- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2-675-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00214-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PIR LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PIR LT“ kreditorių susirinkimo sprendimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PIR LT“ kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PIR LT“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą, paskirti nemokumo administratore Ireną Mazurienę. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 8 d.
2. 2024 m. birželio 10 d. bendrovės kreditorių susirinkimas penktuoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „PIR LT“ 2024 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą penktuoju darbotvarkės klausimu.
4. Pareiškėja nurodė, kad nuo pirmojo kreditorių susirinkimo nemokumo administratorė prašė patvirtinti bendrą 10 820 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 2 400 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos, ne daugiau kaip 2 400 Eur ūkio ir biuro išlaidos, ne daugiau kaip 2 420 Eur turto vertinimo išlaidos, ne daugiau kaip 1 200 Eur turto pardavimo išlaidos, ne daugiau kaip 2 400 Eur turto išlaikymo išlaidos. Į sąmatą nemokumo administratorė įtraukė ir teisines paslaugas, nenurodžiusi konkrečios sumos, nurodydama, kad šios paslaugos bus perkamos pagal poreikį ir apskaičiuojamos, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
5. Pareiškėja nesutinka su bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nurodyta turto išlaikymo išlaidų suma, nes pagal kreditoriams pateiktą informaciją BUAB „PIR LT“ priklausantis nekilnojamasis turtas yra žemės sklypai ir pastatai – džiovyklos, todėl šiam turtui skirtinos išlaikymo sumos yra per didelės. Pareiškėja pažymėjo, kad, rengdama projektą penktuoju darbotvarkės klausimu, nemokumo administratorė nesivadovavo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 75 straipsnio nuostatomis ir kreditorių susirinkimui pateikė projektą, kuriame bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata yra deklaratyvi, nėra pateikti skaičiavimai, įrodymai, patvirtinantys nurodytų išlaidų būtinybę, nenumatytos konkrečių išlaidų maksimalios ribos. Pareiškėja nurodė, kad nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui nepateikė duomenų ir įrodymų apie bendrovės vardu ir interesais ketinamus inicijuoti teisminius procesus. Be to, pirmajam kreditorių susirinkimui taip pat nebuvo pateikti duomenys apie pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų panaudojimą (JANĮ 75 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi nutarė patenkinti pareiškėjos VMI skundą – panaikinti 2024 m. birželio 10 d. BUAB „PIR LT“ kreditorių susirinkimo penktuoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir šį klausimą grąžinti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
7. Teismas nustatė, kad 2024 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtinta atsakovės BUAB „PIR LT“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata 2 100 Eur sumai. 2024 m. birželio 10 d. įvyko BUAB „PIR LT“ kreditorių susirinkimas, kurio metu, be kitų klausimų, penktuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta dėl atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą atsakovės bankroto proceso administravimo sąmatą sudaro: iki pirmojo kreditorių susirinkimo teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtina 2 100 Eur suma, kurią sudaro 800 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos pagal nemokumo administratorės sudarytą buhalterinės apskaitos sutartį (paslaugos teikiamos už 200 Eur per mėnesį) bei 1 300 Eur ūkio ir biuro išlaidos (organizacinės technikos nuoma, kanceliarinės prekės, ryšio priemonių nuoma, kelionių išlaidos, patalpų suteikimas (kreditorių susirinkimams, susitikimams su kreditoriais ir kitais asmenimis); nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dvylikai mėnesių apskaičiuotos sumos, kurias sudaro: 2 400 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos (200 Eur per mėnesį); ne daugiau kaip 2 400 Eur ūkio ir biuro išlaidos (200 Eur per mėnesį); ne daugiau kaip 2 420 Eur turto vertinimo išlaidos; ne daugiau kaip 1 200 Eur turto pardavimo išlaidos; ne daugiau kaip 2 400 Eur turto išlaikymo išlaidos (komunalinės paslaugos, teritorijos priežiūra, apsauga); teisinės paslaugos, kurių suma nenurodyta, pažymint, kad paslaugos bus perkamos pagal poreikį ir apskaičiuojamos, atsižvelgiant į Rekomendacijas.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojančiam reglamentavimui aktualią kasacinio teismo praktiką, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų sprendimų priėmimą.
9. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nenustatė, jog, priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą, buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų.
10. Spręsdamas skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo klausimą, teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tačiau tai nereiškia, kad nemokumo administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir (ar) reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas. Nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-823/2016), nes administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutuojančios įmonės turto vertės. Teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka nemokumo administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).
11. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė pirmajam bendrovės kreditorių susirinkimui pateikusi informaciją, susijusią su pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų panaudojimu, nurodė, jog panaudojo visą teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtintą 2 100 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų sumą, tačiau duomenų apie lėšų panaudojimą kreditorių susirinkimui nepateikė. Pažymėjo, kad dar iki kreditorių susirinkimo pareiškėja ir kita atsakovės kreditorė išreiškė nesutikimą dėl siūlomo bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projekto. Teismas nurodė, kad iš nemokumo administratorės nurodytos informacijos nėra aišku, kokiomis dalimis atskiroms paslaugų rūšims buvo panaudotos 1 300 Eur pradinės ūkio ir biuro išlaidos, kurios pagal kreditorių susirinkimui pateiktą sąmatos projektą dvylikai mėnesių sudaro ne daugiau kaip 2 400 Eur. Teismas pažymėjo, kad pagal į bylą pateiktą 2024 m. vasario 8 d. paslaugų teikimo sutartį su UAB „Tytus“ ir jos priedus preliminarūs apskaičiavimai yra galimi.
12. Teismas pažymėjo ir tai, kad kol kas vienintelis atsakovės kreditorių susirinkimas vyko kreditoriams tiesiogiai jame nedalyvaujant, o balsuojant raštu, todėl susirinkimui organizuoti numatyta patalpų nuomos dalis panaudota nebuvo. Nurodė, kad nemokumo administratorė nepateikė apskaičiavimų, kokią dalį šių išlaidų sudarė jos turėtos kelionių išlaidos, išlaidos ryšio priemonėms ir patalpų nuomai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos teismų praktiką prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su nemokumo administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, pavyzdžiui, ryšių paslaugos, įskaitant interneto, fakso ir telefoninio ryšio paslaugas, kurios paprastai yra fiksuotos bei laikytinos susijusiomis su nemokumo administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, taip pat biuro technikos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, popieriaus, kompiuterių ir pan.) naudojimo sąnaudos nemokumo administratoriaus veikloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-655-798/2016). Be to, teismas pažymėjo, kad ūkio ir biuro išlaidos pagal nemokumo administratorės sudarytą sutartį su UAB „Tytus“, į kurią įtrauktos ir nekilnojamojo turto apsaugos paslaugos, kartojasi su nemokumo administratorės atskirai prašoma patvirtinti turto išlaikymui skirtina suma.
13. Teismas nurodė, kad, kreditorei nesutinkant su prašoma patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nurodyta turto išlaikymo suma, nepakanka vien nurodyti sumą atsakovės turto išlaikymui, nepateikiant šias išlaidas galinčių pagrįsti duomenų ar įkainių. Nemokumo administratorė gali preliminariai įkainoti atskirus pagrindinius būtinus veiksmus, t. y. kiek iš minėtos sumos bus skiriama atsakovei priklausančio turto komunaliniams mokesčiams, turto teritorijos priežiūrai ir apsaugai, kad būtų aišku, jog prašoma patvirtinti suma yra pagrįsta. Teismas konstatavo, kad nemokumo administratorei nepateikus paminėtų duomenų, nėra galimybės įvertinti jos nurodytų bankroto proceso administravimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.
14. Teismas priėjo išvadą, kad bendrovės kreditorių interesų neatitinka situacija, kai į sąmatą įtraukiamos išlaidos, tačiau jų dydis nėra nurodomas bei pagrindžiamas, juolab kad nemokumo administratorė teismui pateikė dar 2024 m. vasario 19 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų atsakovei teikimo. Teismas pažymėjo, kad, tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą, joje įtrauktos paslaugos turi būti nurodytos konkrečia suma, o vėliau atsiradusios nesuplanuotos išlaidos gali būti patvirtintos papildomai. Nemokumo administratorei nepatiriant išlaidų (teisinėms paslaugoms), jos sąmatoje neturi būti nurodytos, o nurodymas „pagal poreikį“ nėra pakankamai aiškus bei neatitinka kreditorių interesų apsaugos.
