Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A6.-574-859/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-08-04
Bylos Nr.: A6.-574-859/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00894-2022-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Vladimir Berezovskij (pirm.)
Pažeidėjas: E. M.
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-574-859/2022

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-00894-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint 12398,09 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditoriniams reikalavimams, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.

E. M. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Tesimo posėdžio metu E. M. pateikė dokumentus, kad yra sumokėjęs dalį skolos. Padarė Sodrai pavedimą du kartus po 2000 eurų. Suprato, kodėl buvo iškelta administracinė teisena. Pripažino savo kaltę. Nebuvo galimybės sumokėti, darė pavedimą už nuomą, už parduotuvę, bet nebuvo tiek finansų. Tai yra sezoninis darbas. Prašė neskirti baudos, nes pirmą kartą taip atsitiko. Nurodė, kad pasistengs mėnesio bėgyje padengti visą skolą.

Motyvuojamoji dalis

Be prisipažinimo, E. M. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai: VMI pareiškimas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) yra E. M.. VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. 2022 m. liepos 7 d. duomenimis įmonės mokestinė nepriemoka – 12398,09 eurų. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką VMI taikė mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus – priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto – nebuvo įvykdyti visa apimtimi. 2022 m. balandžio 12 d. AB „Swedbank“, 2022 m. balandžio 19 d. UAB „Paysera LT“ pateikė informaciją, iš kurios nustatyta, kad UAB :Paysera“ sąskaitos likutis 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarė 0,00 eurų, nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. gauta 818,30 eurų pajamų, išleista 817,54 eurų, likutis 0,76 eurų; buvo gauta 20 eurų pajamų, išleista 20 eurų, likutis 0,00 eurų; AB „Swedbank“ likutis 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarė 2,61 eurų, nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. gauta 69261,74 eurų pajamų, iškeista 69270,35 eurų, likutis -6,00 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. iš turimų banko sąskaitų įvykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais už daugiau kaip 14,7 tūkst. eurų. Didžiausios sumos buvo sumokėtos – AB „(duomenys neskelbtini)“ – 7776,03 eurų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2000 eurų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1300 eurų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 811,09 eurų, (duomenys neskelbtini) – 509,21 eurų. Taip pat, VMI pažymėjo, kad tikėtina, jog buvo atsiskaityta su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (darbuotojais, prekių/paslaugų tiekėjais ir kt.). Pridėti dokumentai – duomenys apie mokesčių mokėtoją, VSDFV duomenų išrašas, pavedimų kopijos, mokestinės paskolos sutarties nuorašas, mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenų išrašas ir kt.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. M., būdamas mokesčių mokėtoju, turėdamas mokestinę nepriemoką, susidariusią dėl gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo, žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises. Iš byloje pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu E. M. į savo sąskaitą gaudavo lėšas, tačiau užuot bandęs padengti turimą įsiskolinimą VMI, jis prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tą teisme pripažino ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad E. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

E. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas E. M. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti E. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo SODROS duomenimis dirba, pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, nenustatyta, kad E. M. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. E. M. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, neginčijo savo kaltės, todėl tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas nenustatė.

Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėjo mokėti turimus susidariusius įsiskolinimus. Pateikė teismui banko išrašus patvirtinančius, kad jau yra sumokėjęs VMI 4200 eurų, tuo tarpu VSDFV 828,00 eurų. Be to, pažymėjo, kad dės visas pastangas kuo greičiau atsiskaityti su esamais kreditoriais. Teismo posėdžio metu E. M. nuosekliai paaiškino kodėl buvo atlikti mokėjimai ne pagal kreditorių eiliškumą.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 eurų. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias E. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir E. M. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y. įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti E. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij