- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-2221-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11605-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- L. M., G. D.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. teisių perėmėjų L. M. ir V. P. ieškinį atsakovei A. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Vilniaus m. 13-ojo notarų biuro notarė G. K. ir Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarė V. Š., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė G. D. 2010-11-12, o 2012-06-19 patvirtinus teisių perėmimą - ieškovės L. M. ir V. P. su ieškiniu (t. 1, b.l.2-4) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu 2007-10-18 Vilniaus m. 13-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtintą S. D. testamentą (notarinio registro Nr. 1-4245), kuriuo šis visą savo turtą palieka atsakovei A. J. ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės G. D. sutuoktinis S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsirado palikimas, kurį sudarė 1 kambario butas (duomenys neskelbtini). Palaidojusi sutuoktinį, ieškovė kaip paveldėtoja pagal įstatymą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę V. Š.. Pas notarą sužinojo, kad sutuoktinis 2007-10-18 testamentu savo turtą paliko dukterėčiai A. J.. Su palikėju ieškovė santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki jo mirties jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Po santuokos sudarymo S. D. metė darbą, be saiko ėmė vartoti alkoholį. Nuo piktnaudžiavimo alkoholiu palikėjui išsivystė cukrinis diabetas, sutriko skrandžio, kasos, inkstų funkcijos. Po gydymo stacionare jis ilgą laiką būdavo nedarbingas, gydytojų nurodymų laikydavosi trumpą laiką, vėl piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Savo atlyginimą naudojo alkoholiui, vaistams, mokėjo baudas už administracinius teisės pažeidimus, šeimą ir butus išlaikiusi ji. Kadangi bute (duomenys neskelbtini) palikėjas negyveno, jame apsigyveno jos dukra V. P., kuriai S. D. žadėjo šį butą palikti testamentu. V. P. suremontavo butą ir jame gyvena apie 10 metų. Apie tai, kad surašė testamentą, kuriuo visą turtą palieka dukterėčiai, jis niekada niekam neužsiminė, testamentas buvo surašytas tuo laikotarpiu, kai S. D. buvo nustatyta galvos smegenų išemija, jis buvo neįgalus, dėl nuolatinių priepuolių netekdavo sąmonės, prarasdavo atmintį. Atsakovė pasinaudojo tuo, kad S. D. silpnavalis, serga alkoholizmu, 2007 m. spalio–lapkričio mėn. jį lankė, vaišino alkoholiniais gėrimais, apgaule priversdama nesuvokiantį veiksmų palikėją sudaryti testamentą jos naudai. Po atsakovės vaišių S. D. gėrė apie mėnesį ir 2007-11-21 buvo patalpintas į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto. Lankydama jį ligoninėje suprato, kad jis negali prisiminti ką veikė nuo 2007-09-25, kai po gydymo buvo išrašytas iš VGPL II-ojo chirurginio skyriaus. Dėl šios priežasties sutuoktinis neprisiminė sudaręs testamentą atsakovės naudai. Atsakovė apgaule privertė S. D. sudaryti testamentą jos naudai, todėl ji pripažintina negalinčiu paveldėti asmeniu, o testamentas pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.89 str., 1.91 str. Gyvendama santuokoje dėl sutuoktinio neveiksnumo apribojimo nesikreipė, nes kai nevartodavo alkoholio, jis savo veiksmus suprasdavo, gailėdavosi, kad yra silpnavalis, žadėdavo jo nebevartoti. Sutuoktinį palaidojo savo lėšomis, apmokėjo dalį jo skolų.
