Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-579-1066/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-18
Bylos Nr.: eI3-579-1066/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04795-2021-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Gediminas Užubalis
Pareiškėjas: V. R.
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-587-1066/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04795-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13.3;

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,dalyvaujant pareiškėjui V. R., pareiškėjo atstovui advokatui M. Ž.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas pateikė skundą teismui, kuriuo prašo: 1) Panaikinti 2021-08-31 VMI sprendimą Nr.68-74; 2) panaikinti 2021-11-21 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. S (7-147/2021).

Šalies argumentai

2. Skunde pareiškėjas remiasi šiais argumentais:

2.1. Mokesčių administratorius iš esmės nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių ir neatliko analizės. UAB Passenger Ground Services (veliau pavadinimas pakeistas i UAB „Keleivių aptarnavimo centras“, toliau – ir Bendrovė) buvo įkurta 2012 metais ir teikė paslaugas po Smart Taxi prekiniu ženklu. Paslauga vystyta pareiškėjo pastangomis, Smart Taksi užsakymų valdymo platformoje buvo fiksuojamas kiekvienas užsakymas, atėjęs per internetinį puslapį ar dispečerinę. Grynaisiais surinktos pinigų sumos būdavo inkasuojamos kas keletą dienų ar savaičių paties įmonės vadovo (pareiškėjo), t. y. būdavo surenkami visų pamainų vairuotojų grynieji pinigai pagal pamainų ataskaitas. Grynųjų pinigų suma būdavo nedelsiant perduodama bendrovei ir nei vienas euras nebuvo panaudotas V. R. asmeninėms reikmėms.

Mokestinio patikrinimo akte nurodoma, kad mokesčių mokėtojas 2016-2018 metų laikotarpiu iš neaiškių šaltinių turėjęs nuosavų neapmokestintų (kitų) pajamų, kurių dydis buvo ~745 000 EUR (patikrinimo akto 4 lapas). Tokia išvada yra grindžiama išimtinai tuo faktu, kad tokią pinigų sumą mokesčių mokėtojas įnešė į Bendrovės sąskaitą.

Mokesčių mokėtojui pagrindus šių lėšų kilmę, jų mokėtojus, tikslias uždirbimo aplinkybes su datomis ir konkrečiu laiku, mokesčių administratorius sąmoningai nevykdė savo pareigų ir iš esmės neatliko mokestinio patikrinimo, nes netikrino mokesčių mokėtojo versijos, nenustatinėjo šių lėšų kilmės, mokėtojų, panaudojimo sričių.

2.2. Mokesčių administratorius taikė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalį. MAĮ 70 str. yra reglamentuojamas mokesčių apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, t. y. vadinamasis netiesioginis mokesčių apskaičiavimo būdas. Byloje nėra duomenų, kad mokesčių mokėtojas būtų nebendradarbiavęs ar netinkamai vykdęs savo pareigas (apskaičiuoti, deklaruoti mokesčius) ir dėl to mokesčio nebūtų galimybės apskaičiuoti įprastu būdu. Patikrinimo akte nėra pateikta nei vienos mokesčių mokėtojo pareigos pažeidimo, kuri būtų pagrindas MAĮ 70 str. taikymui.

Mokesčių administratorius nepateikė mokesčių mokėtojui nustatytos formos nurodymo pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti, kaip tai numatyta LR Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 13 p. ir 41 str. Neįvykdęs šios pareigos, mokesčių administratorius neturi teisės taikyti MAĮ 70 str. ir atitinkamai daryti išvadų apie mokesčių mokėtojo turto ir pajamų pakankamumą išlaidoms pagrįsti.

Patikrinimo akte nebuvo nustatinėjama lėšų kilmė, jų savininkas, jų paskirtis, panaudojimo sritys, ir jų apskaita įmonėje. Mokesčių administratorius sąmoningai neatliko net minimalios analizės, nors tokia pareiga jam kyla ne tik iš LR MAĮ 67 str. (pareiga pagrįsti mokesčių apskaičiavimą).

