dukters. Atkreipia dėmesį, kad tik šio baudžiamojo proceso pabaigoje nukentėjusioji pateikė teismui teismo medicinos ekspertų išvadas, apie kurias ankščiau nėra užsiminusi. Šios išvados negali būti vertinamos kaip jo kaltę įrodantys duomenys, todėl teisiškai nėra reikšmingos. Paaiškina, kad 2019 m. gruodžio 3 d. nukentėjusioji, jam ramiai sėdint virtuvėje, pradėjo priekabiauti, priekaištaudama dėl alaus gėrimo, dėl sėdėjimo ant jos kėdės, dėl ne savo televizoriaus žiūrėjimo, paėmė automobilio raktelius, tuo norėdama parodyti, kad neleis važinėti automobiliu. Tokie jos provokuojantys veiksmais aiškiai rodė siekį sukelti konfliktinę situaciją ir ją panaudoti savo savanaudiškiems tikslams būsimame civiliniame ištuokos ir turto dalinimosi procese. Kai jis nepasidavė provokacijoms ir nereagavo į jos nepagrįstus priekaištus, ji trinktelėjo jam per galvą vieną, po to antrą kartą. Negalėdamas pakęsti jos tokio netinkamo elgesio, bet kartu žinodamas, kad net po menkiausio fizinio poveikio į jos kūną atsiranda kraujosruvos, jis, norėdamas nutraukti jos netinkamą elgesį jo atžvilgiu, atstatęs pilvą ją išstūmė iš virtuvės. Atkreipia dėmesį, kad šios jo nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos. Pirmosios instancijos teismas nors jas ir pacitavo nuosprendyje, tačiau jų nevertino, neaptarė, nors nukentėjusiosios veiksmai rodo jos išankstines užmačias ji sukompromituoti, pasinaudojant jo neblaivumu, ko jis neneigia, tačiau tai neturėjo jokios įtakos jo veiksmams. Teigia, kad vėliau jis apsirengė ir išėjo pasivaikščioti, ką daro kasdien. Nesiekė pasišalinti, nes nieko neteisėto nebuvo padaręs. Po kurio laiko grįžęs, lauko duris rado užrakintas, nors ir beldė, bet jo neįsileido. Pasiėmęs štangutę, pradėjo vaikščioti po langais, tikėdamasis, kad jį įleis į vidų, tačiau tai nesuveikė ir jis nebuvo įleistas. Neužilgo atvažiavo policijos darbuotojai, kuriems nukentėjusioji rodė kažkokias kraujosruvas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nurodė prielaidas apie tai, kad A. L. galėjo pati susižaloti namuose esančiu kočėliuku – medine bulvių trintuve, netgi prašė prie bylos pridėti jo padarytą šio daikto priešinį (į namus patekti negalėjo dėl jam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios), tačiau teismas, pažeisdamas jo teisę teikti įrodymus, atsisakė tenkinti jo prašymą, nurodydamas visiškai nepagrįsta motyvą, neva jis šios aplinkybės apie galimai pačios nukentėjusiosios sau padarytus sužalojimus nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Toks apylinkės teismo argumentas rodo teismo šališkumą ir netinkamą baudžiamojo įstatymo supratimą. Teismui nepridėjus prie bylos jo piešinio, jo iškelta versija nebuvo tirta, todėl įrodymų tyrimo negalima vertinti kaip visapusiško ir objektyvaus. Atkreipia dėmesį, kad teismo medicinos ekspertas jo iškeltos versijos, kad A. L. galėjo susižaloti pati, neatmetė. Be to, patvirtino, kad kraujosruvų susidarymas priklauso nuo žmogaus fiziologijos. Nagrinėjamu atveju, vienintelės, akivaizdžiai suinteresuotos bylos baigtimi, nukentėjusiosios A. L. parodymai nurodo, kad neva jis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo svarbų faktą, kad nukentėjusioji jau kreipėsi į advokatę dėl ieškinio dėl santuokos nutraukimo surašymo, kas patvirtina jo teiginius apie nukentėjusiosios suinteresuotumą proceso baigtimi, ateityje tikintis materialinės naudos. Kiti įvykio vietoje po įvykio buvę asmenys jokių jo veiksmų nematė, o parodymus davė tik apie tai, ką jiems pasakojo A. L.. Įvertinus priešiškus jo santykius su nukentėjusiąja, ko ji neginčija, akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymų patikimai ir neginčijamai nepatvirtina jokie kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, todėl darytina išvada, kad jos parodymai apie smurtinius veiksmus, nėra pakankami jo kaltei konstatuoti.

