Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose taikytinų įstatymų nustatymą, neįtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis turėtų būti nustatoma, ar asmens vykdoma veikla yra nedidelės apimties, Tarnyba atsižvelgia į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalyje pateiktus kriterijus. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo tvarka, tačiau Tarnyba mano, kad analogiškais kriterijais turėtų būti vadovaujamasi ir nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį.

Nustatydama, ar asmens darbas Lietuvos Respublikoje, ar Lenkijos Respublikoje vykdoma veikla yra nedidelės apimties, Tarnyba atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) darbo pagal darbo sutartį atveju – darbo laiką ir atlyginimą; 2) savarankiško darbo atveju – veiklos vykdymo laiką ir pajamas. Tarnyba laikosi pozicijos, kad atliekant bendrą vertinimą, mažiau kaip 25 procentų pirmiau nurodytų kriterijų atitikimas rodo, kad atitinkamoje valstybėje narėje vykdoma nedidelės apimties veikla. Atsiliepime nurodoma, kad Tarnyba nagrinėdama A. H. prašymą vertino: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pagal kuriuos pareiškėjas buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Vil-Training“ darbuotojas nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d.; 2) Pareiškėjo rašto duomenis, pagal kuriuos pareiškėjas Lenkijoje savarankišką veiklą vykdo nuo 80 iki 90 valandų per mėnesį.

Dėl pareiškėjo argumentų neva neteisingai išversti Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b punktas ir Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis, VSDFV mano, kad Reglamentai yra išversti teisingai. Tai patvirtina ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. SD-115.

VSDFV teigimu, Tarnybos 2016 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. SPRE-1031 ir VSDFV 2017 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. (1.45) I-115 yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis teisės aktų normomis. VSDFV 2017 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. (1.45) I-115 priimtas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalimi, Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsniu, Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 35 punktu. Minėti sprendimai iš esmės yra teisingi ir pagrįsti, todėl pagrindo juos naikinti nėra.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SPRE-1031, kuriuo Tarnyba nusprendė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d. neišduoti pareiškėjui A1 pažymėjimo, kadangi pareiškėjo darbas Lietuvoje, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertintinas kaip nedidelės apimties veikla, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašė panaikinti VSDFV 2017 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.45) I-115, kuriuo išnagrinėtas jo skundas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. balandžio 1 d. tarp pareiškėjo ir UAB ,,Vil-Training“ sudaryta terminuota darbo sutartis (b. l. 19–21). Darbo sutarties terminas – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Sutartyje nurodytos pareigos – atstovas-konsultantas, darbo pobūdis – teminių mokymų reklamavimas (,,promocija“). Darbuotojo užmokestis – 4,85 Lt valandinis atlyginimas, darbo dienos trukmė – 1 val. per dieną, darbo savaitė – 5 darbo dienos (sutarties 5 punktas). Darbo sutartis nuo 2013 m. sausio 1 d. pratęsta iki 2015 m. gruodžio 31 d. (b. l. 21). Darbo sutarties priede padarytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo išplėstas darbo sutarties 5 punktas – darbo valandos nustatomos laisva forma pagal darbo profilį; darbo valandų skaičius per mėnesį gali padidėti arba sumažėti.

Nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiais nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo išduoti A1 pažymėjimai dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų ES reglamentai (EB) Nr. 883/04 ir (EB) 987/09 (b. l. 29–31, 32–34).

Tarnyba 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. (7.2) S2-2710 ,,Dėl <...> UAB ,,Vil-Training veiklos“ (b. l. 99–101) kreipėsi į Vilniaus AVMI prašydama inicijuoti patikrinimą dėl įmonių galimai fiktyvios veiklos ir dėl įmonių darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje. Vilniaus AVMI 2014 m. spalio 29 d. raštu Nr. (12.12-30-8)46-KD-7110 (b. l. 104–105) informavo Tarnybą, kad atsižvelgiant į operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją ir nustatytus faktus, padarytos išvados, kad įmonių veikla galimai nėra ekonominės naudos siekimas, o tikslas – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių, kurie apgaule įgytų teisę į socialines išmokas bei turėtų lengvatas ir mokėtų mažus mokesčius Lenkijos Respublikoje.