Nėra ginčo, kad Pareiškėjas pervedė/įnešė ginčo lėšas į Bendrovę, tačiau vien ši formali aplinkybė, mūsų įsitikinimu, nepagrindžia, kad tai yra jo asmeninės lėšos.

2.3. Mokesčių administratorius 2018-04-19 atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą (Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1863) (toliau – ir Pažyma), kurio metu Bendrovė pateikė avansinę apyskaitą Nr. 2018.02.28 už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-02-28 (toliau – ir Avansinė apyskaita). Pagal Avansinės apyskaitos duomenis nustatyta, kad Pareiškėjo pervestos piniginės lėšos Bendrovei apskaitytos kaip bendrovės įsiskolinimas jam. Visgi Avansinėje apyskaitoje nurodyta 120 016,95 Eur suma, taigi jos pagrindu negalima daryti išvados apie ~745 000 Eur pajamų gavimą. Be to, Avansinė apyskaita buvo sudaryta klaidingai ir vėliau pataisyta. Bendrovės bankroto administratorius pateikė mokesčių administratoriui raštą, kuriame patvirtinama, jog bendrovė neturi jokių įsiskolinimų V. R..

2.4. V. R. neturėjo atstovo ir galėjo nesuprasti kokių įrodymų iš jo reikalauja ginčą nagrinėjančios institucijos. Komisijai pareiškėjas papildomai pateikė Bendrovės 2016-2018 m. suteiktų paslaugų bei pajamų detalizacijos ataskaitas, kuriomis įrodinėja į savo sąskaitas įneštų, o vėliau į Bendrovės sąskaitą pervestų grynųjų pinigų kilmę. Komisija nurodė, jog jose pateikti duomenys neįrodo pajamų gavimo Pareiškėjo nurodytuoju būdu, juolab taip pat ir nepatvirtina, kad būtent taksi vairuotojų gauti grynieji pinigai, kaip atsiskaitymas už suteiktas pavėžėjimo paslaugas, buvo perduoti Pareiškėjui kaip Bendrovės vadovui. Toks Komisijos vertinimas iš Pareiškėjo reikalauja neįmanomo - Pareiškėjas pateikė kiekvieno bendrovės uždirbto euro konkrečią datą, laiką, taksi vežėjo ir kliento vardus, pavardes ir kontaktinius telefonus, atvykimo ir kelionės tikslo adresus, paslaugos kainą ir atsiskaitymo būdą, tačiau to nepakako. Komisija ignoravo akivaizdžius ir išsamius grynųjų kilmės įrodymus (taksi paslaugų teikimas ir klientų apmokėjimas už paslaugas). Negalima sutikti su Komisijos pozicija, kad pateikti įrodymai yra „nauja“ ar „išgalvota“ versija. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių mokėtojas nuosekliai aiškino mokesčių administratoriui visas aplinkybes, susijusias su grynųjų pinigų surinkimu ir įnešimu į įmonės sąskaitą. Mokesčių mokėtojas neturėjo teisinio patarėjo ir nesuprato kokie dokumentai yra reikalingi. Jis pagrįstai tikėjo, kad mokesčių administratorius turi atlikti nuodugnų tyrimą, išsiaiškinti visas aplinkybes, o papildomai apskaičiuojamus mokesčius aiškiai ir išsamiai pagrįsti. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad mokesčių administratorius savo tyrimą apribojo paklausimo bankroto administratoriui pateikimu. Dokumentų negavimas iš bankroto administratoriaus suponavo faktinį mokestinio patikrinimo neatlikimą. Mokesčių administratorius 2015-2017 metais Bendrovės atžvilgiu nuolat vykdė kontrolės veiksmus. Jam negalėjo būti nežinomas ginčo pajamų apskaitymas Bendrovėje ir jų surinkimo procedūra. Nėra ginčo, kad Bendrovė bankrutavo ir liko įsiskolinimų, tačiau taip pat manome, kad tai negali virsti neteisėta sankcijų forma mokesčių mokėtojui. Pareiškėjas yra priverstas rinkti įrodymus apie grynųjų pinigų apskaitymą Bendrovėje.

