Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 15 d. tarp OOO „Nevskoe“ ir UAB „Dognus“ sudarytą reikalavimo perleidimo susitarimą; taikyti restituciją, t. y. įpareigoti atsakovę OOO „Nevskoe“ grąžinti atsakovei UAB „Dognus“ visas pagal 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo susitarimą gautas lėšas; ieškovo AS BluOr Bank naudai iš atsakovų UAB „Dognus“ ir OOO „Nevskoe“ solidariai priteisti visas ieškovo AS BluOr Bank byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad atsakovas ir Pradinis kreditorius OOO „Nevskoe“ 2022 m. kovo 15 d. sudarė ginčijamą Susitarimą. S. P. kreditoriaus vardu pasirašė Pradinio kreditoriaus bendrovės vadovas A. D.. 2022 m. gegužės 9 d. pranešimu atsakovas informavo skolininką apie atliktą reikalavimo teisių perleidimą. Vos už keleto dienų po Susitarimo sudarymo - 2022 m. gegužės 12 d. atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė actio Pauliana ieškinį, kurio pagrindu iškelta byla. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo bendrovė iki šiol yra de facto valdoma tikrojo ir galutinio naudos gavėjo R. F. piliečio A. D., kuris tuo pačiu yra ir Pradinio kreditoriaus vadovas, o atsakovo dalyviais ir vadovais viešai skelbiami asmenys yra statytiniai, kurie atsakovo valdymo klausimais vykdo galutinio naudos gavėjo A. D. sprendimus. Viešai internete yra prieinama daug publikacijų, kuriose broliai A. D. ir D. D. nurodomi tarp įtakingiausių Rusijos asmenų, įskaitant tuos, kuriems taikomos E. S. tarptautinės sankcijos. ,,D. G.“ bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) naudodama savo žemę, įdarbindama kalinius ir gamindama šiai tarnybai skirtus produktus. A. D. anksčiau buvo Kaliningrado srities Dūmos deputatas (išrinktas 2000 m.) ir Kaliningrado srities D. A. politikos ir žemės ūkio paskirties žemės komiteto pirmininko pavaduotojas. esamoje situacijoje, esant pritaikytoms E. S. tarptautinėms sankcijos šalies agresorės subjektams, finansinėms įstaigoms. Pradinis kreditorius neturi jokių galimybių gauti susijusioje byloje pareikštu actio Pauliana ieškiniu reikalaujamu lėšų iš Lietuvoje ar Latvijoje registruotu subjektu, todėl dirbtinai, suklastojant Susitarimą sukūrė schemą, kaip apeiti bankiniam sektoriui taikomas tarptautines sankcijas, užtikrinant galimybę Pradiniam kreditoriui per visiškai kontroliuojamą Lietuvoje registruotą juridinį asmenį reikšti reikalavimus ir/ar ateityje galimai vykdyti išieškojimą. Atsakovas 2021 metų pabaigoje balanse apskaitė daugiau nei šešių su puse milijono vertės turtą, nors faktiškai atsakovas tokio turto neturėjo, t. y. visas apskaitomas turtas de facto priklausė ne Atsakovui ir buvo skirtas perparduoti. Grąžinus skolas tiekėjams, atsakovo turto vertė būtų padidėjusi santykinai nežymiai. Tai reiškia, kad atsakovas faktiškai neturėjo finansinės galimybės įsigyti iš Pradinio kreditoriaus 5 477 934,70 Eur vertės finansinio reikalavimo į Skolininką ir už tokį reikalavimą sumokėti kainą, kuri būtų bent panaši į perimamo reikalavimo vertę. Ieškovo turimomis žiniomis, sudarydami ginčijamą Susitarimą, kuriuo perleista iš Pirkimo sutarties kylanti reikalavimo teisė, nei atsakovas, nei Pradinis kreditorius Pirkimo sutarties 10.6 punkte nustatyta tvarka neinformavo Skolininko apie ketinimą perleisti reikalavimo teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste- CK) 6.101 straipsnio l dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Akivaizdu, jog šiuo atveju reikalavimo teisės į Skolininką, kylančios iš Pirkimo sutarties