Tarnyba 2015 m. sausio 26 d. raštu Nr. (7.2) S2-2689 ,,Dėl <...> UAB ,,Vil-Training“ <...> veiklos“ (b. l. 106–107) prašydama inicijuoti patikrinimą dėl įmonių galimai fiktyvios veiklos ir dėl įmonių darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje. Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. (25) SD-2582 (b. l. 108–109) informavo Tarnybą, kad atlikto tyrimo metu UAB ,,Vil-Training“ buveinės registracijos adresu įmonės nerasta. Nurodė, kad pastatą administruojančios įmonės atstovė patikslino, kad patalpų nuomos sutartis su UAB ,,Vil-Training“ nutraukta 2013-05-31. Rašte pažymėta, kad įmonei Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 27 d.).

Tarnybos direktorius 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. SPRE-1031 (b. l. 43–44) atsisakė pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 kovo 24 d. bei nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d. pareiškėjui laikinai taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Pareiškėjas VSDFV pateikė 2016 m. lapkričio 30 d. skundą prašydamas panaikinti Tarnybos direktoriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. SPRE-1031 ir įpareigoti Tarnybą išduoti A1 pažymėjimą (b. l. 39–42). VSDFV 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (1.45) I-115 (b. l. 45–47) pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl socialinės apsaugos sistemos taikytinų teisės aktų nustatymo asmenims laisvai judant Europos Bendrijoje, kai asmuo pagal darbo sutartį dirba vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir užsiima savarankiška veikla kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką bei Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gegužės 22 d. reglamentas (ES) Nr. 465/2012 , kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką. Šie Reglamentai yra skirti koordinuoti ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad visiems Bendrijoje laisvai judantiems asmenims socialinė apsauga būtų taikoma pagal tuos pačius bendruosius principus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje pateiktų sąvokų prasme – valstybės narės kompetentinga valdžios institucija), vadovaudamasi Reglamentais (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009, taip pat kitais susijusiais teisės aktais, 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 „Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, patvirtino Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentu (EB) Nr. 987/2009 nustatytų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų įgyvendinimo norminius teisės aktus, tarp jų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašą, taip pat atitinkamų dokumentų formas, taip pat prašymo išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir / ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje, formą, kuri pildoma dėl A1 pažymėjimo išdavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015 konstatavo, kad būtent minėtas Tvarkos aprašas yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir būtent šiuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