2.5. Komisija nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktika, kurioje pasisakoma dėl pajamų gavimo grynaisiais pinigais. Šiuo atveju situacija yra visiškai kitokia – ginčas kilo dėl pinigų kilmės. Grynaisiais už taksi paslaugas sumokėti pasirinko ne pareiškėjas o įmonės klientai. Pareiškėjas, kaip Bendrovės vadovas, iš vairuotojų surinktas lėšas tiesiog perdavė jų savininkui - Bendrovei.

Motyvuojamoji dalis

2.6. Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė), esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms (GPM apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str.), dėl Gyventojo tyčinių veiksmų ar neveikimo (gautų pajamų nedeklaravo) padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų, t. y. 20 000 (500x40) Eur), skiriama didesnė nei vidutinė 40 proc. GPM dydžio bauda nuo 2016 - 2018 m. pagal MAĮ 70 str. apskaičiuotos mokesčio sumos - 35 604 Eur (89011 x 40 proc.).

Mokesčių administratorius neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi MAĮ redakcija, kuri negaliojo tariamo pažeidimo padarymo momentu (2016, 2017 ir 2018 metais). MAĮ 140 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus atvejus, kai yra taikomas švelnesnis įstatymas. Mokesčių administratoriaus nurodomos sankciją sunkinančios ir 40 proc. dydžio baudą nulėmusios aplinkybės (MAĮ 70 str. ir tariamai didelė žala biudžetui) buvo įtvirtintos tik naujoje įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2019-01-01. Taigi šie kriterijai netaikytini mokesčių mokėtojui, neaktualūs ir negali turėti teisinės reikšmės.

2.7. Papildomuose paaiškinimuose Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo aiškus mokesčių administratoriaus nurodymų turinys dėl kokių jo pajamų ar išlaidų kylą abejonių. Mokesčių administratorius nekreipė dėmesio į Bendrovės bankroto administratoriaus raštą, kad Bendrovė nebuvo skolinga Pareiškėjui. Iš Pareiškėjo, kaip buvusio bendrovių vadovo, mokesčių administratorius reikalavo pateikti avansines apyskaitas, tačiau bendrovės jau buvo bankrutavusios, tačiau neformulavo klausimų apie konkrečias operacijas tarp atskaitingo asmens, kurias, kaip fizinis asmuo, galėtų pagrįsti. Patikrinimo metu buvo pateikęs SEB banko asmeninių sąskaitų išrašą už 2015¬2019 laikotarpį, kuriame atsispindi visos UAB „Keleivių aptarnavimo centras“ inkasuotos sumos grynaisiais, įnešamos į asmeninę sąskaitą ir pervedant ją į Bendrovės sąskaitą. Kad tai buvo Bendrovės lėšos, patvirtina kasos pajamų ir išlaidų orderiai, pateikti teismui. Mokesčių administratorius neiškėlė klausimo, kodėl klaidingoje Avansinėje apyskaitoje neatsispindi visos sumos banko išrašuose.

Vertinant V. R. 2016¬2019 banko išrašus yra akivaizdu, jog gautų ir pervestų pinigų sumų santykis yra visur vienodas arba skiriasi labai neženkliai. Todėl mokesčių administratoriaus priskirtos ir traktuojamos pajamos ir išlaidos yra absoliučiai klaidingos.

Nesuprantama, kokiais faktiniais dokumentais remiantis mokesčių administratorius teigia apie pervestą beveik pusės milijono sumą per 2016 metus, kuomet nurodytų bankų išrašai akivaizdžiai pagrindžia, jog inkasuota ir pervesta už 2016-2017m. buvo 174 924 Eur, o tarp bendrovės ir asmens pavedimų už 2016 m. buvo 34 046 Eur.

