Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-06 · Civilinė byla Nr. 2S-762-260/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
2S-762-260/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00969-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-762-260/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00969-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2YT-4828-955/2021 atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl antstolio S. U. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029, kuriame prašė teismo panaikinti nepagrįstus ir neteisėtus antstolio S. U. 2020 m. sausio 8 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. B-2100004 bei turto vertintojo A. G. 2020 m. kovo 3 d. ekspertizės aktą Nr. 3256 EKZ_2020 AGA KAUN ir 2020 m. kovo 3 d. ekspertizės aktą Nr. 3255 EKZ_2020 AGA KAUN.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų ir grąžino jį pareiškėjui.

3. Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 19 d. teisme elektroniniu paštu gautas pareiškėjo V. J. skundas dėl antstolio S. U. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029. Pareiškėjas į teismą kreipėsi nesilaikydamas išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje.

4. Teismas nurodė, kad su skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas privalo kreiptis į tą antstolį, kurio veiksmus skundžia, šiuo atveju į antstolį S. U., o jeigu antstolis patvarkymu atsisakys patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla turės būti persiųstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, bet ir turi būti pateikiami specialia tvarka – per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu, nes tokiu būdu neįmanoma identifikuoti dokumentą pateikusio asmens. Taip pat teismas išaiškino pareiškėjui, jog jis, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. skundą. Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti civilinę bylą, kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro R. Š. 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, 175¹ straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams, Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 116 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms, iš Kauno vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apylinkės teismo, Policijos departamento išreikalauti 2020 m. gruodžio 29 d. telefono pokalbio garso įrašo kopiją, kuri patvirtintų, jog pareiškėjui buvo nurodyta, jog karantino metu visais būdais elektroniniu paštu gaunami procesiniai dokumentai teisme yra priimami. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalies, 185 straipsnio, 263 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas laikėsi išankstinės ginčo išsprendimo tvarkos ir 2021 m. sausio 18 d. pateikė skundą antstoliui S. U., tačiau antstolis, atstovaudamas skolininkų interesus, pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas iš antstolių sistemos šią informaciją žinojo bei turėjo žinoti.

1.2. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pasirašė galiojančiu, saugiu, sertifikuotu elektroniniu parašu, todėl jam nekyla pareiga užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje LITEKO ar teikti išspausdintus, ranka pasirašytus procesinius dokumentus.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 264 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ 12 punktu, kuriuo karantino režimo trukmė pratęsta iki 2020 m. balandžio 13 d. įskaitytinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 12 d. posėdyje priimtus sprendimus dėl papildomų sugriežtintų prevencijos priemonių taikymo Lietuvos Respublikoje bei Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rašto Nr. 36P-47-(7.1.10) „Dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose“ ir į Teisėjų Tarybos 2020 m. kovo 25 d. raštą Nr. 36P-53-(7.1.10) „Dėl tam tikrų procesinių klausimų sprendimo karantino laikotarpiu“ reikalavimus bei nuostatas, tyčia keliant pavojų pareiškėjo sveikatai bei saugumui, iš pareiškėjo reikalaujant vaikščioti į padidintos rizikos užsikrėsti bei / ar užkrėsti virusu kitus vietas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, konstatavus, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

9. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

10. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

11. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. J. 2021 m. sausio 19 d. savo skundą elektroniniu paštu teikė tiek antstoliui S. U., tiek Kauno apylinkės teismui. Tuo tarpu pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas tik antstoliui, kuris šį skundą turi išnagrinėti per penkias darbo dienas. Tuo atveju, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, pats antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčia skundą apylinkės teismui. Pareiškėjas V. J. skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė nelaukęs kol antstolis šį skundą išnagrinės ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Tai reiškia, kad V. J. pirmosios instancijos teismui skundą pateikė, nepasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

12. Pareiškėjas į teismą tiesiogiai turi teisę kreiptis tik tuo atveju, kai antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, t. y. asmuo įgyja teisę paduoti skundą dėl antstolio neveikimo (kartu su skundu dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui) anksčiausiai po šešių darbo dienų (5 darbo dienos skundui išnagrinėti + 1 darbo diena bylos medžiagos perdavimui apylinkės teismui; CPK 510 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas 2021 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismui pateiktu skundu skundė ne antstolio neveikimą, bet konkretų antstolio priimtą procesinį dokumentą. Ir tai darė nesulaukęs, kol antstolis išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinės jo skundą.

13. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog skundą dėl antstolio veiksmų pasirašė galiojančiu, saugiu, sertifikuotu elektroniniu parašu, todėl jam nekyla pareiga užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje LITEKO ar teikti išspausdintus, ranka pasirašytus procesinius dokumentus. Atsižvelgdamas į minėtus teiginius pareiškėjas atskirajame skunde teikia apeliacinės instancijos teismui prašymus dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo ir kreipimosi į įvairias institucijas dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojamas procesinių dokumentų pateikimas elektroninio ryšio priemonėmis, ištyrimo ir išaiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik išaiškino pareiškėjui jo teisę teikti teismui procesinius dokumentus ne tik pasirašius saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, bet ir pateikiant specialia tvarka per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiant teismui elektroniniu paštu, kuomet neįmanoma identifikuoti dokumentą pateikusio asmens, dėl minėtų apelianto atskirojo skundo argumentų ir prašymų nepasisako, kadangi skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakyta priimti kitu pagrindu.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, tinkamai vertino nagrinėjamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis