- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-02
- Bylos Nr.
- e2YT-308-1213/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-01293-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. B., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyriui, Šilalės rajono savivaldybės administracijai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. B., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyriui, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė sesers Z. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodo, kad pareiškėjo sesuo Z. K. buvo sudariusi santuoką su S. B., gimusiu (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė sūnus A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje. A. B. būdamas santuokoje susilaukė sūnaus M. B. Pirmasis Z. K. vyras S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Z. K. sudarė antrą santuoką su B. K.. Su juo susilaukė sūnaus O. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Z. K. mirė ištuokoje, ištuokos data (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turėjo dar vieną seserį B. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po Z. K. mirties liko turtas: (duomenys neskelbtini). Po palikėjos Z. K. mirties nei vienas paveldėtojas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Visą likusį turtą perėmė pareiškėjas K. K.. Jis rūpinosi ir rūpinasi žemės sklypais: pjauna žolę, šienauja. Jis žemės sklypus valdo ir naudoja kaip savo. Pareiškėjas žiemą kelis kartus per savaitę vyksta į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kad užkurtų du malkinius pečius, jog bute nesiveistų pelėsis. Šiam butui yra skaičiuojama skola už bendro daugiabučio stogo renovaciją, administravimo ir einamieji remonto ir aptarnavimo mokesčiai. Pareiškėjo žiniomis susidariusi skola 2023 m. spalio 31 dienai yra 2 550,40 Eur, už stogo remontą per išdėstytą laikotarpį reikės iš viso sumokėti dar apie 2 700 Eur. Kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės. Šis butas faktiškai yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuolatos gauna pastabas iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės, kad pastatą reikia nugriauti, nes jis yra avarinės būklės, vasarą per pastato plyšius į jį braunasi jaunimas. Pareiškėjas aptvėrė pastatą stop juosta, sudarė kitas kliūtis, kad niekas nepatektų į pastatą. Kad nugriauti pastatą, reikalingas Šilalės rajono savivaldybės administracijos leidimas, taip pat reikalinga parengti projektą. Pareiškėjas įmonėje UAB „Šilalės vandenys“, po sesers mirties, susitarė, kad atjungtų vandenį adresu (duomenys neskelbtini), kad nebeskaičiuotų abonentinio mokesčio už vandens tiekimą, sumokėjo buvusį įsiskolinimą apie 54 Eur. Pareiškėjo žiniomis, Z. K. anūkas M. B. niekada nėra buvęs palikėjos gyvenamojoje vietoje net jai esant gyvai, močiutės nelankė, likusiu jos turtu nesirūpino. M. B. žinoma, kad Z. K. palikimas yra su skolomis.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujanti pareiškimo tenkinimui, jei būtų nustatyta, jog nurodyto turto valdymas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje ir 5.51 straipsnio 1 dalyje įstatymo nustatytas sąlygas. Pažymėjo, kad Šilalės rajono savivaldybė nuosavybės ar kita teise nevaldo (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas nėra įtrauktas į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, Šilalės rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl šio turto perdavimo jai nuosavybės teise. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant jos atstovui.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujantis pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėjo, jog iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos Z. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei. Prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog teismui įsitikinus, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Nurodė, jog valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), brolis. Pareiškėjo motina B. K., mirė (duomenys neskelbtini)., tėvas A. K., mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir Z. K. turėjo dar vieną seserį B. K., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo Z. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su S. B.. Santuokoje jie susilaukė sūnaus A. B., kuris (duomenys neskelbtini) d. mirė ištuokoje. Tačiau A. B. dar būdamas santuokoje, susilaukė sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini). Mirus pirmajam Z. K. vyrui S. B., pastaroji (duomenys neskelbtini) susituokė su B. K.. Santuokoje jie susilaukė sūnaus O. K., kuris nevedęs (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) Z. K. su antruoju vyru B. K. išsiskyrė ir daugiau santuokos nebesudarė. Po Z. K. mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad po sesers Z. K. mirties jis vienintelis pradėjo rūpintis jai priklausiusiu turtu: dirbo žemę, prižiūrėjo likusius pastatus. Šią aplinkybę patvirtina 2023 m. gruodžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad Z. K. turtas esantis (duomenys neskelbtini) seniūnijoje visą laiką buvo prižiūrimas brolio K. K.. Butu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas rūpinasi, veža malkas, didesnio šalčio metu kūrena. Kitas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) yra avarinės būklės, tai dėl saugumo K. K. pasirūpino jo aptvėrimu, vasaros metu nušienauja namų valdos plotą. Z. K. priklausančiais žemės sklypais naudojasi ir juos prižiūri taip pat K. K.. Šilalės rajono notarų biuro 2023 m. spalio 26 d. liudijimo duomenimis, po Z. K. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo M. B. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jos palikimo priėmimo, palikėjos palikimas priimtas nebuvo. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
7. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
8. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
9. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
11. K. K. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau K. K. po palikėjos sesers Z. K. mirties, palikimą faktiškai priėmė. K. K. po sesers mirties faktiškai valdė jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, butus, kitus pastatus, jais rūpinosi, juos valdo ir naudoja savo nuožiūra. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad K. K., faktiškai pradėdamas valdyti turtą po sesers Z. K. mirties, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
12. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
13. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. po sesers Z. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po sesers Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.