15. Teismas konstatavo, kad 2024 m. birželio 10 d. BUAB „PIR LT“ kreditorių susirinkime patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata neatitinka JANĮ 75 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pareiškėjos skundą patenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Atskirajame skunde atsakovė BUAB „PIR LT“, atstovaujama nemokumo administratorės Irenos Mazurienės, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos VMI skundą dėl BUAB „PIR LT“ 2024 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto penktuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo atmesti; priteisti iš pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad nemokumo administratorė nepagrindė bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, patvirtintos iki pirmojo kreditorių susirinkimo, panaudojimo. Nesuprantama, kokiu pagrindu teismas nusprendė, kad nėra konkrečių duomenų apie nurodytų išlaidų panaudojimą. Aptariamos išlaidos buvo patirtos pagal 2024 m. vasario 8 d. sudarytas sutartis su UAB „BFMG“ ir UAB „Tytus“, sąskaitos nėra išrašytos, nes bendrovė neturi lėšų jų apmokėjimui, tačiau paslaugos buvo suteiktos kvalifikuotai ir tinkamai. Sutartis su UAB „Tytus“ sudaryta dėl kompleksinių paslaugų, į kurias patenka biuro, transporto, kelionės bei kitos išlaidos, teikimo kiekvieną mėnesį. Bendrovės kreditorių teisės nėra pažeidžiamos, be to, bendrovė išlaidų patirtų daugiau, jeigu pati pirktų biuro įrangą, nuomotųsi automobilį, samdytų darbuotoją ir kt.
16.2. Priešingai nei konstatavo teismas, BUAB „PIR LT“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata yra konkreti ir su pagrindžiančiais skaičiavimais. Pažymėtina, kad JANĮ nustato, kad turi būti pateikti apskaičiavimai (o ne pagrindžiantys dokumentai), kas šiuo atveju ir buvo padaryta nemokumo administratorės pateiktame bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projekte.
16.3. Iki pirmojo kreditorių susirinkimo ūkio ir biuro išlaidoms per mėnesį buvo išleista po 325 Eur, atitinkamai pagal tą pačią sutartį su UAB „Tytus“ yra sutarta, jog nuo pirmojo kreditorių susirinkimo paslaugos teikėjas už 200 Eur per mėnesį teiks bendrovei ūkio ir biuro, transporto ir kelionės bei kitas paslaugas, t. y. kompleksines paslaugas už bendrą 200 Eur sumą.
16.4. Pareiškėja nepateikė duomenų, kokiu būdu ir kainomis nurodytos paslaugos per mėnesį galėtų būti pigesnės.
16.5. Ginčo atveju aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-567/2023, kurioje teismas konstatavo, kad bankroto administravimo išlaidų sąrašas nėra galutinis, todėl prie administravimo išlaidų galėtų būti priskiriamos ir patalpų, reikalingų bankroto procesui administruoti, kreditorių susirinkimams sušaukti, nuomos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, turto nuomos, ūkio ir biuro išlaidos priskirtinos prie bankroto administravimo išlaidų.
16.6. Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama, kad būtent bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme nustatytų bankroto proceso tikslų, be kita ko, nuspręsti dėl paslaugų teikimo sutarčių sudarymo su konkrečiais paslaugų teikėjais (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-388-1120/2022).
