- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- 1-503-1034/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47862-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- Ž. B.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Ž. B. 2024 m. gruodžio 7 d. apie 22.27 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis Ž. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną važiavo namo į (duomenys neskelbtini) iš miesto centro, kur šventė draugo gimtadienį. Važiavo prieš kitą automobilį, kuris pradėjo staigiai stabdyti. Buvo slidu, jo automobilį sumėtė, todėl išvažiavo į kitą kelio pusę ir trenkėsi į atitvarą. Atvažiavo įvykio liudytojai, iškvietė policiją, jam patikrino neblaivumą. Tą dieną buvo išgėręs du bokalus alaus, 5 laipsnių stiprumo. Išvakarėse šventė klasės susitikimą, todėl girtumas buvo didesnis. Vairuodamas automobilį jautėsi gerai. Dabar nevykdo individualios veiklos, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Tėvui apie įvykį papasakojo kitą dieną. Iš tėvo pusės buvo nusivylimas, pyktis. Kiekvieną dieną su tėvu susiskambina, šis duoda gerų patarimų. Tėvas jam yra autoritetas, gali daryti teigiamą įtaką. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, dabar susitvarkė.
Teisiamajame posėdyje laiduotojas D. B. parodė, kad nuo vaikystės visiems savo vaikams daro tik gerą įtaką, nes pamoko juos. Mano, kad į daugelį jo patarimų vaikai atsižvelgia. Sūnaus padarytas nusikaltimas yra nepateisinamas, bet mano, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Jis pats turi teisę vairuoti transporto priemones. Su sūnumi beveik kiekvieną dieną susiskambina. Sūnus pas jį atvažiuoja vienas ir su vaikais. Dėl šio įvykio jis sakė sūnui, kad negalima taip daryti, t. y. vairuoti neblaiviam. Mano, kad padės sūnui laikytis įstatymų reikalavimų pamokydamas jį per pavyzdžius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis Ž. B. parodė, kad 2024 m. gruodžio 7 d. buvo pas draugą gimtadienyje, vartojo alkoholinius gėrimus, iš viso išgėrė apie 2,5 bokalus alaus 0,5 l talpos. Apie 21.00 val. išėjo iš minėtos kavinės ir nuėjo link savo automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam nuosavybės teise, kuris buvo pastatytas (duomenys neskelbtini). Atėjęs prie minėto automobilio atsisėdo už vairo, užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) staiga priekyje važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti, supratęs, kad nespės sustoti staigiai pasuko vairą į dešine, tačiau dešinėje pusėje taip pat buvo automobilis, todėl supratęs, kad neturi kur trauktis pasuko vairą atgal į kairę ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio atitvarus. Kadangi kelio danga buvo slidi, atsitrenkęs apsisuko ir sustojo prie kebabinės, adresu (duomenys neskelbtini). Sustojęs išlipo iš minėto automobilio ir prie jo priėjo nepažįstami žmonės, kurie paklausė ar jam nereikia pagalbos ir paaiškino, kad iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai patikrino neblaivumą alkotesteriu ir nustatė 2,54 promilių neblaivumą. Mano, kad tiek daug pripūsti į alkotesterį galėjo todėl, kad organizmas sunkiai apdoroja alkoholį, o kadangi dieną prieš dar vartojo alkoholį, tai turbūt buvo to pasekmė. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 79-82).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir užima (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 7 d. 15.00 val. pradėjo savo darbo pamainą kartu su vyriausiuoju patruliu E. K. 2024 m. gruodžio 7 d. apie 21.32 val. gavo pranešimą, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur gatvėje automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į atitvarą, apsisuko ir atsistojo prie kebabinės. Pranešėjas įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus, išlipęs vaikšto prie automobilio. Apie 21.43 val. atvykus nurodytu adresu pastebėjo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio vaikščiojo automobilio vairuotojas Ž. B., kuris paaiškino, kad vairuodamas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į atitvarus, esančius (duomenys neskelbtini) pastato (kebabinės). Apžiūrėjus atitvarus, į kuriuos automobilis atsitrenkė, ant jų apgadinimų nepastebėta, atitvarai skiria priešpriešines kelio eismo juostas. Jiems bendraujant su „Honda“ automobilio vairuotoju Ž. B., šis paaiškino, kad jis jau dvi dienas vartoja alkoholį, neva vakar išgėrė du alaus, o šiandien vieną alaus. Asmuo sutiko su tuo, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus Ž. B. blaivumą pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu nustatytas 2,54 promilių girtumas. Jiems bendraujant su asmeniu nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 25-27).
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra raudonas automobilis „Honda Civic“, kuris stovi pravažiavęs už kebabinės, pravažiavus apytiksliai 70 m. Automobilis stovi kelkraštyje šalia važiuojamosios dalies, kur yra nusukimas link kebabinės. Automobilio visi ratai yra ant asfalto. Automobilis yra raudonas, vairuotojo pusės šonas nubrauktas, sudaužytas vairuotojo pusės veidrodėlis, apgadintos priekinės ir galinės vairuotojo pusės durelės bei priekinis ir galinis vairuotojo pusės sparnai, apgadintas priekinis ir galinis bamperiai, išdaužtas vairuotojo pusės priekinis šoninis stiklas. Automobilio salonas juodas, odinis. Ant priekinės sėdynės ir kilimo matomos stiklo šukės. Ant keleivio sėdynės bei kilimėlio matomos stiklo šukės. Priekinėse keleivio durelėse yra įdėta tuščia alaus skardinė (Švyturio Ekstra). Daiktadėžėje yra dokumentai bei purškiamas VD. Po galine vairuotojo pusės sėdyne guli alaus skardinė, kita skardinė užkišta už keleivio pusės sėdynės. Atidarius bagažinę matoma daug alaus skardinių (įvairių rūšių), darbinius drabužius, šalia kuprinės yra automobilio tepalo tara. Įvykį bei įvykio vietą užfiksavo F. S. automobilio vaizdo registratorius (b. l. 28-39).
Neblaivumo nustatymo aktu Ž. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 13).
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 7 d. 21.48 val. Ž. B. nustatytas 2,67 prom. neblaivumo laipsnis, tą pačią dieną 22.04 val. nustatytas 2,54 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 15-16).
Iš „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra Ž. B. (b. l. 45).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, automobilio „Honda Civic“, 2006 m., vertė yra 2 460 Eur su PVM (b. l. 46).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrimas Bendro pagalbos centro pagalbos kvietimo skambučio garso įrašas. Užfiksuotas pokalbis tarp Bendro pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo, iš kurio matyti, jog pranešėjas nurodė, kad galimai neblaivus vairuotojas atsitrenkė į kelio atitvarą, (duomenys neskelbtini), kur yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 58-60).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų dėvimų kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti pareigūnų bendravimas su Ž. B. (b. l. 64-66).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, kaltinamojo Ž. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis Ž. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad įvykio dieną važiavo namo į (duomenys neskelbtini) iš miesto centro, kur šventė draugo gimtadienį. Važiavo prieš kitą automobilį, kuris pradėjo staigiai stabdyti. Kadangi buvo slidu, jo automobilį sumėtė, išvažiavo į kitą kelio pusę ir trenkėsi į atitvarą. Jis išdaužė automobilio stiklą su galva, kai trenkėsi į atitvarą. Atvažiavo įvykio liudytojai, iškvietė policiją, paklausė ar jis nenukentėjo. Kai atvyko pareigūnai, jam patikrino neblaivumą. Tą dieną buvo išgėręs du alaus, 5 laipsnių stiprumo. Dieną prieš tai šventė klasės susitikimą, todėl girtumas buvo didesnis. Išvakarėse išgėrė nemažai alkoholio, gėrė ir stipriųjų gėrimų, ir alaus. Vairuodamas automobilį jautėsi gerai, mąstė adekvačiai. Tokie kaltinamojo Ž. B. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 79-82).
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo G. Z. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolai, alkotesterio duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog Ž. B. 2024 m. gruodžio 7 d. apie 22.27 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2,54 prom.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis Ž. B. ir laiduotojas D. B. prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį D. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Žemesnės instancijos teismas
BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti Ž. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmiausia pastebėtina, kad kaltinamasis Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką Ž. B. padarė pirmą kartą, būdamas anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ž. B. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas (b. l. 103-104), baustas administracine tvarka (b. l. 98-102), šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Respublikiniame priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 107-108). (duomenys neskelbtini) (b. l. 109).
Kaip minėta anksčiau, teismas nustatė vieną Ž. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pabrėžtina ir tai, kad apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog Ž. B. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Šiuo atveju atleisti Ž. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo tėvas D. B. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje. D. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su sūnumi beveik kiekvieną dieną susiskambina. Sūnus pas jį atvažiuoja vienas ir su vaikais taip pat. Dėl šio įvykio piktai sūnui sakė, kad negalimas toks dalykas iš viso, negalima sėsti už vairo esant neblaiviam. Mano, kad padės sūnui laikytis įstatymų reikalavimų pamokydamas jį per pavyzdžius. Taigi, galima spręsti, kad D. B. su kaltinamuoju sieja artimi ryšiai, jie dažnai bendrauja, susiskambina. Nors kartu negyvena, tačiau susitinka, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje D. B. kaltinamojo elgesiui darys pozityvią įtaką.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas D. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas netaikant užstato.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Ž. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,54 prom. Taigi kaltinamasis Ž. B. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad Ž. B. skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. gruodžio 9 d. (b. l. 83-86, 87-90).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju Ž. B. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Teismas nustatė, kad Ž. B. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio kaltinamasis nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. AB „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio savininkas yra Ž. B. (b. l. 45). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo pakankamai didelį atstumą – iš miesto centro važiavo namo, į (duomenys neskelbtini). Be to, neblaivumo nustatymo aktu Ž. B. nustatyti trys iš galimų keturių neblaivumo požymiai – neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas Ž. B. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus bei leidžia padaryti išvadą, kad alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam priklausantis automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės nuosavybėn. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė Ž. B. padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 83-86, 87-90), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas AB „Regitra“, paliktinas AB „Regitra“.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti – vokas su DVD disku, kuriame yra vaizdo ir garso įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
Ž. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoju paskirti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti Ž. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Ž. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą AB „Regitra“, palikti AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti – voką su DVD disku, kuriame yra vaizdo ir garso įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.