Šiuo atveju aktualios Reglamentų (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009 ir juos iš dalies keičiančio Reglamento (ES) Nr. 465/2012 nuostatos, reglamentuojančios taikytinų teisės aktų nustatymą, kai asmuo vienoje valstybėje narėje dirba pagal darbo sutartį, o kitoje užsiima savarankiška veikla. Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje pateiktus apibrėžimus šių Reglamentų prasme „darbas pagal darbo sutartį“ – bet kuri veikla arba statusas, laikomi tokiais pagal tos valstybės, kurioje verčiamasi šia veikla arba egzistuoja šis statusas socialinės apsaugos įstatymus; „savarankiškas darbas“ – bet kuri veikla arba statusas, laikomi tokiais pagal tos valstybės, kurioje verčiamasi šia veikla arba egzistuoja šis statusas socialinės apsaugos įstatymus.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinės dalies 11 straipsnyje, įtvirtinančiame bendrąsias taisykles, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Pagal šio straipsnio 3 dalį laikantis 12–16 straipsnių nuostatų: a) vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai; b) valstybės tarnautojams taikomi tos valstybės narės teisės aktai, kurie galioja juos į darbą priėmusiai administracijai; c) asmenims, pagal 65 straipsnio nuostatas gaunantiems bedarbio pašalpas vadovaujantis valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktais, taikomi tos valstybės narės įstatymai; d) asmenims, pašauktiems arba pakartotinai pašauktiems į tarnybą valstybės narės ginkluotosiose pajėgose arba į jos civilinę tarnybą, taikomi tos valstybės narės teisės aktai; e) visiems kitiems asmenims, kuriems netaikomi a–d papunkčiai, taikomi tos valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktai, nepažeidžiant kitų šio reglamento nuostatų, garantuojančių jiems išmokas pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus. II antraštinės dalies 13 straipsnis skirtas taikytinų teisės aktų nustatymui, kai dirbama dviejose ir daugiau valstybių narių. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog „Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnis skirtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 ir 13 straipsnių patikslinimui. Reglamente (EB) Nr. 987/2009 iki Reglamentu (ES) Nr. 465/2012 padarytų pakeitimų nebuvo nuostatų, tikslinančių Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies taikymą. Reglamento (ES) Nr. 465/2012 2 straipsniu Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnis buvo iš dalies pakeistas, be kita ko, į šio straipsnio 5 dalį įterpiant 5b dalį, kurioje nustatyta, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnis taikomas visiems atvejams pagal šį reglamentą. Iš šio Reglamento (EB) Nr. 987/2009 pakeitimo matyti, kad sprendžiant dėl taikytinų teisės aktų nustatymo „nedidelės apimties veiklos“ kriterijus taikomas visam Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsniui, taigi ir nagrinėjamam ginčui aktualiai Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinės dalies 13 straipsnio 3 daliai. Taigi tiesioginis minėtų Reglamentų taikymas atsakovui suteikė teisę ir tuo pačiu įpareigojo sprendžiant pagal kompetenciją dėl taikytinų teisės aktų nustatymo, kai kyla klausimas dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies taikymo, atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5b dalyje nurodytą „nedidelės apimties veiklos“ kriterijų, kurio nustatymui taikytinos Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio nuostatos.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 1 d. su UAB „Vil-Training“ sudarė terminuotą darbo sutartį. Ši sutartis galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d. Darbo sutarties priedas patvirtina, kad darbo sutartis pratęsta nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Tarnyba atsiliepime pažymi, kad nustatydama, ar asmens darbas Lietuvos Respublikoje, ar Lenkijos Respublikoje vykdoma veikla yra nedidelės apimties, Tarnyba atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) darbo pagal darbo sutartį atveju – darbo laiką ir atlyginimą; 2) savarankiško darbo atveju – veiklos vykdymo laiką ir pajamas. Tarnyba laikosi pozicijos, kad atliekant bendrą vertinimą, mažiau kaip 25 procentų pirmiau nurodytų kriterijų atitikimas rodo, kad atitinkamoje valstybėje narėje vykdoma nedidelės apimties veikla. Kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiuose taikytinų įstatymų nustatymą, neįtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti nustatoma, ar asmens vykdoma veikla yra nedidelės apimties, teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai atsižvelgia į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriterijus.

Tarnyba atsisakydama išduoti pareiškėjui A1 pažymėjimą jo prašomu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d., įvertinusi turimus bei pateiktus duomenis, pagal kuriuos pareiškėjas Lenkijoje savarankišką veiklą vykdo nuo 80 iki 90 valandų per mėnesį, pareiškėjo duomenis apie Lietuvoje dirbtą laiką, pagal kuriuos pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje dirbo 50 valandų, nustatė, kad pareiškėjo A. H. darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, sudarytą su UAB „Vil-Training“ apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, yra nedidelės apimties veikla, todėl atsisakė jam išduoti A1 pažymėjimą.

Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba padarė nepagrįstą išvadą, kad darbas Lietuvoje laikytinas kaip nedidelės apimties veikla, nes 2014–2015 m. Lenkijoje vykdydamas savarankišką veiklą pareiškėjas patyrė nuostolių ir vienintelis jo pajamų šaltinis buvo Lietuvoje gaunamas darbo užmokestis. Šiuo atveju teismas, įvertinęs pareiškėjo Lietuvoje gautą darbo užmokestį (2014 m. darbo užmokestis buvo 127,26–206,04 Lt, 2015 m. sausio mėn. – 54,60 Eur, vasario mėn. – 34,58 Eur, kovo mėn. – 105,56 Eur), kelionės išlaidas (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad sutartis, sudaryta su UAB ,,Vil-Training“, rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad vienintelis jo pajamų šaltinis buvo Lietuvoje gaunamas darbo užmokestis, vertintini kritiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai pareiškėjo darbą Lietuvoje įvertino kaip nedidelės apimties veiklą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai ginčijamu laikotarpiu atsisakė išduoti pareiškėjui A1 pažymėjimą, kadangi egzistavo sąlygos pareiškėjo atžvilgiu taikyti pareinamąjį laikotarpį, nes pareiškėjo situacija nepasikeitė. Šiuo atveju teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 87 a straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei įsigaliojus Reglamento (ES) Nr. 465/2012, asmeniui pagal šio Reglamento II antraštinę dalį taikomi kitos valstybės narės, nei tos, kurios teisės aktai buvo taikomi iki to įsigaliojimo datos, valstybės narės teisės aktai taikyti iki tos datos toliau taikomi asmeniui pereinamuoju laikotarpiu tiek, kiek tai nepasikeičia atitinkama situacija ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 10 metų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo darbo sutartis su UAB „Vil-Training“ galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas su UAB „Vil-Training“ pasirašė priedą prie darbo sutarties, kuriuo darbo sutartį pratęsė nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nustatė kitas darbo valandas bei apmokėjimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjo padėtis nepasikeitė. Pareiškėjas į Tarnybą dėl A1 pažymėjimo išdavimo kreipėsi 2015 m. rugsėjo 30 d., t. y. po Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo (2012 m. birželio 28 d.), taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjo padėtis nepasikeitė ir jam turėjo būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 883/2004 pereinamasis laikotarpis. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., 2017 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-917-502/2017).

Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad neva Tarnyba nepagrįstai reikalavo pateikti papildomus dokumentus apie pareiškėjo Lenkijoje vykdomą savarankišką veiklą, duomenis apie iš savarankiškos veiklos ir pagal darbo sutartį gaunamas pajamas ir kt., nepagrįsti, kadangi pagal Tvarkos aprašo nuostatas, spręsdama dėl taikytinos teisės nustatymo ir tai patvirtinančio pažymėjimo išdavimo, esant reikalui, Tarnyba gali prašyti ne tik šiame apraše nurodytų, bet ir kitų dokumentų bei informacijos, kuri reikalinga taikytinos teisės nustatymui (Tvarkos aprašo 27, 31 p.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad VSDFV 2017 m. sausio 9 d. sprendime pavesdama Tarnybai iš naujo vertinti Tarnybos 2013 metų sprendimo išduoti pareiškėjui A1 pažymėjimą už 2013 metus pagrįstumą, neturėjo jokio teisinio pagrindo tai padaryti. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais. Nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2014-10-29 raštu Nr. (12.12-30-8)46-KD-7110 (b. l. 104–105) informavo Tarnybą, jog atsižvelgiant į operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją ir nustatytus faktus, padarytos išvados, kad UAB ,,Vil-Training“ veikla galimai nėra ekonominės naudos siekimas, o tikslas – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių, kurie apgaule įgytų teisę į socialines išmokas bei turėtų lengvatas ir mokėtų mažus mokesčius Lenkijos Respublikoje. Pabrėžtina, kad pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti asmenų, persikeliančių ES, socialines teises. Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad reglamentais nėra siekiama sudaryti sąlygas išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo ar paskatinti socialinį dempingą. Atsižvelgiant į tai, VSDFV pavedimas Tarnybai iš naujo įvertinti pareiškėjui išduotų A1 pažymėjimų pagrįstumą vertintinas kaip pagrįstas ir teisėtas.

Įvertinus faktinę bylos medžiagą, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai apie tai, kad atsakovas neteisingai aiškina bei taiko ES teisę, vadovaujasi neteisingais vertimais, nevertino jo argumentų, todėl padaro nepagrįstas išvadas, nepasitvirtina.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Lenkijos Respublikoje užsiima savarankiška veikla. Pareiškėjo situacija pasirenkant taikytiną teisę formaliai atitinka Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalį, pagal kurią asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai, tačiau pareiškėjas klysta manydamas, kad parenkant taikytiną socialinio draudimo teisę, pakanka bet kokios formalios darbo sutarties, o įvertinti šios darbo sutarties socialinio draudimo įstaiga teisės neturi.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Tarnyba 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. SPRE-1031, kuris patvirtintas 2017 m. sausio 9 d. VSDFV sprendimu Nr. (1.45) I-115, pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui A1 pažymėjimą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d., todėl naikinti šių sprendimų pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais bei įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui A1 pažymėjimą nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmestus pareiškėjo skundą, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.