Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

2.4; 1.1.4.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.5.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.3.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

2013 m. lapkričio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė T. V. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą bausmę T. V. įskaitytas bausmių, atliktų pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendį ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, laikas – nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. birželio 21 d., nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. liepos 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas tai, kad 2012 m. gegužės 19 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) gatve važiuodamas maršrutiniu autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) ties degaline „N. O.“, esančia (duomenys neskelbtini) m., panaudodamas psichinį smurtą – grasindamas nukentėjusiajam B. T. jį nušauti, iš B. T. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“ 190 litų vertės su jame buvusia pokalbių kortele „Tele 2“ 10 litų vertės, iš viso pagrobė I. T. priklausančio svetimo turto už 200 litų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. (turėtų būti 2013 m. liepos 4 d.) nuosprendį – paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apelianto manymu, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams – savo dydžiu yra aiškiai per griežta. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis, jau vienerius metus atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pakankamai gerai elgėsi, nuobaudų neturėjo, su laisvės atėmimo vietoje dirbančiais asmenimis nekonfliktavo, turi gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, ateityje nori gyventi dorai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus, iki šiol gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nuteistasis T. V. nurodo, kad jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus, iki šiol gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio.

Pažymima, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. savo kaltę ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme pripažino tik iš dalies (1 t. 163, 165 b. l., 2 t. 78 b. l.), savo veiksmų kritiškai nevertino, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. V. deklaratyvaus teiginio, kad jis savo veiksmus vertina blogai, gailisi nusikaltęs, nevertino kaip jo prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. V. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. V. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), naują nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, neišnykus teistumui (1 t. 183-184, 185-187 b. l.), taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad T. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio (2 t. 18, 19 b. l.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kolegija sprendžia, kad įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai T. V. gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus T. V. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas (1 t. 190-192 b. l.), areštas (1 t. 195-197), tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Akivaizdu, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu bausmė apeliantui paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalies sankciją, ji yra truputį didesnė negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežta. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra jaunas, nori pradėti gyventi dorai, gerai elgiasi laisvės atėmimo vietoje nėra pakankamas pagrindas mažinti paskirtos bausmės dydį.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino nauju ir ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam T. V. paskirtas bausmes, t. y. nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę bendrino ne tik su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, bet ir su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu T. V. paskirta bausmė jau yra subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir minėtas 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs (1 t. 185-187 b. l., 2 t. 68-69 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis pakeistinas dėl T. V. keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo ir dėl neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato dvigubo bausmių subendrinimo, iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pašalintinas T. V. nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimas su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nuteistajam T. V. skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina tik su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Taip pat pažymima, kad įvertinusi tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžio pašalinti T. V. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimą su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, T. V. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę T. V. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką T. V. įskaityti bausmių, atliktų pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendį ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, laiką – nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. birželio 21 d. ir nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. liepos 4 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.