Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus: 1) 1998-02-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies; 2) 2001-02-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams; 3) 2001-09-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 42 str. 4 d., bausmę apėmimo būdu subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001-02-13 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-08-04 nutartimi nusikalstamos veikos pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001-02-13 nuosprendį iš 1961 m. BK 271 str. 2 d. perkvalifikuotos į 2000 m. BK 178 str. 2 d. (8 epizodai), iš 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (2 epizodai), iš 1961 m. BK 278 str. 1 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 187 str. 3 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, o nusikalstamos veikos pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001-09-11 nuosprendį iš 1961 m. BK 271 str. 2 d. perkvalifikuotos į 2000 m. BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), iš 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., iš 1961 m. BK 278 str. 1 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 187 str. 3 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metai 6 mėnesiai, bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus bausmes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams; 4) 2004-03-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (7 epiz.) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrintas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001-09-11 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams; 5) 2008-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo (pakeistu Kauno apygardos teismo 2008-03-26 nuosprendžiu) pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 6) 2008-04-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmės dalį iš dalies pridėjus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-18 nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2008-03-26 nuosprendžiu) paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metai 6 mėnesiai; 2008-08-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas iš Kybartų pataisos namų lygtinai prieš terminą – 11 mėnesių 10 dienų; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. 2009 m. birželio 7 d., apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. M. ir M. B., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pagal iš anksto sudarytą planą ir susitarimą, t. y. G. T. vairuojant automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o R. M. ir M. B. pasislėpus bagažinėje, kad liktų nepastebėti, atsivežė nukentėjusįjį R. A. B. į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini), ten R. A. B. ir G. T. tenkinant lytinę aistrą, R. M. ir M. B. persėdus į automobilio saloną šalia R. A. B. ir jį visi bendrai laikydami automobilyje, visiems bendrai grasinant paskelbti apie R. A. B. kompromituojančią informaciją dėl jo seksualinės orientacijos, kurios atskleidimas jam nepageidautinas, o po to bendrais veiksmais surišdami nukentėjusiajam R. A. B. rankas ir kojas bei palikdami miške R. M. saugoti, taip atimdami laisvę ir galimybę priešintis, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė R. A. B. perduoti 10 000 Lt, o pastarajam pareiškus, kad tokios sumos neturi, sumažino iki 3 000 Lt, kurių G. T. ir M. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) paimti iš bankomato nuo R. A. B. sąskaitos (1 000 Lt) ir nukentėjusiojo R. A. B. sesers A. G. (2 000 Lt), tačiau pastaroji supratusi, pinigų nedavė ir iškvietė pagalbą, tokiu būdu prievartavo R. A. B. turtą; bei tuo pačiu metu plėšimo būdu pagrobė R. A. B. priklausantį turtą ir dokumentus bei neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: 200 Lt vertės telefoną „Siemens“, 150 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 20 Lt vertės piniginė, 60 Lt, 49 Lt vertės vairuotojo pažymėjimas, 2 vnt. po 1295 Lt vertės, viso už 2590 Lt, automobilio „Citroen Berlingo“ rakteliai, 1 vnt. 250 Lt vertės automobilio „Renault Megane“ raktelis, 2 vnt. po 30 Lt ir 10 Lt vertės, iš viso už 40 Lt, buto raktai, 1 vnt. 10 Lt vertės darbo raktas, 40 Lt vertės banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė, 30 Lt vertės banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė su kortelių PIN kodais, bevertės „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė ir „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė, iš viso padarydami nukentėjusiajam 3439 Lt žalą.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. A. B. odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžiai be žymesnės dislokacijos, nesukėlę ilgalaikio alsavimo per nosį sutrikimo. Apatinio žandikaulio dešinių pirmo-antro dantų sumušimas, apatinio žandikaulio dešiniosios alveolinės ataugos skilimas, kuris teismo medicininiu požiūriu prilyginamas lūžiui, antro-trečio dantų srityje, odos nubrozdinimas kairėje juosmeninėje srityje, lydimas kairio inksto sumušimo, dešinio raktikaulio-mentės sąnario raiščių plyšimas padaryta kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 4 trauminių faktorių į galvą bei ne mažiau kaip po 1 trauminio faktoriaus į dešinio raktikaulio-mentės sritį ir į kairę juosmeninę sritį ir galėjo atsirasti užduotyje nurodomu laiku, tam neprieštarauja įrašai medicininiuose dokumentuose. Pažymėtina, kad dešinio raktikaulio-mentės sąnario raiščių plyšimas yra daugiau būdingas netiesioginiam poveikiui, t. y. rankos ar peties sukimui, laužimui. Pilve, klubo srityje ir kairėje pėdoje medicininiuose dokumentuose įvardyti sumušimai, teismo medicininiu požiūriu, nesant objektyvių sužalojimų, dėmesin neimami. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio raktikaulio-mentės sąnario raiščių plyšimo R. A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų. Kiti sužalojimai, tiek kartu, tiek ir atskirai paėmus, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta trumpiau nei 10 dienų. Įvertinus nukentėjusiojo somatinę būklę, specialistas teigė, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata galėjo žymiai pablogėti (1 t., 65–66 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir G. T. veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. vasarą kaltinamasis G. T. sugalvoja, kad galima įsigyti pinigų šantažuojant netradicinės orientacijos asmenis. Turėdamas tokį tikslą internetiniame portale susipažįsta su nukentėjusiuoju R. A. B., su kuriuo sutaria susitikti ir kad už suteiktas sekso paslaugas nukentėjusysis jam sumokės. Kartu su M. B. ir R. M. vyksta į (duomenys neskelbtini). Sutaria, kad kaltinamasis G. T. suteiks R. A. B. sekso paslaugas, o M. B. ir R. M. tai nufilmuos, o po to visi trys šantažuos R. A. B. sumokėti atitinkamą pinigų sumą, priešingu atveju grasindami nufilmuotą medžiagą paviešinti. Prieš kaltinamajam G. T. susitinkant su R. A. B. M. B. ir R. M. pasislepia automobilio bagažinėje. Kaltinamajam G. T. teikiant R. A. B. sekso paslaugas, M. B. ir M. M. išlipa iš automobilio bagažinės ir nukentėjusiajam R. A. B. pareiškia, kad aktą nufilmavo, ir visi trys reikalauja, kad R. A. B. jiems duotų 10 000 litų. R. A. B. pavyksta nusiderėti iki 3000 litų. Kaltinamasis G. T. ir nuteistieji M. B. ir R. M. prievarta užvaldo nukentėjusiojo R. A. B. turtą – pinigus, asmens dokumentus, banko mokėjimo kortelę. Visiems trims surišus nukentėjusįjį, G. T. ir M. B. vyksta pas nukentėjusiojo seserį paimti pinigus. G. T. ir M. B. sulaiko policijos darbuotojai, kuriuos iškvietė nukentėjusiojo sesuo, o nukentėjusysis R. A. B. išsilaisvina ir pabėga.