16.7. Aplinkybė, kad kreditoriai tiesiogiai nedalyvavo kreditorių susirinkime, nekeičia fakto, jog susirinkimas vyko ir patalpos nemokumo administratorei buvo būtinos, nes kreditoriai, kurie nebalsavo raštu, turėjo teisę atvykti ir dalyvauti susirinkime tiesiogiai. Siekiant tinkamai vykdyti bankroto procedūras, yra būtinas tinkamas einamųjų darbų atlikimo organizavimas, kuris nėra įmanomas, neturint būtinųjų priemonių. Nemokumo administratorė neišvengiamai naudojasi interneto bei ryšio, pašto paslaugomis, kanceliarinėmis prekėmis. Taip pat nemokumo administratorei yra būtinos biuro patalpos, nes vyksta susitikimai su kreditoriais, darbuotojais, teisininkais, buhalteriais bei kitais bankroto proceso administravime dalyvaujančiais subjektais.
16.8. JANĮ 73 straipsnio 2 dalis nustato nebaigtinį bankroto proceso administravimo išlaidų sąrašą. Be to, kasacinis teismas, nagrinėdamas klausimus dėl administravimo išlaidų nustatymo bei išlaidų kvalifikavimo, nurodė, kad nemokumo administratorius į tvirtinamą sąmatą turi pateikti tokias išlaidų rūšis, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas, nurodant, pavyzdžiui, patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir kitas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad prie bankroto proceso administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su nemokumo administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla.
16.9. Iš esmės vienintelis pareiškėjos ginčijamas sprendimas buvo susijęs su išlaidomis bendrovės turto išlaikymui, tai pagrindžia į bylą pateikti elektroniniai laiškai. Bendrovė nuosavybės teise valdo tris žemės sklypus ir tris pastatus, kurių išlaikymui yra apskaičiuota po 200 Eur per mėnesį. Šios išlaidos yra protingos ir proporcingos. Be to, bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje buvo nurodyta, kad aptariamos išlaidos gali sudaryti iki 200 Eur per mėnesį, tai reiškia, jog nebūtinai visa nurodyta suma bus patirta.
16.10. Šioje proceso stadijoje apskaičiuoti, kokio dydžio bus, pavyzdžiui, komunaliniai mokesčiai, yra objektyviai neįmanoma. Sutartyje su UAB „Tytus“ yra nurodyta kito turto (jeigu tokio būtų), o ne nekilnojamojo, saugojimo paslauga. Turto vertinimo išlaidos buvo apskaičiuotos pagal vidutinę turto vertinimo rinkos kainą, atitinkamai pridėti tai pagrindžiantys įrodymai. Šiuo metu nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kiek bus patirta turto pardavimo išlaidų, todėl preliminariai nurodyta, kad 12 mėnesių laikotarpiui bus patirta po 100 Eur nurodytų išlaidų.
16.11. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata yra riba, tačiau tai nereiškia, jog išlaidos apskritai bus patirtos. Jeigu nemokumo administratorė nenustatys, jog yra ginčytinų sandorių, išlaidos už teisines paslaugas ginčijant sandorius nebus patirtos. Suma, skirta teisinėms paslaugoms, nenurodyta, nes šiuo metu nėra žinomas teisinių paslaugų poreikis ir apimtis.
16.12. Pažymėtina, kad JANĮ 99 straipsnyje yra įtvirtintas administravimo išlaidų realumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas – galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimas. Teismas nenurodė, kokios konkrečiai imperatyvios JANĮ nuostatos buvo pažeistos, bendrovės kreditoriams nusprendus patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurioje dalis išlaidų buvo patvirtintos pagal poreikį. Ginčui aktualioje teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad JANĮ nėra nuostatų dėl administravimo išlaidų apibrėžties, o įstatymų leidėjas administravimo išlaidų dydžio nustatymą priskyrė kreditorių susirinkimo diskrecijai.
Atsiliepimas
17. Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. JANĮ 75 straipsnio 1 bei 2 dalyse reglamentuota, kad kreditorių susirinkimui turi būti pateikta administravimo išlaidų sąmata ir prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai, detalizuotas išlaidų būtinumas bei pagrįstumas.
17.2. Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad bendrovė būtų sudariusi ginčytinų sandorių, kurie pažeistų įmonės interesus ar tyčia apsunkintų finansinę padėtį, kad valdymo organai ar kiti asmenys būtų padarę žalą bendrovei ar būtų nustatyti tyčinio bankroto požymiai, dėl kurių nemokumo administratorė planuoja inicijuoti teisminius procesus.