perleidimas Atsakovui, pažeidžiant Pirkimo sutarties 10.6 punkto nuostatą, draudžiančią reikalavimo perleidimą be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo, taip pat pažeidė ir imperatyvią CK 6.101 straipsnio l dalies normą. Šie imperatyvių įstatymo ir Pirkimo sutarties nuostatų pažeidimai sudaro įstatyme įtvirtintą pagrindą pripažinti Susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Ieškovo vertinimu, šiame ieškinyje aprašytos faktinės aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai taip pat leidžia teigti, kad atsakovo ir Pradinio kreditoriaus sudarytas Susitarimas yra apsimestinis sandoris. Turimi duomenys leidžia spręsti, kad Pradinis kreditorius neturėjo tikslo perleisti reikalavimo teisę atsakovui, o iš tikrųjų atsakovas tėra laikinas reikalavimo teisės turėtojas tol, kol dėl taikomų E. S. sankcijų Pradinis kreditorius neturi galimybės pats savo vardu vesti teisminių procesų ar išieškojimų Lietuvoje ar Latvijoje. Įvertinus tai, kad Susitarimu iš tikrųjų siekiama apeinant E. S. tarptautines sankcijas įgalinti Pradinį kreditorių tęsti skolos išieškojimo iš Skolininko veiksmus, mano, jog apsimestiniu Susitarimo sandoriu yra siekiama paslėpti tikrąjį pavedimo sandorį, t. y. sandorį, kuriuo Pradinis kreditorius įgaliojo atsakovą už Pradinį kreditorių atlikti teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio l dalis). Susitarimo 1.2 punktu iš vienos pusės Pradinis kreditorius neva perdavė savo reikalavimo teisę atsakovui, tačiau iš kitos pusės Pradinis kreditorius pasiliko sau teises pilnai veikti tiesiogiai, tačiau neva atsakovo naudai. Tokia sąlyga yra teisiškai nelogiška, nes reikalavimą perleidęs asmuo įprastai nebesirūpina perleisto reikalavimo išieškojimu, o jį perimantis asmuo pats prisiima reikalavimo išieškojimo riziką. Ieškovo įsitikinimu, tokia Susitarimo sąlyga aiškiai parodo susitarimo, kaip sandorio, apsimestinumą, nes atskleidžia, kad Susitarimu nėra siekiama realiai atsakovui perleisti reikalavimo teises, o tik siekiama sukurti teisinį pagrindą atsakovui, kuriam netaikomi jokie E. S. tarptautinių sankcijų ribojimai, ,,surinkti“ iš Skolininko išieškotas lėšas, vėliau, atsiradus teisinėms galimybėms, jas grąžinti Pradiniam skolininkui. Teigia, kad Susitarimas akivaizdžiai sudarytas siekiant apeiti E. S. tarptautinių sankcijų taikomus apribojimus, nes net Pradiniam kreditoriui veikiant savo iniciatyva, visi mokėjimai turėtų būti vykdomi atsakovo naudai, nes Pradiniam kreditoriui dėl R. F. bankiniam sektoriui pritaikytų tarptautinių sankcijų priimti mokėjimus iš Lietuvoje ar Latvijoje registruotų subjektų yra galimai neįmanoma. Ieškovo vertinimu, nurodyti argumentai įrodo, kad atsakovo ir Pradinio kreditoriaus sudarytas Susitarimas yra apsimestinis sandoris, kuris yra pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio). Įvertinus tai, kad ginčijamas Susitarimas sudarytas 2022 m. kovo 15 d., t. y. jau prasidėjus R. F. sukeltam karui Ukrainoje ir E. S. valstybėms pradėjus taikyti tarptautines sankcijas R. F. piliečiams ir įmonėms, bankiniam sektoriui, ieškovas prašo šioje civilinėje byloje įvertinti, ar Susitarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojančioms tarptautinėms sankcijoms ir ar Susitarimas neprieštarauja TSĮ nuostatoms. Ieškovo įsitikinimu, Lietuvos Respublikoje galiojančioms E. S. tarptautinėms sankcijoms prieštaraujantis sandoris inter alia pripažintinas negaliojančiu ir pagal CK 1.81 straipsnį kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gera moralei.