Negalima sutikti su išvada, kad 2018 m. patirta 56 879 Eur išlaidų (pervedimai fiziniams asmenims, išskaityti mokesčiai), nes šiuo laikotarpiu sąskaitos buvo areštuotos ir vykdomi anststolių išieškojimai.

Negalima sutikti, kad Pareiškėjas 2019 m. gavo 5 041 Eur pajamų, nes prie jų priskirta paskola iš Luminor banko (3 544,27 Eur).

3. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atliko Pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo, surašė patikrinimo aktą Nr. (42.59) FR0680-106 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, kad Pareiškėjas 2016 - 2018 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, todėl apskaičiuotas 89011 Eur GPM vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 70 str. 1 d. nuostatomis ir Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų VMI prie LR FM viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatų 6.3.3 p. nurodytu išlaidų vertinimo metodu ir Pareiškėjas neteisingai deklaravo gautas pajamas, todėl apskaičiuotas mokėtinas 1 741,66 Eur GPM (iš viso apskaičiuota 90752,66 Eur mokėtino GPM).

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2016 - 2018 m. disponavo 587941 Eur (2016 m. 430 037 Eur, 2017 m. 107 558 Eur, 2018 m. 50 346 Eur), kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurių nedeklaravo.

3.2. Mokesčių administratorius 2018-04-19 atliko UAB „Keleivių aptarnavimo centras” operatyvų patikrinimą, kurio metu Bendrovė pateikė avansinę apyskaitą pagal kurią 2017-05-01 Pareiškėjui, kaip materialiai atskaitingam asmeniui už apmokėtas paslaugas, buvo skolinga 6 913,18 Eur. Pareiškėjas laikotarpyje nuo 2017-05-05 iki 2017-12-31 tiekėjams už bendrovei suteiktas paslaugas iš savo lėšų apmokėjo ir į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 66 572,75 Eur, nuo 2018-01-01 iki 2018-02-15 apmokėjo sąskaitas ir į Bendrovės kasą įnešė grynais 53 444,20 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2017-05-05 iki 2018-02-15 Pareiškėjas patyrė išlaidų už 120 016,95 Eur. Pagal pateiktą Avansinę apyskaitą bendrovė Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2018-02-15 pervedė 368 Eur ir 2018-02-28 Pareiškėjui liko skolinga 126 562,13 Eur (6913,18 Eur - 368 Eur + 120016,95 Eur).

Inspekcija nustatė, kad Pareiškėjas įnešdavo grynus pinigus į savo asmenines sąskaitas, kuriuos pervesdavo į UAB „Keleivių aptarnavimo centras“ atsiskaitomąją sąskaitą, nurodydamas „inkasuota suma“ (Patikrinimo akto 3 priedas).

3.3. Pagal Avansinės apyskaitos duomenis nustatyta, kad Pareiškėjo pervestos piniginės lėšos UAB „Keleivių aptarnavimo centras“ apskaitytos kaip bendrovės įsiskolinimas Pareiškėjui.

Pareiškėjas į savo asmenines bankų sąskaitas įnešdavo grynus pinigus, kuriuos pervesdavo į kitas turimas bankų sąskaitas tuose bankuose, iš jų į UAB „Paysera LT“ banko bendrą sąskaitą, nurodant galutinį gavėją UAB „Keleivių aptarnavimo centras“ EPV sąskaitos numerį.

UAB „Keleivių aptarnavimo centras“ 2021-01-25 likviduota bankrutavus. Dėl Bendrovės dokumentų pateikimo Inspekcija kreipėsi į bankroto administratorių, kuris 2021-03-15 el. paštu paaiškino, kad buvęs UAB „Keleivių aptarnavimo centras“ vadovas Pareiškėjas neperdavė jokių įmonės veiklos dokumentų ir prašomų dokumentų pateikimas yra objektyviai neįmanomas.