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. BK 181 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kada darant šią nusikalstamą veiką panaudojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus, ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-163/2012).

Taigi, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis miškelyje buvo surištas ir saugomas nuteistojo R. M., skambino artimiesiems prašydamas paskolinti pinigų, ir tai leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo grasinama ne tik panaudoti fizinį smurtą, bet jis ir buvo panaudotas, nes nukentėjusiojo surišimas ir saugojimas rodo, kad nukentėjusiojo judėjimo ir judesių laisvė buvo suvaržyta. Grasinimas fiziniu smurtu ir fizinio smurto panaudojimas, nors jis ir buvo atliktas vieno ar dviejų asmenų, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, buvo atliekami bendru visų asmenų – abiejų nuteistųjų ir kaltinamojo G. T. sutarimu, siekiama vieno tikslo – gauti pinigų iš nukentėjusiojo. Kadangi nukentėjusiojo atžvilgiu buvo išreikštas grasinimas ne tik panaudoti fizinį smurtą, paviešinti jį kompromituojančią informaciją, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, bet ir panaudojus fizinį smurtą – apribojus nukentėjusiojo judėjimo ir judesių laisvę, privertimas skambinti artimiesiems ir prašyti pinigų, todėl šių veiksmų atlikimo pakanka, kad turto prievartavimas būtų laikomas baigtu nusikaltimu, nors ir neužvaldė nukentėjusiojo pinigų. Kaltinamojo G. T. veika šiame epizode teisingai kvalifikuojama pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-75/2010).