17.3. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata yra abstrakti, joje nurodyti skaičiai, nesusieti su atliktais ir atliekamais veiksmais ir jų įkainiais (JANĮ 75 straipsnio 1, 2 dalys). Kreditorių susirinkimui pateiktas ir kreditorių susirinkime patvirtintas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektas neįrodo nemokumo administratorės prašomos patvirtinti sąmatos visam bankroto procesui objektyvaus poreikio ir būtinumo.
17.4. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad nemokumo administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, nemokumo administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2019).
18. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui nepateikė informacijos apie realiai turėtas pradines administravimo išlaidas ir jas pagrindžiančių dokumentų. Nemokumo administratorė pateikė tvirtinti sąmatą, nepateikusi įrodymų, sutarčių, skaičiavimų, kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, taip pat informacijos, su kuo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, kas atliks turto vertinimą, ar nėra pigesnes paslaugas siūlančių turto vertintojų, nepagrindė, kodėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nurodytos turto išlaikymo išlaidos yra reikalingos.
18.2. Nemokumo administratorės pateikta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata yra netinkama, nes ji pateikta ne visam bankroto procesui, o tik 12 mėnesių likvidavimo laikotarpiui, nurodant, kad jeigu likvidacijos procesas ar paslaugų poreikis bus ilgesnis nei 12 mėnesių, praėjus šiam laikotarpiui, nemokumo administratorei suteikiama teisė padengti bankroto administravimo išlaidas pagal mėnesinį įkainį, kuris yra tvirtinamas kreditorių susirinkime, iki bankroto pabaigos ar šių paslaugų poreikio pabaigos. Nesant nustatyto maksimalaus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos dydžio, kreditoriai neturės galimybės kontroliuoti bei užtikrinti racionalaus ir ekonomiško bendrovės lėšų panaudojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir klausimas grąžintas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
20. Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą sprendimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).
21. Pirmosios instancijos teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą priėmimu, šiuo pagrindu atskirasis skundas taip pat nėra grindžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.
22. Pareiškėjos VMI skundą pirmosios instancijos teismas patenkino, motyvuodamas tuo, kad nemokumo administratorė nepagrindė prašomų patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų ir įkainių, kuriuos įtraukė į sąmatą už atitinkamų paslaugų BUAB „PIR LT“ bankroto procese suteikimą.
23. Vienas iš argumentų, kuriais atskirajame skunde nemokumo administratorė nesutinka su teismo išvada dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepagrįstumo, yra tai, kad JANĮ nustato pareigą pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų apskaičiavimą, o ne šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tai, apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija.
24. JANĮ 73 straipsnio 2 dalis nustato bankroto proceso administravimo išlaidų sąrašą, kuris nėra baigtinis. Įstatymų leidėjas įpareigoja nemokumo administratorių pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 1, 2 dalys).
25. Atskirajame skunde pateikiamas JANĮ 75 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja nemokumo administratoriaus pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą pagrindžiančius dokumentus, visų pirma, neatitinka lingvistinio šios teisės normos aiškinimo. Iš nurodytos normos formuluotės matyti, kad nemokumo administratorius turi ne tik apskaičiuoti bankroto procese patirtinas administravimo išlaidas, bet ir pagrįsti atitinkamus skaičiavimus. Be to, JANĮ 75 straipsnio 2, 3 dalys nustato, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tiek kreditorių susirinkimas, tiek teismas, jei bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina kreditorių susirinkimas, tvirtina ir keičia įvertinę išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Taigi, ir sisteminis aptariamos teisės normos aiškinimas patvirtina nemokumo administratoriaus pareigą pagrįsti prašomas patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidas. Galiausiai, apeliantės pozicija neatitinka teismų praktikos dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sampratos ir prigimties, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad nemokumo administratorius turi motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos ir kodėl toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą įmonės administravimą. Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1257-407/2021).
