Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir V. N. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirta V. N. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, panaikinant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu V. N. taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 16 d., 11.10 val., iki 2019 m. vasario 17 d., 10.55 val. (viena para) bei 2 laikino sulaikymo paros pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendį (iš viso 3 paros).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62, 63 straipsniais, BK 50 straipsniu, bausmę nustatyta atlikti atvirojoje kolonijoje.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio V. N. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta V. N. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos namų dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas V. N. turtas – automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas panaikintini nuo bausmės vykdymo pradžios. V. N. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“, o asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstina į bausmės atlikimo įstaigos įskaitos skyrių.

Priteista iš V. N. 36,30 Eur (trisdešimt šeši eurai 30 ct) proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Kitoje dalyje reikalavimas netenkintas.

Priteista valstybei iš V. N. 3,80 Eur (trys eurai 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu V. N. nuteistas už tai, kad jis, 2019 m. vasario 16 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio - alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu metrologinę patikrą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2019 m. gegužės 5 d., 11.03 val., buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas, o pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2019 m. vasario 20 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)V. N. kraujyje nustatyta mažiausia 3,13 promilių etilo alkoholio koncentracija, kol 2019 m. vasario 16 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kliudė saugumo salelėje esantį kelio ženklą, jį apgadindamas, po to, minėtu automobiliu pasišalinęs iš įvykio vietos ir toliau važiuodamas (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į prie gatvės stovėjusius automobilius „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukeldamas eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinį skundą. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos bausmės, prašo sušvelninti paskirtąją bausmę, taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo bei BK 64 straipsnyje numatytais bausmių bendrinimo pagrindais, taip pat pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.

8. Kaip matyti, apylinkės teismas, atsižvelgė į V. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. V. N. teistas (b. l. 133-137), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 130-132), dirba (b. l. 127-129). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad šią naują tyčinę nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus ankstesniam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, taip pat pažeisdamas įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kas neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, jog jis linkęs pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias gyvenimo taisykles, linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, o anksčiau taikytos poveikio priemonės BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neužtikrino. Padarytas nusikaltimas, praėjus vos keliems mėnesiams nuo teismo posėdžio, kai jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant, ankstesniais teismų nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais) paskirtos bausmės ir jų rūšys, davė teismui pagrindo spręsti, kad V. N. yra pavojingas visuomenei asmuo ir, kad švelnesnėmis priemonėmis BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nepavys, todėl padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad V. N. už BK 281 straipsnio 7 dalį turi būti skiriama pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Nors nustatyta viena nuteistojo V. N. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau atsižvelgiant į jo neblaivumo laipsnį nusikaltimo padarymo metu (kraujyje nustatyta mažiausiai 3.13 promilės etilo alkoholio), nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (vairavo dienos metu judriomis gatvėmis taip keldamas didelį pavojų ne tik sau, bet kitiems eismo dalyviams), nusikalstamos veikos stadiją (atsitrenkęs į saugumo salelę nesustojo, pasišalino iš įvykio vietos ir toliau važiuodamas atsitrenkė į prie gatvės stovėjusius automobilius) teismas pagrįstai jam skyrė didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) – devynis mėnesius laisvės atėmimo. Be to, įvertinus tai, jog nuteistasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl nuteistojo atžvilgiu pagrįstai pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, skirtoji laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, V. N. nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtąją bausmę subendrino su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme (jas iš dalies sudedant) ir skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-02-16 (11.10 val.) iki 2019-02-17 (10.55 val.) bei laikino sulaikymo dvi paros pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendį (iš viso 3 paros). Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog paskirtoji galutinė bausmė, įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad jis linkęs nusikalsti, nedaro išvadų dėl savo ankstesnių teistumų, nėra per griežta, yra būtina ir pakankama pasiekti bausmės tikslus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis dirba, lankosi pas psichiatrą, padeda išlaikyti mažametį vaiką, padeda senyvo amžiaus ir neįgaliems tėvams bei reguliariai moka įmokas kredito įstaigai, egzistavo ir anksčiau, dar iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau V. N. nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Todėl šios aplinkybės negali būti prioritetu prieš visuomenės saugumą. Papildomai pažymėtina, kad į V. N. turimą ligą (alkoholizmą) bei pastangas koreguoti savo gyvenimą, apylinkės teismas atsižvelgė parenkant bausmės atlikimo vietą – atviroji koloniją.

9. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma V. N. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą (BK 75 str.), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

10. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

11. Kaip jau minėta, V. N. teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują, nors ir nesunkų, tačiau, įvertinus nustatytą alkoholio kiekį, didelį pavojų kitiems eismo dalyviams keliantį nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tikintis, jog įmanoma V. N. taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, tikintis, jog nuteistasis daugiau nebenusikals, laikysis įstatymų, V. N. padarė naują nusikalstamą veiką, neleidžia pagrįstai tikėtis, kad galima nuteistąjį taisyti atidedant bausmės vykdymą. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, aplinkybės, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, paskirta laisvės atėmimo bausmė nustatant mažesnę nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo toliau taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes kaip minėta aukščiau, turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šiuo atveju, įvertinusi bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo V. N. padaryta veika, tiek su jo asmenybe, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Taikius bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir paskyrė tinkamą bausmę, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. N. gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundą atmesti.