- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-191-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13383-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- V. K., A. J.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.8Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti (BPK 333 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) val., tai yra viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Skundžiamu nuosprendžiu A. J. pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteista galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Nuteistosios A. J. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. K. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) namo, A. J. neteisėtai už 10 eurų pardavė vieną permatomą maišelį su jame esančiomis psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, kurio masė yra 0,093 g, tęsdamas nusikalstamus veiksmus neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti naudojamame sodo name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip iki (duomenys neskelbtini) val. laikė 4 vnt. permatomų pakelių su juose esančiomis psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, kurio masė yra 0,473 g, ir vieną pakelį su jame esančia psichotropine medžiaga – tetrahidrokanabinoliu (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė yra 0,022 g, iki kol (duomenys neskelbtini) d. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), kratos metu šias psichotropines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip iki (duomenys neskelbtini) val., laikė vieną paketą su jame esančia psichotropine medžiaga – tetrahidrokanabinoliu (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė yra 0,001 g, iki kol (duomenys neskelbtini) d. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti ir jam pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau nuteistojo nuomone, teismas ne visas bylos aplinkybes įvertino teisingai ir dėl to nuteistajam buvo paskirta neteisinga bausmė. Nors teismas iš esmės teisingai kvalifikavo V. K. nusikalstamą veiką - nuteistasis pardavė A. J. vieną dozę psichotropinės medžiagos - amfetamino, tačiau dėl kitų psichotropinių medžiagų, rastų pas V. K., nuosprendyje pasisakė iš esmės nepagrįstai. Teismas teisingai nurodė, kad veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, padaroma tik tiesiogine tyčia. Šiomis aplinkybėmis vien turėjimas nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų, kurias pats turėtojas vartoja, negali būti savaime pripažįstamas įrodytu siekiu jas realizuoti. V. K. pripažino tik tai, kad visos rastos psichotropinės medžiagos priklauso jam. Jo parodymuose nėra nurodyta, kad tas medžiagas laikė tikslu jas realizuoti kitiems asmenims. Nuteistasis aiškiai nurodė, kad laikė jas savo reikmėms, kad pats vartojo amfetaminą ir kanapes. Kadangi byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad pas jį rastas psichotropines medžiagas V. K. ketino realizuoti, o ne pats suvartoti, laikytina, kad vien tik šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo vertinti jas kaip V. K. ketinimą realizuoti ir kitas pas jį rastas psichotropines medžiagas. Tokie nusikalstami veiksmai savo pavojingumu negali būti prilyginami tyčiniam suplanuotam psichotropinių medžiagų platinimui. Šios bylos aplinkybėmis V. K. veiksmai buvo tik neatsakingas A. J. prašymo tenkinimas. Nėra jokio pagrindo vertinti, kad nuteistojo V. K. veiksmus nulėmė siekis pasipelnyti, kas paprastai yra tokio nusikaltimo motyvas. Teismas šiuo aspektu bylos įrodymų neaptarinėjo, tik be jokių bent kiek patikimų argumentų nurodė, kad nusikaltimo sudėtis yra įrodyta. Aplinkybė, kad kratos metu V. K. pateikė visas turimas psichotropines medžiagas patvirtina, kad jis nesiekė išvengti atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. būtų turėjęs tiesioginę tyčią platinti pas jį rastas psichotropines medžiagas. Tokiu atveju šie jo veiksmai (psichotropinių medžiagų laikymas neturint tikslo jų platinti) galėtų būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnį. Pažymėtina, kad teismas savo išvadas dėl V. K. tariamos veiklos platinant psichotropines medžiagas ir spręsdamas dėl jo kaltės laipsnio rėmėsi ne kartą teistos A. J. parodymais.
2.2. Nuteistojo nuomone, Kauno apylinkės teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą, neteisingą ir netinkamai individualizuotą bausmę. Teismas nuosprendyje nurodė, kad netaiko V. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl to, jog jis nėra išimtinai teigiamai charakterizuojama asmenybė. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalyje ir teismų praktikoje nėra nurodyta, kad ši baudžiamojo įstatymo lengvata gali būti taikoma tik išimtinai teigiamai charakterizuojamoms asmenybėms, kad švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-24-689/2019). Nors šioje byloje teismo nustatytos aplinkybės nepasižymi išskirtinumu, būtent jų visumos vertinimas turėjo lemti išvadą, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas V. K. neatitiktų teisingumo principo. Byloje nustatytų aplinkybių visetas rodo santykinai žemą V. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą, kurį sudaro nuteistojo veiksmų intensyvumas bei trukmė (jis nebuvo nusikaltimo iniciatorius, jo vaidmuo buvo atsitiktinio pobūdžio, pasireiškė tik vienkartiniu psichotropinės medžiagos pardavimo atveju; mažas nusikaltimo dalyko - parduotos psichotropinės medžiagos kiekis (0,093 g amfetamino), kuris nesiekė pusės kiekio, kuris pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas yra laikomas nedideliu); neigiamų padarinių nebuvimas (psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko, žala kitiems asmenims nebuvo padaryta). Net ir įvertinus psichotropinių medžiagų kiekį, kuris V. K. buvo inkriminuotas kaip siekiamas platinti, jis vos viršija kiekį, kuris pagal paminėtas rekomendacijas vertinamas kaip nedidelis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. K. padarytas nusikaltimas nepasižymi dideliu pavojingumu. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes kartu su nuteistojo V. K. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis (nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisiėmė atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius parodymus apie visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savo veiksmus vertina neigiamai ir nuoširdžiai gailisi; anksčiau nebuvo teistas; saistomas socialiniais ryšiais, visą dėmesį skiria savo šeimai (draugei ir mažametei dukrai, su kuria jį sieja stiprus socialinis ryšys ir kuri jam daro teigiamą poveikį) bei nustatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tuo, kad sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių byloje nėra. Taigi, net ir minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta ir V. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg formali, aiškiai per griežta ir neteisinga. Nuteistasis yra pakankamai jaunas, sveikas, darbingas, dirba pagal verslo liudijimą, todėl jo resocializacija, atsižvelgiant į jo asmenybę ir socialinius ryšius su šeima, yra galima be realaus laisvės atėmimo vykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent tokios aplinkybės mažina nuteistojo nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-316-788/2019, 2K-108-303/2020).
2.3. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, nors ir pripažino, kad V. K. kartu su sugyventine augina nepilnametę dukrą, sprendė, kad nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę dukrą gali prižiūrėti sugyventinė ir kartu gyvenantis pensinio amžiaus jos tėvas. Šiuo atveju teismas neteisingai vertino šią aplinkybę, kadangi sugyventinės tėvas yra senyvo amžiaus, kuriam pačiam reikia priežiūros dėl sveikatos problemų. Pažymima, kad V. K. ne formaliai, o realiai vykdo mažametės dukros priežiūrą, kadangi sugyventinė dirba nuo 8 val. iki 17.30 val., slenkančiu darbo grafiku. Teismas savo sprendimą netaikyti V. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų argumentavo ir tuo, kad V. K. daug kartų baustas administracine tvarka. Nuteistasis pažymi, jog visos administracinės baudos dar iki šios bylos nagrinėjimo yra sumokėtos. Taip pat pažymi, jog skirdamas bausmę V. K. teismas vadovavosi prielaida, kad jis už nusikalstamas veikas buvo baustas Vokietijoje, tačiau tokie duomenys byloje niekuo nėra patvirtinti.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, tai yra prašo skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu bei mano, jog jo padaryta nusikalstama veika galėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnį. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis.
5. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines, ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai yra jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas su tikslo parduoti, platinti tokias medžiagas turėjimu, arba šių medžiagų pardavimu, ar kitokiu platinimu.
6. Nors nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde kelia padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą ir nurodo, jog narkotines medžiagas laikė be tikslo platinti ir galbūt jo įvykdyta nusikalstama veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnį. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo V. K. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
7. V. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad kratos metu jo gyvenamojoje vietoje ir sodyboje buvo rastos psichotropinės medžiagos, kurios jam priklausė. Jis taip pat pripažino, kad (duomenys neskelbtini) d. A. J. paskambinus ir paprašius pardavė jai apie 1 g amfetamino už 10 eurų. Šie nuteistojo parodymai buvo patvirtinti kitais byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nuteistoji A. J. patvirtino, kad ji paskambino V. K. ir paprašė jo parduoti amfetamino. Sutapo abiejų nuteistųjų parodymai apie tai, kada, kurioje vietoje, koks kiekis ir kokios psichotropinės medžiagos buvo parduotas. Aplinkybę, kad V. K. psichotropines medžiagas laikė ne tik asmeniniam vartojimui, bet ir galvojant apie jų platinimą, patvirtina ne tik psichotropinės medžiagos pardavimo nuteistajai A. J. faktas, bet ir tai, kad pastaroji žinojo, jog dėl amfetamino įsigijimo gali skambinti V. K.. Be to, kratos nuteistojo bute pats V. K. iš virtuvinio stalčiaus išėmė ir pateikė paketą su užspaudžiamais plastikiniais maišeliais (84 vnt.).
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo V. K. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad sankcija yra įstatymo nustatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrąją taisyklę negali peržengti jos ribų; tik specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. Be BK 62 straipsnio, tokia galimybė įtvirtina ir BK 54 straipsnio 3 dalyje.
10. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininką, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.
11. V. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kauno apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. K. yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, jog dirbtų, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Turi mažametį vaiką, tačiau byloje nėra duomenų, jog prisidėtų prie vaiko išlaikymo, vaiko motina dirba ir gali pati pasirūpinti vaiku, be to, kartu su V. K., jo sugyventine, mažamečiu vaiku gyvena ir sugyventinės tėvas, kuris taip pat gali pasirūpinti vaiku. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, įvertino šių aplinkybių visumą bei paskyrė nuteistajam minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, be to, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę, kitaip vertina V. K. skirtiną bausmę.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į tai, kad V. K. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę visiškai pripažino, nuosekliai paaiškino visas įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, į V. K. socialinius ryšius (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, turi sugyventinę, kartu augina mažametį vaiką, sugyventinei dirbant jis prižiūri vaiką), nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikaltimo dalyką (nustatytas vienkartinis psichotropinės medžiagos pardavimo atvejis, nedidelis parduotos psichotropinės medžiagos kiekis (0,093 g amfetamino)), neteistas, baustas administracine tvarka (su apeliaciniu skundu pateikti baudų sumokėjimo kvitai) sprendžia, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net paskyrus minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą, būtų per griežta bausmė. Teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. laisvės apribojimo bausmę. Taip pat atsižvelgus į tai, jog V. K. jaunas amžius reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o galimybės keisti gyvenimo būdą, dirbti ir būti naudingu šeimai bei visuomenei suteikimo. Taigi, V. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirtina bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, kuri laikytina teisinga bei proporcinga padarytam nusikaltimui. Taip pat nuteistajam paskiriami apribojimai.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. paskirtos bausmės keičiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti.
V. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis;
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) val., tai yra vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoje jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.