Atsiliepimas
Atsakovė A. J. 2010-12-08 atsiliepimu (t. 1, b.l. 53-57) prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą dėl jos dėdės – testatoriaus psichinės būsenos, apie savo ir jo tariamai gerus santykius. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog testamento pasirašymo dieną būtų sutrikusi S. D. psichinė būsena ir dėl to jis negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose matyti, kad kiekvieną kartą išrašant iš ligoninės jam duotose rekomendacijose tarp gydytojų, kurie turėtų jį konsultuoti bei gydyti, gydytojas psichiatras nebuvo paminėtas. Pateiktuose medicinos ir kituose dokumentuose nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad testatorius yra kada nors sirgęs psichinėmis ligomis, tuo labiau nėra duomenų, patvirtinančių, jog testamento pasirašymo dieną, t.y. 2007-10-18, jam būtų buvusi sutrikusi psichinė būsena ir jis negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės. Nors testatorius iš tikrųjų nebuvo abstinentas, ieškovė, siekdama pripažinti jo sudarytą testamentą negaliojančiu, jį šmeižia, teigdama, kad jis buvo priklausomas nuo alkoholio. Taip pat šmeižia ir ją, teigdama, kad ji dėdę girdžiusi alkoholiniais gėrimais, apgavusi ir privertusi sudaryti testamentą savo naudai. Atsakovei žinoma, kad S. D. yra kreipęsis į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su prašymu nutraukti jo ir ieškovės santuoką, nes G. D. ir S. D. santykiai iš tikrųjų buvo blogi, ji nuolat varydavo dėdę iš namų, kurį laiką šis buvo priverstas gyventi namo rūsyje. Šias aplinkybes gerai žinojo jo giminės ir draugai. Neatlaikęs tokių santykių, dėdė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, taip pat testamentu nepaliko turto ieškovės dukrai. Tuo tarpu atsakovės ir testatoriaus santykiai buvo šilti, draugiški, paremti pasitikėjimu. Ji dėdę lankydavusi ir kiek galėjo rūpinosi juo. 2007-10-18 pats dėdė atvyko pas ją į namus ir parnešė norįs jos naudai sudaryti testamentą. Tą dieną dėdė buvo blaivus ir sveiko proto. Tik sveiko proto jį ir pažinojusi. Sudarydamas testamentą jos naudai, jis atliko sąmoningą ir gerai pasvertą veiksmą – turtą, visus savo nuosavybės dokumentus paliko jai, t.y. savo dukterėčiai.
Tretieji asmenys Vilniaus m. 13-ojo notarų biuro notarė G. K. ir Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu (t. 2, b.l. 10-19) ieškinį atmetė, priteisė atsakovei A. J. iš ieškovių L. M. ir V. P. po 350 Lt advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė valstybei iš ieškovės V. P. 54,08 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, grąžino ieškovei V. P. 65,50 Lt, likusių po ekspertizės atlikimo.
Pirmosios instancijos teismas, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie D. apribotą veiksnumą ar jo pripažinimą neveiksniu teismo sprendimu. Iš į bylą pateikto Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados, pagal kurią S. D. testamento sudarymo metu – 2007-10-18 – tikėtinai sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, priklausomybės alkoholiui sindromas su asmenybės degradacija ir buvo sunkios somatinės būklės dėl lėtinių vidaus ligų komplikacijų ir anemijos, dėl ko jis, tikėtinai, negalėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką 2007-01-12 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-20/2007, sprendė, kad pagal savo turinį šioje byloje eksperto išvada yra tik tikėtina, todėl ji vertinama kaip netiesioginis įrodymas. Iš ekspertės paaiškinimų teismo posėdyje teismas sprendė, jog ekspertizės akte pateikiama išvada nėra nuosekli. Ištyręs byloje esančius S. D. medicininėje kortelėje esančių gydytojų apžiūrų aprašymus, teismas nustatė, kad eksperto išvada apie tai, jog S. D. susirgimų kilmę iki testamento sudarymo (2007-10-18) sąlygojo būtent alkoholio vartojimas, padaryta remiantis klaidingais duomenimis. Jokie liti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad palikėjas S. D. testamento sudarymo metu (2007-10-18) nesuprato savo veiksmų reikšmės ar jų negalėjo valdyti. Nėra duomenų, kad S. D. buvo neblaivus testamento sudarymo metu. Testamentą tvirtinusi notarė G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog notare dirbanti dvidešimt metų, sudarant testamentą visada įsitikina asmens veiksnumu. Jei testatorius būtų atėjęs neblaivus, testamento ji nebūtų patvirtinusi, būtų pasiūliusi ateiti kitą kartą. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti liudytojų M. L., M. L., V. D., N. A. parodymais, jog jie nėra pastebėję testatoriaus atminties praradimų, ryškių elgesio sutrikimų.
Teismas padarė išvadą, jog ieškovių pateikti įrodymai neįrodo, kad S. D. asmenybė dėl alkoholinių gėrimų vartojimo buvo degradavusi ir dėl to testamento sudarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, taip pat byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog testatorius būtų girdomas atsakovės ar kitų asmenų ir taip siekiama sudaryti testamentą atsakovės naudai. Medicininiuose dokumentuose taip pat nėra duomenų apie tai, jog testamento sudarymo laikotarpiu 2007 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais S. D. ligoninėse atsidūrė dėl alkoholio vartojimo. Teismas pažymėjo, jog teismui pateiktame ieškinyje ir pati G. D. pripažino, jog kai nevartodavo alkoholio, S. D. savo veiksmus suprasdavo. Teismo vertinimu, byloje nebuvo įrodyti ir G. D. teiginiai apie tai S. D. pažadus butą žadėjo palikti jos dukrai, ieškovei V. P., ir apie jo valios nepasikeitimą iki pat mirties. Teismo nuomone, reikšminga aplinkybe testatoriaus valios susiformavimui buvo blogi jo ir sutuoktinės G. D. santykiai. Iš ieškinyje nurodomų aplinkybių ir liudytojų parodymų teismui sprendė, jog S. D. testamente išreikšta valia po mirties turtą palikti dukterėčiai atsakovei A. J. yra apgalvota, susiformavusi ne spontaniškai, o per pakankamai ilgą kelerių metų laikotarpį.
Esant nurodytoms aplinkybės, taip pat nenustačius sandorio žalingumo fakto, pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 str. ar CK 1.91 str. teismas nenustatė. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių konstatuoti atsakovės nesąžiningumą paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir pripažinti ją netekusią teisės paveldėti CK 5.6 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė L. M. 2013-01-22 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 21-23) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, kad velionis S. D. sąmoningai išreiškė savo valią, testamentu palikdamas savo turtą atsakovei, neva už tai, kad su G. D. buvo blogi santykiai ir pastaroji jį skriausdavo. Kad barniai vykdavo tarp sutuoktinių, patvirtino ir pati G. D., bet ji nurodė, kad šių barnių priežastis buvo besaikis alkoholio vartojimas, kuris sąlygojo sutuoktinio sveikatos greitą nykimą ir asmenybės degradavimą. Atskleisdamas piktumų tarp šalių buvimą, teismas nesiaiškino jų kilmės. G. D. prižiūrėjo sutuoktinį, rūpinosi jo gydymu, mokėjo už jį baudas ir skolas, tačiau priklausomybei nuo svaigalų ji negalėjo pritarti. Būtent kovodama dėl sutuoktinio sveikatos, G. D. bandė atriboti jį nuo alkoholinių gėrimų. Matydama sutuoktinio priklausomybę nuo svaigalų, G. D. pagrįstai prašė perrašyti nekilnojamąjį turtą dukters vardu.Apklausiama byloje ekspertė teisingai pastebėjo, kad velionio ligų visuma leidžia konstatuoti, kad asmuo vartojo alkoholį dideliais kiekiais, būtent dėl to išsivystė alkoholinis pankreatitas. Tuo tarpu kitų sveikatos įstaigų diagnozuotas pankreatitas buvo nustatomas, kai ligonis pats kreipdavosi dėl pablogėjusios sveikatos priežasčių. Tikrosios ligos priežastys buvo nutylimos ir nurodoma tik bendras sveikatos nusilpimas. Ekspertė patvirtino, kad priklausomybės nuo svaigalų laipsnis visada sietinas su tam tikru asmenybės degradavimo laipsniu. Eksperto išvados tikėtinumas pasireiškė tuo, kad ekspertizė buvo atliekama retrospektyviniu būdu, tačiau jos išvados buvo pakankamai konkrečios ir pagrįstos. Teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes ir padarė netinkamas išvadas.Byloje nenustatyta jokių atsakovės nuopelnų, už kuriuos testamentu S. D. paliko pastarajai savo turtą, tačiau yra daug įrodymų, kad būtent velionis S. D. buvo vaišinamas alkoholiniais gėrimais ir jam buvo peršamas tikslingas patarimas nutraukti santuoką su G. D..Skundžiamas sprendimas paneigia CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo ir sąžiningumo principus, nes leidžia nesąžiningai pasinaudojant asmens priklausomybe, jo neadekvačiu aplinkybių suvokimu, užvaldyti šio asmens turtą, pažeidžiant kitų šio asmens šeimos narių, sąžiningai stengusių padėti artimajam šeimos nariui, sąskaita.
Atsiliepimas
Atsakovė A. J. 2013-03-15 atsiliepimu (t. 2, b. l. 31-35) prašo L. M. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
1. Apeliacinis skundas nepagrįstas nei teisės normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis, grindžiamas išgalvotais teiginiais apie S. D. tariamą priklausomybę nuo alkoholio, degradaciją, apie šių aplinkybių poveikį testatoriui sudarant 2007-10-18 testamentą, apeliantės nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais, t.y. neatitinka CPK 306 str. nustatytų reikalavimų. Apeliantė nepateikė jokių naujų įrodymų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.
