- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- 2-1758-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00413-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovams antstolei V. Š., A. Ž. ir T. M. dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų ir pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1–8), ir jį patikslinusi (t. 2, b. l. 14–18), prašė:
1.1 pripažinti negaliojančiomis 2016-07-04 ir 2015-06-22 įvykusias varžytynes Nr. 122911, Nr. 107488, Nr. 107487, Nr. 109736, Nr. 109738;
1.2 pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių aktus: 2016-11-18 aktą Nr. 0071/12/01983, 2015-07-15 aktus Nr. 71-1983/2012(3), Nr. 71-1983/2012(4), Nr. 71-1983/2012(5), Nr. 71-1983/2012(6);
1.3 taikyti restituciją – ieškovei grąžinti varžytynėse parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypą, gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, sandėlį, viralinę, malkinę, kitus statinius, taip pat keturis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini));
1.4 priteisti iš atsakovo A. Ž. 12 500 Eur žalos atlyginimą už kilnojamojo turto sugadinimą ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
1.5 priteisti iš atsakovės antstolės V. Š. 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
1.6 teismui netaikius restitucijos, priteisti iš antstolės V. Š. ir 10 027 Eur nuostolių atlyginimą.
2. Šiaulių apygardos teismas 2018-08-24 sprendimu (t. 2, b. l. 143-153) ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė 2018-09-25 pateikė apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 3-5), kuriame prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1 131 Eur, o jį teikiant per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą) – 848,25 Eur. Ieškovė sumokėjo 100 Eur dydžio dalį žyminio mokesčio, tačiau likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašo atidėti, kadangi šiuo metu jos pajamas sudaro 131,15 Eur senatvės pensija ir apie 300 Eur darbo užmokestis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2018-09-25 nutartimi (t. 3, b. l. 7-9) nustatė ieškovei V. Ž. terminą iki 2018-10-02 apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pagrindžiančius įrodymus, taip pat išaiškino, kad šio nurodymo neįvykdžius apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti ne tik motyvuotas, tačiau prie jo turi būti pridėti ir įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 84 str.). Šiuo atveju ieškovė savo prašymą motyvavo sunkia turtine padėtimi, tačiau nepateikė jos finansinę padėtį įrodančių dokumentų.
5. Remdamasis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017) teismas taip pat nurodė, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti, tačiau ieškovė ir tokių duomenų nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė V. Ž. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018-08-24 nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – atidėti ieškovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiama nutartis nepagrįsta, kadangi ieškovė teismui buvo pateikusi visus dokumentus ir duomenis, pagrindžiančius jos sunkią materialinę padėtį. Kaip antai su ieškiniu buvo pateikusi išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuris patvirtina, kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, visas jai priklausęs turtas buvo parduotas iš varžytynių. Su atskiruoju skundu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis, nurodydama, kad šie duomenys ir pagrindžia aplinkybę, kad ji gauna iki 300 Eur dydžio darbo užmokestį.
6.2. Byloje esantys įrodymai neleidžia daryti prielaidos, kad ieškovės turtinė padėtis pagerės, todėl šiuo metu ji neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
3. Kita vertus, skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba šio mokesčio mokėjimą atidėti (CPK 84 str.).
4. Pagal CPK 84 straipsnį, asmens motyvuotu prašymu bei prie jo pridėtų įrodymų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, pagrindu teismas, įvertinęs asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi CPK aiškiai nustato asmens, siekiančio, kad žyminio mokesčio sumokėjimas būtų atidėtas, pareigą pačiam pateikti prašymą ir jo motyvus pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 str.) pirmosios instancijos teismui kartu su procesiniu dokumentu, už kurį šis mokestis turi būti mokamas.
5. Asmens turtinės padėties įvertinimas jo galimybės sumokėti žyminį mokestį už paduodamą procesinį dokumentą kontekste yra priskirtas teismo, sprendžiančio to dokumento priėmimo klausimą, diskrecijai. Būtent pagal byloje jau esančius, teismui prieinamus iš viešų registrų, įskaitytinai ir iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) bei kartu su atitinkamu prašymu pateikiamus ar, priešingai, nepateikiamus (nepakankamus) įrodymus teismas ir daro išvadą, ar gali būti asmuo atleistas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, ar žyminio mokesčio (jo dalies) mokėjimas jam gali būti atidėtas.
6. Vadinasi, šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo nustatyti papildomą terminą minėtiems dokumentams, susijusiems su asmens turtine padėtimi, pateikti ar, juo labiau, nurodyti tokius jų nepateikimo procesinius padarinius, kaip apeliacinio skundo grąžinimas. Teismas turėjo įvertinti tuos su apeliantės turtine padėtimi susijusius duomenis, be kita ko, ir jų pakankamumą, kurie yra ar buvo pirmiau į nagrinėjamą bylą pateikti.
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad apeliantė pateikė nepakankamus duomenis, pagrindžiančius ne tik jos finansinę padėtį šiuo momentu, bet ir tai, kad galutinio sprendimo byloje priėmimo dieną ji turės galimybę sumokėti visą žyminį mokestį.
8. Iš tiesų Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutartis byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017-04-06 nutartis byloje Nr. e2-603-943/2017).
9. Pažymėtina, kad cituotoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat buvo išaiškinta, kad teismo atsisakymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą neatima asmeniui teisės per teismo nustatytą terminą žyminiam mokesčiui sumokėti ar kreiptis į teismą su prašymu atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau šis klausimas negali būti išspręstas paties teismo iniciatyva, būtent asmuo, kuris kreipiasi į teismą, turi teisę pasirinkti naudotis atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo institutu. Šių dviejų institutų taikymas siejamas su alternatyviais pagrindais, todėl būtent pats asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš minėtų būdų, palengvinančių jo kreipimąsi į teismą, kaip ir jam pačiam tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, arba – įrodymus, kurie patvirtintų jo galimybes sumokėti tokį mokestį iki teismo sprendimo priėmimo.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas su apeliaciniu skundu gautą prašymą dėl dalies žyminio mokesčio, mokėtino už paduodamą apeliacinį skundą, atidėjimo turėjo išspręsti iš esmės tiek, teismo vertinimu, apeliantei tinkamai nemotyvavus tokio prašymo, tiek ir nepateikus (ar pateikus nepakankamai) įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį, dėl kurios ji negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos skundo pateikimo metu, taip pat nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jos finansinė padėtis ilgainiui pasikeis ir tokį mokestį ji sumokėti galės.
11. Pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs mokėtino žyminio mokesčio dalies atidėjimo klausimo, bet nurodęs, kad apeliantei nepateikus skundžiamoje nutartyje jos prašymą pagrindžiančių įrodymų apeliacinį skundą laikys nepaduotu ir grąžins jį padavusiam asmeniui, nepagrįstai apribojo apeliantei teisę į apeliaciją, t. y. galimybę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, jeigu teismas pripažintų jos prašymą nepagrįstu ir / ar neįrodytu. Tokiu atveju apeliantei turėtų būti nustatytas naujas terminas būtent tokiam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 315 str.), skundžiama nutartis naikinama ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžintinas išspręsti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.