3. Nukentėjusioji A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį, susijusią su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, peržiūrėti jos patikslintą civilinį ieškinį, tiek dėl materialinės žalos, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį tenkinant pilna apimtimi, priteisiant 2000 Eur moralinės (neturtinės) žalos ir visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat peržiūrėti kardomąją priemonę. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jos patirtas atstovavimo išlaidas. Ji, kaip nukentėjusioji, neturėdama teisinio išsilavinimo, nuo pat baudžiamojo proceso pradžios, siekdama apginti savo teises, privalėjo gauti visapusišką mokamą teisinę pagalbą. Išlaidas, susijusias su advokato atstovavimu, patyrė dėl kaltinamojo kaltės. Atkreipia dėmesį, kad negali advokatui nustatinėti jo darbo įkainių. Ne dėl jos kaltės užsitęsė ši nesudėtinga ir nedidelės apimties byla. Jau baudžiamojo proceso pradžioje kaltinamasis atsisakė dalyvauti akistatoje, teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, teismo posėdžiai buvo atidėti dėl kaltinamojo prašymų, papildomai į teismo posėdį buvo kviečiami liudytojai – policijos pareigūnai, teismo ekspertas, bei peržiūrėtas vaizdo įrašas. Kaltinamasis nebandė su ja susisiekti, rodė pasyvumą, neatsiprašė, nerodė ketinimų padengti bent dalį jos patirtų išlaidų, nepripažino kaltės, pareiškė, kad nepasitiki teisėsaugos sistema. Yra įsitikinusi, kad ši baudžiamoji byla buvo piktybiškai vilkinama. Nesutinka ir dėl jai priteistos neturtinės žalos. Teigia, kad dėl kaltinamojo padarytų veiksmų turėjo gyventi baimėje, strese, abu jie dirba vienoje įstaigoje, yra statutiniai pareigūnai. Sekančią dieną apie įvykį rašė spauda, transliavo per televiziją, apie šį įvykį tarnybiniu pranešimu reikėjo informuoti vadovą. Jautėsi pažeminta, nors tai įvyko ne dėl jos kaltės. Iš kai kurių bendradarbių jautė paniekos pilnus žvilgsnius, replikas jos atžvilgiu, komentarus ir apkalbas. Krito jos savivertė, nors darbe yra pareiginga, atsakinga, ne kartą skatinta. Patyrė nepatogumus tiek prieš bendradarbius, tiek prieš kaimynus, tiek atliekant kasdienius darbus, patyrė skausmą, pažeminimą, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą ir dabar dar tai jaučia. Per visą laikotarpį, kol vyko ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla, jautė baimę ir gyveno strese. Kadangi iš kaltinamojo ne kartą yra sulaukusi žodinių perspėjimų, kurie galėtų būti realūs, jam likus be darbo ir pajamų. Mano, kad tai buvo rimti perspėjimai, žinant jo ūmų charakterį ir besikartojančius išpuolius prieš ją. Taip pat apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, yra linkęs smurtauti. Mano, kad jos paprašyta 2000 Eur suma moralinės žalos atlyginimui nėra per didelė, nes nevertinama tai, ką jau teko išgyventi ir ką dar teks. Teigia, kad jos ir kaltinamojo santykiai yra per daug konfliktiški ir aštrūs, kad būtų galima nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti jam kardomąją priemonę. Prašo rasti galimybę jam taikyti kitą kardomąją priemonę.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti, o A. L. - tenkinti iš dalies. Pritaria A. L. skundo motyvams dėl visos sumos advokato išlaidoms už atstovavimą priteisimo, o prašomą priteisti moralinę (neturtinę) žalą siūlo mažinti, vadovaujantis protingumo principu. Nukentėjusiosios atstovė nurodė, kad A. B. kaltu pripažintas pagrįstai. Prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje, priteisiant nukentėjusiajai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas jos turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu visose stadijose – 1650 Eur. Pažymėjo, kad nukentėjusiajai paaiškino, jog šiuo atveju kardomosios priemonės klausimas pirmosios instancijos teisme yra išspręstas teisingai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. A. B. apeliacinis skundas atmetamas, o A. L. - tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. B. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pagrindo A. B. išteisinti, nėra. A. B. apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik subjektyviai bei vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jis kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo jo pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir A. B. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl A. B. kaltės, todėl jų nekartoja, o tik papildo.