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis G. T. kartu su nuteistaisiais M. B. ir R. M. atlikdami turto prievartavimo veiksmus – grasindami nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, jį panaudodami, užvaldė nukentėjusiojo turėtą rankinę, t. y. padarė plėšimą. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu su savimi turėjo rankinę, kurioje buvo įvairių dokumentų, tarp jų ir asmens dokumentas, banko kortelės, be to, nukentėjusysis su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamasis neneigia, kad nukentėjusysis R. A. B. buvo uždarytas automobilyje, iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama pinigų, jis iš nukentėjusiojo atėmė rankinę, su joje buvusiais dokumentais, tačiau neigia, kad nukentėjusiajam būtų grasinęs peiliu. Byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. T., siekdamas užvaldyti nukentėjusiojo turtą, būtų panaudojęs peilį, todėl jo veika dėl šio epizodo iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 180 straipsnio 1 dalį.

Pagal teismų praktiką, elektroninio mokėjimo instrumentas – banko kortelė ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – nėra turtas, kuris pripažįstamas plėšimo objektu, todėl plėšimo metu pagrobus nukentėjusiojo rankinę su joje buvusiais daiktais, tarp jų ir banko kortelėmis su PIN kodų kortelėmis, buvo neteisėtai įgytas svetimas mokėjimo instrumentas ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti. Kaltinamajam G. T. taip pat pareikštas kaltinimas, kad svetimą mokėjimo instrumentą ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, laikė. Pagal teismų praktiką laikymu pripažįstama bent vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, savo žinioje (drabužiuose, nešulyje, transporto priemonėje ir pan.). Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas pradeda valdyti ar pradeda laikyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jos naudoto tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. T. atliko nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, dispozicijoje nurodytus veiksmus, todėl kaltinamojo G. T. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Taip pat kaltinamojo G. T. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, numatantį baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris pagrobė arba neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atlikto plėšimo metu kaltinamasis neteisėtai įgijo ir nukentėjusiojo rankinėje buvusį jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam G. T., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą (BK 181 straipsnio 2 dalis), kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis), kiti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdytos nusikalstamos veikos paskatas ir motyvus.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytų konkrečių nusikalstamų veikų ir neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, vertina, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. T., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos yra baigtos, tyčinės. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, nedirba, baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos padarytos praėjus nedaug laiko po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pasislėpė nuo teismo, padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl jam taikytina terminuota laisvės atėmimo bausmė, nes kitos rūšies bausmės nepakaks nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

Kaltinamasis G. T. suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl suėmimo, išduoto pagal Europos arešto orderį, terminas neįskaitytinas.

Daiktais, turinčiais reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pripažinti šie daiktai: du dirželiai, ausinukas, peilis, kompaktinė plokštelė, telefonas „Nokia“, raktas, du netikri banknotai, kurie atiduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą. Nuosprendžiui įsiteisėjus šie daiktai, t. y. du dirželiai, ausinukas, peilis sunaikintini; kompaktinė plokštelė, du netikri banknotai, paliktini prie baudžiamosios bylos; telefonas „Nokia“, raktas grąžintini G. T..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų klausimas išspręstas priimant 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, G. T. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2008-04-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį, G. T. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 21 d.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. gruodžio 20 d.

G. T. byloje paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktinius įrodymus, telefoną „Nokia“, raktą, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. T..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktinius įrodymus: du dirželius, ausinuką, peilį, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktinius įrodymus: kompaktinę plokštelę ir du netikrus banknotus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, o suimtajam G. T. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.