2. S. D. ir G. D. santykiai buvo pašliję dėl kitokių priežasčių, negu nurodo apeliantė. Po 2005 m. automobilio avarijos S. D. apie pusę metų buvo gydomas ligoninėje, kur G. D. jį aplankė tik 3 kartus. Nuo to laiko šeimyniniai santykiai faktiškai iširo, tarp sutuoktinių nuolat kildavo konfliktai. G. D. reikalaudavo, kad jis atiduotų jos dukteriai savo vienintelį turtą. G. D. atsisakė pasirašyti jo paruoštus santuokos nutraukimo dokumentus, kol jis neperrašys buto jos dukrai. Visi rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad G. D. savo sutuoktiniu S. D. nesirūpino, varydavo iš namų, nevedė jokio bendro ūkio.
3. Sutinka su teismo išvada, kad S. D. testamente išreikšta valia po mirties turtą palikti dukterėčiai, t.y. atsakovei, yra apgalvota, susiformavusi ne spontaniškai, o per pakankamai ilgą kelerių metų laikotarpį. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad S. D. sirgo būtent kitos, ne alkoholinės kilmės, pankreatitu. Teismas teisingai pažymėjo, kad ekspertizės akte pateikta išvada nėra nuosekli, joje daug prieštaravimų, ji ne kategoriška, o tikėtina.
4. Įstatymas nereikalauja, kad testamentas būtų sudarytas tik tokio žmogaus naudai, kuris būtų kažkokiu būdu testatoriui nusipelnęs, kaip nurodo ieškovė. Atsakovės santykiai su testatoriumi buvo šilti, draugiški, jis dažnai lankydavo jos šeimą, o atsakovė juo rūpindavosi. Byloje esantys duomenys patvirtina pakankamai aukštą testatoriaus suvokimo laipsnį, jo nenorą toliau gyventi su ieškove, aktyvius veiksmus nutraukti nenusisekusią santuoką.
Ieškovė V. P., tretieji asmenys Vilniaus m. 13-ojo notarų biuro notarė G. K. ir Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), jo teisėtumas bei pagrįstumas peržiūrimas apeliaciniame skunde suformuotose faktinėse bei teisinėse ribose (CPK 320 str.), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo institutą, ar teisinagi nustatė faktines aplinkybes ir ar tinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias vienašalio sandorio (testamento) pripažinimo negaliojančiu ieškinyje įvardintais pagrindais – pagal CK 1.89 str. ar CK 1.91 str..
Byloje nustatyta, kad 2007-10-18 S. D. sudarė testamentą, (t.1, b. l. 66, 67), kuriuo visą savo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukterėčiai A. J.. S. D. mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 69), į jam priklausiusį butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.10), nuosavybės teisės liudijimas 2010-09-21 buvo išduotas atsakovei A. J.. Palikėjas S. D. mirė būdamas santuokoje su G. D. (t.1, b.l. 13). Ir nors 2010-06-03 jis buvo padavęs prašymą nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės (Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo c.b. Nr. 2-8873-726/2010), pastaroji civilinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės (G. D. vardu šaukimas nepriimtas, b.l. 20, jį priimė žentas tik po S. D. mirties, b.l. 26), o ištuokos bylą teismas nutraukė dėl ieškovo S. D. mirties 2010-09-02 nutartimi (b. l. 24). Taigi G. D. taip pat siekė paveldėti sutuoktinio turtą (t.1, b.l. 79). (duomenys neskelbtini) G. D. mirė (t.1, b.l. 215), jos teisių perėmėjomis tapo L. M. ir V. P. (t.1, b.l. 217).
Kaip matyti iš bylos, S. D. anksčiau buvo sudaręs kitą santuoką, tačiau Z. D. ir jo sūnus V. D. palikėjo valios palikti savo užgyventą turtą A. J. nekvestionavo, į palikėjo turtą nepretendavo (t.1, b.l. 156 -157). Taip pat apklausiami teisme jie nurodė ir tokias aplinkybes, kad žinojo apie A. J. naudai sudarytą testamentą, žinojo, kad šis neturi kur gyventi, kad jo bute gyvena kiti asmenys, kad G. D. žentai jį skriaudžia. Nurodė ir apie S. D. gydymo įstaigoje raštu išreikštą valią, kad jo palaidojimu pasirūpintų sūnus, tačiau ligoninėje šis tėvo jau neberado, jį išsižvežė ir palaidojo G. D..
Ieškovė G. D., o vėliau ir jos procesinių teisių perėmėjos L. M. ir V. P. siekė nuginčyti testamentą teigdamos, kad S. D., nors ir nebuvo pripažintas neveiksniu, tačiau dėl priklausomybės nuo alkoholio savo valią dėl palikimo suformavo ydingai. Teismas, detaliai sprendime išanalizavęs bylos duomenis, įskaitytinai ir ekspertizės išvadas, asmens sveikatos istorijas, liudytojais apklaustų S. D. pažinojusių asmenų paaiškinimus, pripažinio, kad būtent tokią jo valios susiformavimą lėmė ne liga ar jos galimos priežastys, o būtent blogi santykiai su sutuoktine G. D. (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija neturi teisinių prielaidų nesutikti su tokiomis įrodijnėjimo procese susiformavusiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ar vertinimais. Apeliantė savo apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie argumentai teismo buvo ištirti, įvertinti bei dėl jų išsamiai pasisakyta teismo sprendime.