26. BUAB „PIR LT“ nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektą, kuriame nurodė, kad iki pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtinta 2 100 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų suma buvo panaudota, tačiau dokumentų, patvirtinančių šios sumos panaudojimą, kreditorių susirinkimui nepateikė. Aptariamame dokumente nemokumo administratorė taip pat pateikė nuo pirmojo kreditorių susirinkimo patirtinų bankroto proceso administravimo išlaidų detalizaciją, kurioje nurodė, kad bankroto proceso metu bus reikalingos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos (2 400 Eur), ūkio ir biuro išlaidos (ne daugiau kaip 2 400 Eur), turto vertinimo išlaidos (ne daugiau kaip 2 420 Eur), turto pardavimo išlaidos (ne daugiau kaip 1 200 Eur), turto išlaikymo išlaidos (ne daugiau kaip 2 400 Eur), teisinės paslaugos (perkamos pagal poreikį apskaičiuojant jų įkainį pagal Rekomendacijas). Pastabose prie apskaičiuotų išlaidų nemokumo administratorė nurodė, kiek planuojama per dvylikos mėnesių bendrovės likvidavimo terminą patirti išlaidų, tačiau šiuos paaiškinimus, išskyrus duomenis, kad 2024 m. vasario 8 d. buvo sudarytos buhalterinės apskaitos sutartis, pagal kurią paslaugų įkainis yra 200 Eur per mėnesį, ir paslaugų teikimo sutartis, pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nepaisant to, kad dar iki BUAB „PIR LT“ kreditorių susirinkimo kreditoriai VMI ir VSDFV Kauno skyrius nesutiko su bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektu ir pateikė pastabas dėl atitinkamų išlaidų nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nemokumo administratorei nepateikus bankroto proceso administravimo išlaidas pagrindžiančių duomenų, nėra galimybės įvertinti jų būtinumo ir pagrįstumo (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis).
27. Skunde nemokumo administratorė apeliuoja, kad pareiškėja nepateikė pasiūlymų ir duomenų, kokiu būdu bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nurodytos paslaugos galėtų būti pigesnės. Šiuo skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo naštą kreditorei, nors įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka nemokumo administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).
28. Apeliantė skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje numatytos ūkio ir biuro išlaidos (organizacinės technikos nuoma, kanceliarinės prekės, ryšio priemonių nuoma, kelionių išlaidos, patalpų nuoma ir kt.) yra susijusios su nemokumo administratorės vykdoma ūkine komercine veikla, todėl nepriskirtinos prie bankroto proceso administravimo išlaidų. Nurodo, kad pagal teismų praktiką būtent nemokumo administratorius yra laisvas nuspręsti dėl paslaugų teikimo sutarčių sudarymo su konkrečiais teikėjais (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-388-1120/2022), jog pagal JANĮ 73 straipsnio 9 punktą ryšio, pašto, organizacinės, kanceliarinės išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nemokumo proceso administravimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-567/2023).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratorius yra verslą vykdantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo nemokumo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020). Tam, kad nemokumo administratorius galėtų teikti paslaugas, jis, kaip verslo subjektas, teikiantis paslaugas pagal pavedimo sutartį, nepriklausomai nuo administruojamų bendrovių skaičiaus, savo rizika ir lėšomis privalo pasirūpinti tam reikalingomis priemonėmis – patalpomis, techniniais įrenginiais. Minėtas išlaidas nemokumo administratorius privalo numatyti, įvertinti iš anksto ir jos turi būti įtrauktos į nemokumo administratoriaus gaunamą atlyginimą, nustatytą pavedimo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, ūkinės išlaidos, užtikrinančios nemokumo administratoriaus, kaip verslininko, paslaugų teikimą, neturėtų būti perkeliamos ir apmokamos iš administruojamų bankrutuojančių bendrovių lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1257-407/2021).