8. A. B. viso proceso metu savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo neigė. Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teigė, kad fizinio smurto prieš A. L. nenaudojo ir susižaloti galėjo pati, namuose buvusia medine bulvių trintuve (kočėliuku). Be kita ko, apeliaciniame skunde jis nurodė, kad pati nukentėjusioji jį provokavo, ir kai jis šioms provokacijoms nepasidavė, ji 2 kartus trinktelėjo jam per galvą. Negalėdamas pakęsti tokio jos elgesio ir norėdamas jį nutraukti, atstatęs pilvą ją išstūmė iš virtuvės. Vėliau apsirengė ir išėjo pasivaikščioti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, vertindama juos kaip A. B. pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.

9. A. B. kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą patvirtina viso proceso metu duoti nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios A. L. parodymai. Apklausiama pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji parodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. grįžo iš darbo po 17 val. Virtuvėje sėdėjo sutuoktinis ir gurkšnojo alų. Pasakė jam „- ir vėl geri?“, o šis atsakė, kad tai „ne jos reikalas“, ir kilo žodinis konfliktas. Po to vyras atsistojo įsipilti alaus, o ji ėjo link radiatoriaus pasiimti rankšluosčio ir pastūmė kėdę. Vyras atsisėdo ant tos kėdės, pradėjo su kėde šokinėti bei ją laužyti. Ji norėjo kėdę ištraukti. Tada vyras pašoko nuo kėdės ir pastūmė ją link palangės. Greitai pasičiupusi telefoną pasakė, kad skambins policijai, bet nebepaskambino, tik nubėgo į savo kambarį kelioms minutėms. Po to grįžusi, paprašė duoti automobilio raktelius. Vyras sėdėjo ir toliau gėrė alų. Einant paimti mašinos raktelių vyras šoko prie jos, apsuko ir stūmė link svetainės. Svetainėje vyras įstūmė į kampą, ir tada trenkė kumščiu į dešinę ranką vieną ir paskui kitą kartą, trenkė kažkur į petį. Vyras buvo labai įsiutęs, akys iššokusios, apsiputojęs visas ir vėl taikėsi trenkti į galvą. Kažkaip pastūmusi vyrą išsisuko ir nubėgo skambinti policijai. Kai paskambino policijai, vyras baigė gerti alų, apsirengė ir išėjo. Tada ji vėl paskambino policijai ir pasakė, kad vyras pabėgo. Policija klausė, ar buvo smurtas. Pasakė, kad buvo. Atvyko dviese – policijos pareigūnė ir pareigūnas. Pareigūnei parodė sužalojimo žymes. Pareigūnė iš karto pasakė, kad buvo smurtas ir iškvietė greito reagavimo būrį. Tada pareigūnai apklausė kaip atrodo vyras, kur jis gali vaikščioti. Nupasakojo, kaip atrodo, parodė vyro nuotrauką. Pareigūnai liepė užsirakinti ir neįsileisti vyro į namus, o kai grįš, iš karto skambinti 112. Grįžęs vyras bandė rakinti duris, paskui skambino į duris, bet jo neįsileido ir iš karto paskambino 112. Tada pamatė, kad vyras eina į garažą ir grįžta su laužtuvu bei bando laužti duris, o paskui eina prie virtuvės lango ir bando laužti langą. Kai paskambino į policiją antrą kartą, vyras padėjo laužtuvą ant laiptų ir ėjo link garažo. Kaip tik tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Girdėjo, kaip jie kalbėjo, sakė kad vyras yra sulaikomas, liepė pasiimti dokumentus ir išsivežė. Analogiškas buvusio įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2019 m. gruodžio 3 d. bei 2019 m. gruodžio 13 d. apklausų, vykusių ikiteisminiame tyrime metu, taip pat ir 2020 m. sausio 6 d. vykusioje akistatoje su A. B.. Be kita ko, tai, jog A. B. jos atžvilgiu panaudojo smurtą, A. L. nurodė ir savo protokole - pareiškime, kuris buvo surašytas praėjus labai trumpam laiko tarpui po įvykio, bei, žinoma, kviesdama policijos pareigūnus ir jiems atvykus, ką patvirtina liudytojo A. G. parodymai bei 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 18 d., 2019 m. gruodžio 19 d. objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisant tarp A. L. ir A. B. susiklosčiusių ilgalaikių konfliktiškų santykių, neturi pagrindo abejoti šiomis nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jas patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

10. Tai, kad A. L. įvykio dieną patyrė smurtą, patvirtina byloje apklaustų liudytojų V. G. ir N. K. parodymai, taip pat specialisto išvada. Liudytoja V. G., apklausiama apylinkės teisme parodė, kad nukentėjusioji sakė, kad vyras ją pastūmė, smurtavo. Pati atliko nukentėjusiosios apžiūrą. Buvo sužalota lyg ir kairė nukentėjusiosios pusė, ranka ties petimi. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, išsigandusi. Liudytojas N. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad su kolege V. G. nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja, kuri sakė, kad įvyko konfliktas su vyru – vyras ją pastūmė į duris ar staktą, sukėlė skausmą. Nukentėjusioji kolegei rodė sumušimus, buvo labai susijaudinusi. Pažymėjo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, jog nukentėjusioji buvo apsiverkusi, susijaudinusi, sakė, kad sutuoktinis du kartus trenkė į ranką, pats matė kraujosruvas. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. L. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje ir dešiniame žaste, paveikus kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai nugriuvus. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šią savo surašytą išvadą ekspertas Ramūnas Žilionis patvirtino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Iš to, kas išdėstyta matyti, jog apylinkės teisme duodama parodymus liudytoja V. G. neteisingai nurodė ant A. L. kūno buvusių sumušimų vietą, t. y. teigė, kad jog buvo sužalota kairė A. L. ranka ties petimi, nors bylos duomenimis, buvo sužalotas dešinysis petys ir dešinysis žastas. Tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo V. G. parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja teisme buvo apklausta praėjus gana ilgam laiko tarpui po įvykio, ir galėjo suklysti, aiškindama, kurioje nukentėjusiosios pusėje ji matė sužalojimus. Be to, liudytojo paaiškinimai apie dešinę (kairę) puses, priklauso ir nuo objekto, kurį jis mato padėties liudytojo atžvilgiu, todėl natūralu, kad kai kurias aplinkybes ji galėjo nurodyti netiksliai. Pažymėtina, kad V. G., apklausiama teisme, patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kuomet ji parodė, kad atvykus pagal iškvietimą, A. L. jai pasakojo, jog sutuoktinis pilvu ją stumdė, o po to du kartus jai trenkė į ranką - vieną kartą pataikė į petį, o kitą kartą - į žastą, kiek pamena, dešinės rankos. Taip pat A. L. jai parodė sumušimo vietas, matė, kad abejose vietose yra kraujosruvos. Taigi, kaip matyti, V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. L. sužalojimai buvo dešinėje pusėje. Be kita ko, tai, kad A. L. sužalojimai buvo dešiniame petyje ir dešiniame žaste, ji nurodė ir savo 2019 m. gruodžio 3 d. surašytame tarnybiniame pranešime.