Vienašalio sandorio (testamento) pripažinimo negalioančiu teisiniu pagrindu ieškinyje buvo nurodytos dvi teisės normos: CK 1.89 str. ir CK 1.91 str. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t.y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Sandorių, turinčių valios trūkumų, kategorijai yra priskiriamas ir savo veiksmų sandorio sudarymo metu negalėjusio suprasti asmens sandoriai (CK 1.89 str.) ar antrojoje teisės normoje (CK 1.91 str.) išvardinti atvejai. Pažymėtina, kad vienašalio sandorio (testamento) ginčijamas pirmuoju įvardintu teisiniu pagrindu, teigiant apie buvusią sandorio sudarymo metu būseną, įtakojančią veiksmų nesupratimą ar jų nekontroliavimą, yra galimas tik pagal paties sandorį sudariusio fizinio asmens, o ne pagal kitų kurių nors asmenų ieškinį, ir tai tiesiogiai nurodoma CK 1.89 str. 1 d. Mirus testatoriui, jo valia pagal šią teisės normą negali paneigiama, nebent vėliau nustatyta tvarka jo neveiksnumas dėl ligos ar silpnaprotystės būtų patvirtintas teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Teismas buvo šioje byloje tokią ekspertizę paskyręs, tačiau jos išvados (t.1, b.l. 210-213) neveiksnumui nustatyti ir kartu testatoriaus buvusiai valiai paneigti yra aiškiai nepakankamos, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokią aplinkybę visų šios bylos faktinių aplinkybių kontekste įvertino teisingai. Be to, ieškinio teiginiai, kad S. D. nė neprisiminė savo sudaryto prieš trejus metus iki mirties testamento, paneigti pirmosios jo sutuoktinės Z. D., jo sesers G. T., jo draugo M. L. ir jo sutuoktinės M. L. paaiškinimais teisme, kad jie visi žinoję apie itin blogus ieškovės N. D. ir S. D. santykius ir apie pastarojo sudarytą atsakovės A. J. naudai testamentą (t.1, b.l. 153-156). Taigi vien duomenys, kad tam tikras ligas testatoriui galėjo sukelti ir besaikis alkoholio vartojimas, kitiems asmenims neleidžia nuginčyti jo testamento.
Nebuvo byloje įrodytas ir antrasis pagrindas pripažinti testamento negaliojimą – atsakovės apgaulė, ar, juo labiau, prievarta (CK 1.91 str.), tokią ieškovių poziciją paneigia ir jau minėtų asmenų paaiškinimai, ir notarės paaiškinimai apie testamentų sudarymo bei jų tvirtinimo prielaidas bei reikalavimus testatoriui, ir pakankamai ilgas laiko tarpas, praėjęs nuo testamento sudarymo iki testatoriaus mirties, kas, esant apgaulei ar prievartai, neabejotinai būtų leidę atšaukti ar pakeisti testamentą. Kita vertus, šiuo faktiniu bei teisiniu pagrindu taip pat galėtų remtis tik pati nukentėjusi sandorio šalis, o ne kiti asmenys, ir tai įtvirtinta CK 1. 91 str. 1 d. Vadinasi, dėl S. D. mirties tokie pagrindai jo valios paneigimo pagal kitų asmenų ieškinį nesuponuoja.
Šiame aptartų faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nei CK 1.5 str. nuostatų, nei įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nepažeidė, o teismo išvadų teisingumo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Tokie skundo argumentai, kuriuose aptariamos S. D. asmeninės savybės, silpnybės, priklausomybės ar teigiama apie jo degradavimą, taip pat nurodoma apie atsakovės, pažymėtina, susijusios su testatoriumi pakankamai artimu giminystės ryšiu, nuopelnų testatoriui nebuvimą, teisiškai nereikšmingi ir į juos kolegija neatsižvelgia.
Iš apeliantės, kuriai teikiama valstybės antrinė pagalba (t.2, b.l. 24-26), pašto išlaidos (t.2, b.l. 40) valstybės naudai šiuo atveju nepriteisiamos (CPK 83 str. 1 d. 14 p.96 str., 99 str.).
Atsakovė įrodymų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidomis, faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jos išlaidų kompensavimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.