30. Nemokumo administratorės skunde nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-388-1120/2022 ir 2023 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-609-567/2023, cituojami selektyviai. Nei nemokumo administratoriaus diskrecijos teisė nuspręsti dėl paslaugų teikimo sutarčių sudarymo su konkrečiais teikėjais, nei tai, kad vykdydamas ūkinę komercinę veiklą – bankroto administravimo paslaugų teikimą, nemokumo administratorius patiria ryšio, pašto, organizacines, kanceliarines išlaidas, nesuponuoja bankrutuojančio juridinio asmens pareigos savo lėšomis užtikrinti tinkamą nemokumo administratoriaus, kaip verslo subjekto, paslaugų atlikimą. Tokia išvada atitinka šios nutarties 29 punkte nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kad nemokumo administratorius bankroto administravimo paslaugas teikia savo rizika ir lėšomis, kurias, kaip ir kiekvienas atsakingas ir rūpestingas verslo subjektas, privalo numatyti ir įvertinti iš anksto, todėl jos turi būti įtrauktos į nemokumo administratoriaus gaunamą atlyginimą, nustatytą pavedimo sutartyje.
31. Prie ūkio ir biuro išlaidų apeliantė bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nurodė ir patalpų nuomą. Šių išlaidų įtraukimą į sąmatą pirmosios instancijos teismas įvertino kritiškai, nustatęs, kad pirmasis BUAB „PIR LT“ kreditorių susirinkimas įvyko kreditoriams tiesiogiai jame nedalyvaujant, o balsuojant raštu. Skunde apeliantė teigia, kad, nepaisant nurodytos aplinkybės, patalpos buvo būtinos, nes kreditoriai turėjo teisę susirinkime dalyvauti tiesiogiai.
32. Pasisakydamas dėl šio skundo argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nemokumo administratoriaus patirtos patalpų nuomos išlaidos negali būti atlyginamos kaip bankroto proceso administravimo išlaidos, jeigu nepagrįstas prašomų priteisti patalpų nuomos išlaidų priežastinis ryšys su bankroto procesu, t. y. neįrodyta, kad nurodytas patalpas nemokumo administratorius nuomojosi būtent konkrečiam bankroto procesui administruoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024). Nagrinėjamu atveju nei BUAB „PIR LT“ kreditorių susirinkimui, nei teismui nebuvo pateikta įrodymų apie patalpų nuomos išlaidas, kurias nemokumo administratorė patyrė, organizuodama pirmąjį kreditorių susirinkimą, atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai turėjo teisę jame dalyvauti tiesiogiai, bei turėtų patirti dėl ateityje planuojamų šios bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimų, sudarant galimybę kreditoriams juose dalyvauti tiesiogiai (CPK 12, 178 straipsniai).
33. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvų skundo argumentą, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje apskaičiuotos iki 200 Eur per mėnesį turto išlaikymo išlaidos yra protingos ir proporcingos, nes bendrovė nuosavybės teise valdo tris žemės sklypus ir tris pastatus. Vien aplinkybė, kad BUAB „PIR LT“ disponuoja nekilnojamuoju turtu, savaime neįrodo nemokumo administratorės nurodyto šio turto išlaikymo mokesčio pagrįstumo, nes nekilnojamasis turtas – žemės sklypai ir pastatai – sandėlis ir džiovyklos (skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo priedas Nr. 1) dėl savo pobūdžio nereikalauja intensyvios priežiūros. Nemokumo administratorė nepateikė į bylą duomenų, kuo remdamasi nustatė, kad paminėto nekilnojamojo turto priežiūrai per mėnesį bus reikalinga iki 200 Eur, jog prašoma patvirtinti suma yra protinga ir proporcinga, nors, atsižvelgiant į tai, kad bankroto administravimo paslaugas BUAB „PIR LT“ teikia nuo 2024 m. vasario mėnesio, turėjo ir galėjo tai padaryti. Argumentas, kad nemokumo administratorė sąmatoje nurodė, jog aptariamos išlaidos per mėnesį gali būti ir mažesnės nei 200 Eur, jų pagrįstumo nepatvirtina. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto apsaugos paslaugos yra įtrauktos ir į nemokumo administratorės su UAB „Tytus“ sudarytą 2024 m. vasario 8 d. paslaugų teikimo sutartį, kuria grindžiama ūkio ir biuro išlaidų bankroto proceso administravimo sąmatoje eilutė, t. y. nemokumo administratorė išlaidas, susijusias su bendrovės nekilnojamojo turto išlaikymu, į sąmatą įtraukė du kartus. Nors atskirajame skunde nemokumo administratorė teigia, kad su UAB „Tytus“ sudarytoje sutartyje yra sulygta ne dėl nekilnojamojo, o kito bendrovės turto, jeigu tokio būtų, saugojimo paslaugos, iš paminėtos sutarties matyti, jog UAB „Tytus“ įsipareigojo atlygintinai suteikti nekilnojamojo turto apsaugos paslaugas (2024 m. vasario 8 d. paslaugų teikimo sutarties 2.2 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą skunde nurodytą prielaidą, kad nemokumo administratorė objektyviai negali apskaičiuoti, kokio dydžio bus už nekilnojamąjį turtą mokėtini komunaliniai mokesčiai. Kaip minėta, nemokumo administratorė BUAB „PIR LT“ administruoja jau nuo 2024 m. vasario mėnesio, todėl pagrindo manyti, kad per terminą nuo bendrovės bankroto administravimo pradžios iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kuris įvyko 2024 m. birželio mėnesį, ji negalėjo sužinoti, kokio dydžio komunalinius mokesčius bendrovė mokėdavo už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir (ar) pasidomėti, kokie mokesčiai preliminariai šiam turtui turėtų būti apskaičiuoti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo (CPK 185 straipsnis).
35. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nurodytas turto vertinimo išlaidas – ne daugiau kaip 2 420 Eur, pagrindžia kartu su atsiliepimu į skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pateikti įrodymai – išrašas iš nekilnojamojo turto vertinimą atliekančios įmonės „Vertona“ internetinio puslapio. Kaip minėta, BUAB „PIR LT“ disponuoja šešiais nekilnojamojo turto objektais – trimis žemės sklypais ir trimis statiniais – sandėliu bei džiovyklomis. Kaip matyti iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų, atitinkamos paskirties nekilnojamojo turto objektų rinkos kainos vertės nustatymo įkainiai, jei tai gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas arba komercinės paskirties objektai, yra nuo 150 Eur iki 250 Eur, kitos paskirties žemės sklypų ir nekilnojamojo turto rinkos įkainiai – sutartiniai (atsiliepimo į skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo priedas Nr. 7). Taigi, pagal nemokumo administratorės apskaičiuotą sumą, vieno bendrovės nekilnojamojo turto objekto įvertinimui planuojama skirti apie 400 Eur, nors pagal nurodytus duomenis didžiausias įkainis už bendrovės nekilnojamojo turto objektų rinkos vertės nustatymą galėtų būti 250 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aptarti duomenys ir BUAB „PIR LT“ nekilnojamojo turto paskirtis nepatvirtina poreikio bankroto procese turto įvertinimo išlaidoms skirti nemokumo administratorės nurodytą sumą.
36. Atskirajame skunde nurodoma, kad vien bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos eilutės patvirtinimas nereiškia, jog nemokumo administratorė įgyja besąlyginę teisę į išlaidų panaudojimą, tačiau šis argumentas nepaneigia nemokumo administratorei JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Vien tik abstrakčios sumos numatymas galimoms, neapibrėžtoms išlaidoms neatitinka bankroto proceso principų ir kreditorių interesų.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratoriui yra keliami aukštesni išsilavinimo, patirties reikalavimai, kurie numatyti įstatyme (JANĮ 118, 119 straipsniai). Nors nemokumo administratoriui garantuojama teisė tiek sudaryti sutartis dėl teisinių paslaugų, tiek dėl buhalterinių paslaugų teikimo, tačiau tai neeliminuoja nemokumo administratoriaus pareigos aktyviai dalyvauti administruojamos įmonės bankroto procese, o administravimo išlaidas naudoti efektyviai, protingai ir sąžiningai. Nemokumo administratorius turi laikytis jam nustatytų profesinės veiklos standartų ir vengti bankrutuojančios įmonės turimų įsipareigojimų didėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-274-407/2023).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
39. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė prašymų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.