11. Apeliacinės instancijos teismas atmeta A. B. keliamą buvusio įvykio versiją, jog A. L. galėjo susižaloti pati sau suduodama medine bulvių trintuve (kočėliuku), kadangi jos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, o priešingai, ją netgi paneigia. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas ekspertas R. Žilionis parodė, kad nors nukentėjusioji galėjo pasiekti tą vietą ir teorinė tikimybė, kad ji pati galėjo susižaloti, yra, tačiau praktiškai būtų sunku į tą vietą suduoti, nes sunku ją pasiekti. Mano, kad jeigu pats asmuo būtų norėjęs susižaloti, būtų smūgiavęs į patogesnę vietą. Teismas sprendžia, kad tokia specialisto nuomonė dėl sužalojimų lokalizacijos, rodo, kad nuteistojo iškelta versija yra mažai įtikinama, nes nukentėjusioji, tokiu atveju, galėjo pasidaryti ir žymiai akivaizdesnius, nei nustatyti, sužalojimus, tuo apkaltindama A. B.. Pažymėtina, kad siekdamas pagrįsti šiuos savo argumentus, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė minėtos trintuvės piešinį (brėžinį). Teisėjų kolegija jo nelaiko tinkamu įrodymu ir priimdama nutartį jo nevertina, kadangi šis piešinys neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be kita ko, jį, kaip savo nekaltumo įrodymą, A. B. teikė ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, tačiau jį priimti teismas atsisakė. Teisėjų kolegija, priešingai nei nurodo apeliantas, tokio apylinkės teismo veiksmo nelaiko neteisėtu ar pažeidžiančiu A. B. teisę teikti įrodymus, kadangi tai yra tiesiog netinkamas įrodymas, nes jį sukūrė (nubraižė) pats apeliantas, ir toks brėžinys nenusako jokių daikto fizinių savybių, išskyrus jo matmenis, kurie yra ten užrašyti. Apie tokio daikto panaudojimą nebuvo jokios kalbos ikiteisminio tyrimo metu, ir teismas sprendžia, kad ši versija yra išgalvota, o jos iškėlimas, vertintinas, kaip apelianto gynybinė pozicija. Tad, įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra abejonės, jog A. L. buvo sužalota ir patyrė fizinį skausmą būtent dėl A. B. fizinės jėgos panaudojimo prieš ją, o ne ji pati, kaip teigia apeliantas.

12. Taip pat šiuo atveju atmetami ir A. B. apeliacinio skundu teiginiai, jog būtent A. L. prieš jį smurtavo, kadangi jis nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Į policiją dėl tokių jos veiksmų nesikreipė, atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams tokių aplinkybių nenurodė, todėl pripažinti, kad A. L. jį provokavo, nėra jokio pagrindo.

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. L., siekdama įrodyti A. B. kaltę, pateikė eilę specialisto išvadų, kuriose konstatuoti anksčiau jos patirti sužalojimai, ir kuriuos, pasak jos, ji patyrė būtent smurtaujant A. B.. Teisėjų kolegija, šiomis specialisto išvadomis vadovautis negali ir jas atmeta, kadangi jos buvo teiktos 2003 - 2018 metų laikotarpiu, visiškai nesusijusios su aptariamu įvykiu, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka bei sprendžiant A. B. kaltės klausimą, jos nesuteikia jokios informacijos apie situaciją įvykio dieną ir jo dalyvių veiksmus. Jos gali apibūdinti tik sutuoktinių tarpusavio santykius, kurie, akivaizdu, nebuvo geri jau pakankamai ilgą laiką.

14. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas A. B. už inkriminuotos veikos padarymą skyrė laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visu šiuo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, konstatuoja, kad apylinkės teismas A. B. teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį. Taip pat buvo tinkamai parinkti apeliantui skirti įpareigojimas ir draudimas. Paskirtąją bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, nėra pagrindo.

15. Taip pat šiuo atveju buvo pagrįstai nuspręsta A. B. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ją panaikinti priežasčių nėra.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

16. Nukentėjusioji A. L. pareikštu civiliniu ieškiniu prašė atlyginti jai 58,61 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos, patirtos jai paskirtų medikamentų įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas šį nukentėjusiosios reikalavimą tenkino iš dalies, ir priteisė jai 5,24 Eur, kuriuos ji 2019 m. gruodžio 4 d. išleido vaistams (duomenys neskelbtini) įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu apylinkės teismo sprendimu. Pažymėtina, kad visų kitų vaistų, kurių išlaidas ji prašo atlyginti, įsigijimas -širdies lašų (duomenys neskelbtini) (1,76 Eur), (duomenys neskelbtini) (viso 10,89 Eur), (duomenys neskelbtini) (6,67 Eur), (duomenys neskelbtini) (viso 15,52 Eur), (duomenys neskelbtini) (6,57 Eur), (duomenys neskelbtini) (11,96 Eur), nėra patvirtintas jokiais dokumentais. Juos nukentėjusioji pirko savo nuožiūra, be to, jie visi, išskyrus širdies lašus, įgyti 2020 m. vasario - rugpjūčio mėnesiais, t. y. praėjus gana ilgam laiko tarpui po įvykio. Esant šioms aplinkybėms, minėtų medikamentų įsigijimo išlaidos nukentėjusiajai negali būti priteistos.

17. Be kita ko, nukentėjusioji prašė atlyginti ir 2000 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas šį jos reikalavimą taip pat tenkino iš dalies, priteisdamas 400 Eur. A. L. su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka ir prašo priteisti jai visą reikalautą sumą - 2000 Eur. Kartu su apeliaciniu skundu ji pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, iš kurios matyti, kad A. L. 2019 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompleksinės pagalbos centrą dėl nuo sutuoktinio patirto smurto artimoje aplinkoje ir gavo psichologo konsultaciją. Užfiksuota, kad psichologei ji išsakė savo susirūpinimą esama padėtimi, t. y., jog patirtas smurtas jai iššaukė nerimo, nesaugumo ir baimės jausmus.

1.1. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

1.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (2012 m. liepos 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).

1.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B., tyčia suduodamas du smūgius atitinkamai į dešinės rankos petį ir dešinės rankos žastą, A. L. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Akivaizdu, kad dėl tokių apelianto veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, stresą, nepatogumus darbe, kadangi ji ir A. B., kaip paminėta jų apeliaciniuose skunduose ir patvirtinama byloje esančiais dokumentais, dirba vienoje įstaigoje. Tačiau bylos duomenimis, jos gydymas nebuvo sudėtingas ar komplikuotas, sužalojimo žymių neliko, psichologo konsultacijoje lankėsi tik vieną kartą ir nėra duomenų apie kokį nors gydymą ir jo trukmę. Kaip minėta pačių apeliantų, jų tarpusavio santykiai jau ilgą laiką yra komplikuoti, jie nesutaria daugeliu bendro gyvenimo klausimų, inicijuoja santuokos nutraukimo procedūras. Taigi, akivaizdu, kad dvasinius išgyvenimus, stresą ir nepatogumus kelia ne tik tiriamo įvykio pasekmės, bet ir bendro gyvenimo sunkumai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. L. priteistas 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkama ir adekvati kompensacija jos patirtiems neigiamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, visiškai atitinkanti teisingumo bei protingumo principus. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas išimtinai dėl nagrinėjamu įvykiu A. L. patirtos neturinės žalos atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl žalos dydžio, nevertina ankstesnių sutuoktinio galimai išsakytų grasinimų ar padarytų sužalojimų jai, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be kita ko, pažymėtina, jog vien tik tai, kad A. B. ir A. L. santykiai iki šiol yra įtempti, ji patiria stresą ar baimę, nėra pagrindas didinti jai priteistą neturtinę žalą.

Dėl proceso išlaidų

2. Advokato darbo apmokėjimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis. Tiek šiuo metu galiojančioje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija), tiek ankstesnėse šio straipsnio redakcijose nustatytos taisyklės, pagal kurias iš kaltinamojo taip pat išieškomos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

3. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusioji savo atstovei advokatei D. Gadliauskienei už jos interesų atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1450 Eur ir šias išlaidas prašė priteisti iš nuteistojo A. B.. Pirmosios instancijos teismas šį A. L. prašymą tenkino iš dalies - priteisė 800 Eur, motyvuodamas tuo, kad byloje buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas, taip pat, kad nors byla ir nebuvo didelė savo apimtimi - 2 tomai medžiagos, ar itin sudėtinga (vienas kaltinimas dėl nesunkaus nusikaltimo), joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ar aiškinimo klausimai, įvyko viso 4 teisiamieji posėdžiai, buvo pateiktas, o vėliau ir patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka ir prašo priteisti visas jos patirtas išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

4. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios A. L. pareiškimą, registruotą 2019 m. gruodžio 3 d. Su advokate D. Gadliauskiene atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. gruodžio 18 d., ką patvirtina advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 46 b.l.), ir galioja iki šiol. Minėta advokatė ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai teikė teisines konsultacijas, tiesiogiai dalyvavo atliekant tyrimo veiksmus: akistatą (1 t. 73 - 76 b.l.), iki pabaigiant ikiteisminį tyrimą, 2020 m. sausio 2 d. susipažino su bylos medžiaga ir teikė prašymus gauti dokumentų kopijas (2 t. 5 - 8 b.l.). Po to iki teisminio bylos nagrinėjimo pradžios parengė civilinį ieškinį (2 t. 51 - 53 b.l.), kurį vėliau patikslino. Be to advokatė nukentėjusiąją atstovavo teisme tiesiogiai dalyvaudama teismo posėdžiuose Panevėžyje 2020 m. birželio 19 d., spalio 8 ir 14 d., taip pat lapkričio 6 d. Dėl kiekvieno jų yra pateiktos sąskaitos už konkretų darbą ir paslaugas - kelionę iš darbo vietos į teismą ir atstovavimą procese bei procesinių dokumentų rengimą, kurias nukentėjusioji apmokėjo (2 t. 54 - 55; 81 - 82; 112 - 113; 119 - 120). Išnagrinėjus šią bylą, buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. L. apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje, bylos nagrinėjimo rezultatą - A. B. pripažinimą kaltu ir nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dalinį patenkinimą, taip pat advokatės įdėto darbo kiekį ir laiko sąnaudas, nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų dydį, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. L. priteista 800 Eur dydžio atstovavimo išlaidų suma yra per maža, ir turi būti padidinta iki pateiktais dokumentais patvirtintos sumos. Taigi, šioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra keistinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo o taip pat bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principais, konstatuoja, kad A. L. turi būti atlyginta visa atstovavimo išlaidų suma - 1450 Eur. Taip nuspręsdama teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios, kuri šiuo atveju buvo ir civilinė ieškovė, patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Pažymėtina ir tai, jog atstovavimo išlaidos nėra grynosios advokato pajamos, kadangi jų dalis yra sumokama valstybei mokesčių pavidalu.

6. Teisėjų kolegija atmeta A. L. apeliacinio skundo teiginius, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko nepateisinamai ilgai, kadangi nenustatyta, jokių bylos vilkinimo požymių ar proceso dalyvių veikimo užtęsiant procesą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyko laikantis BPK įtvirtintų reikalavimų ir terminų.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu A. L. pateikė prašymą išieškoti iš nuteistojo A. B. patirtas išlaidas advokato pagalbai apeliaciniame procese apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012; 2011 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė tiek nuteistasis A. B., tiek ir nukentėjusioji A. L.. A. B. nesutiko su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t.y. ginčijo kaltę, o A. L. - nuosprendžio dalį, susijusią su civiliniu ieškiniu ir atstovavimo išlaidomis. A. B. apeliacinis skundas yra atmetamas, o A. L. – tenkinamas iš dalies. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. interesus atstovavo advokatė D. Gadliauskienė. Už atstovavimo paslaugas Panevėžio apygardos teisme (susipažinimą su vėliausiais baudžiamosios bylos dokumentais – pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniu skundu, pasirengimą bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka ir atstovavimą teisme) A. L. advokatei sumokėjo 200 Eur. Tai patvirtina prie bylos pridėta 2021 m. kovo 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvitas. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir nukentėjusiajai jos turi būti atlyginamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

8. Be to, 2021 m. sausio 26 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. B. teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 95,94 Eur ir turi būti priteisiamos valstybės naudai. Taip pat nurodoma, kad A. B. baudžiamojoje byloje teisinę pagalbą teikė advokatas Audrius Leonavičius. Pagal esamus duomenis, adv. A. Leonavičius buvo atvykęs į Panevėžio apygardos teismą susipažinti su šios baudžiamosios bylos medžiaga, už ką ir prašoma priteisti minėtas išlaidas. Jokių kitų veiksmų jis nagrinėtoje byloje neatliko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu A. Šukaičiu. Būtent šis advokatas A. B. padėjo parengti apeliacinį skundą ir jį gynė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad advokatas A. Leonavičius A. B. faktiškai neatstovavo, t. y. nesuteikė jokių gynybos paslaugų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. B., šiuo atveju, negali būti priteisiamos.

Dėl kitų su skundžiamu nuosprendžiu susijusių klausimų

9. A. B. apeliaciniame skunde, be kita ko teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes pagrindo tai konstatuoti, akivaizdžiai nėra. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir spręsdamas A. B. kaltės klausimą, turėjo išankstinę nuomonę, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad šią bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiu teismo procesinio sprendimo surašymo ydingumu.

10. A. L. apeliaciniu skundu taip pat prašė peržiūrėti A. B. paskirtą kardomąją priemonę. Paaiškino, kad jos ir kaltinamojo santykiai per daug konfliktiški ir aštrūs, kad būtų galima, nuosprendžiui įsiteisėjus, jam panaikinti kardomąją priemonę. Prašo rasti galimybę jam taikyti kitą kardomąją priemonę. Toks apeliantės prašymas atmetamas ir A. L. reikalinga išaiškinti, kad pagal BPK 139 straipsnio 3 dalį kardomosios priemonės baigiamos taikyti pradėjus bausmės vykdymą. Bausmė pradedama vykdyti įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Šiuo atveju A. B. atžvilgiu priimtas nuosprendis įsiteisėja šios nutarties paskelbimo dieną, t. y. nuo 2021 m. birželio 1 d. Taigi, būtent nuo šios dienos A. B. turi būti baigta taikyti jam paskirta kardomoji priemonė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą atmesti, o A. L. tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį dėl atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai A. L. priteisimo:

Priteisti iš A. B. nukentėjusiosios A. L. naudai 1450 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt) Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiajai A. L. 200 (du šimtus) Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.