Pajamų išlaidų balanse Pareiškėjo pervestos piniginės lėšos UAB „Keleivių aptarnavimo centrui“ nurodytos kaip jo išlaidos, o gautos lėšos iš šios bendrovės kaip gautos pajamos. Konstatuota, kad Pareiškėjas šias išlaidas patyrė iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis.

3.4. Dėl MAĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymo:

Kadangi Pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo 2016-2018 m. gautų pajamų ar kitų lėšų, kuriomis disponavo ir kurios buvo panaudotos padengti išlaidas, viršijančias disponuojamas pajamas (587 941 Eur) bei mokestinio patikrinimo metu nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais šių pajamų gavimo šaltinių, Pareiškėjo mokestinė bazė ir prievolės dydis, vadovaujantis MAĮ 70 str. 1 d. ir Taisyklių nuostatomis, apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikant išlaidų metodą.

Pareiškėjas nedeklaravo 2016-2018 m. gautų pajamų ar kitų lėšų, kuriomis disponavo ir kurios buvo panaudotos padengti išlaidas, viršijančias disponuojamas pajamas (587941 Eur) bei mokestinio patikrinimo metu nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais šių pajamų gavimo šaltinių, todėl Pareiškėjo mokestinė bazė ir prievolės dydis, vadovaujantis MAĮ 70 str. 1 d. ir Taisyklių nuostatomis, apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikant išlaidų metodą.

3.5. Pareiškėjas, įgyvendindamas savo teises ir pareigas turi būti aktyvus ir teikti įrodymus, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus padarytas išvadas, liečiančias ginčo objektu esančias aplinkybes. Pareiškėjas faktinių duomenų, ar įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes dėl nustatytos 587941 Eur pajamų sumos už 2016-2018 m. laikotarpį apskaičiavimo, kaip reikalauja MAĮ 67 str. 2 dalis, nepateikė, o apsiribojo tik deklaratyvių argumentų teikimu, todėl VMI prie FM konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrindė Pareiškėjui apskaičiuotas mokėtinas sumas, o Pareiškėjas jų nepaneigė.

Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius vadovavosi patikimais duomenimis, t. y. be kitą ko kredito įstaigų informaciją. Primintina, kad pranešime apie mokestinį patikrinimą Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti turimus papildomus dokumentus, kurie nebuvo pateikti mokestinio tyrimo metu, tačiau Pareiškėjas jokių dokumentų nepateikė. Pagal avansinės apyskaitos duomenis nustatyta, kad Pareiškėjo pervestos piniginės lėšos Bendrovės apskaitytos kaip įsiskolinimas Pareiškėjui.

Iš Pareiškėjo, kaip materialiai atskaitingo asmens, buvo prašyta pateikti vadovaujamų bendrovių avansines apyskaitas, jo, kaip materialiai atskaitingo asmens, gautas pajamas ir patirtas išlaidas, šių piniginių lėšų apskaitymą. Nepateikus šių dokumentų, patikrinimo metu buvo vadovautasi pateikta Bendrovės Avansinė apyskaita Nr. 2018.02.28, kuria ir vadovavosi mokesčių administratorius.

Pareiškėjui apskaičiuota mokėtina mokesčių suma nuo 587941 Eur, bet ne nuo 745000 Eur kaip teigia Pareiškėjas.

3.6. Pareiškėjo skunde nurodytas reglamentavimas, įsigaliojantis nuo 2019-01-01 (MAĮ 2018-06-28 redakcija Nr. XIII-1329, galioja nuo 2019-01-02) - 139 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu šio straipsnio 1 d. nurodyta trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Pareiškėjui gi baudos skirtos pagal ankstesnį reglamentavimą - 40 proc. už 2016-2018 m. ir 20 proc. už 2019 m.

3.7. Papildomuose paaiškinimuose VMI pasisakė dėl į bylą Pareiškėjo pateiktų dokumentų – jie įvertinti Patikrinimo akte, išskyrus naujai pateiktus bendrovės kasos pajamų orderius, kurie nebuvo pateikti patikrinimo metu. Pateikti kasos pajamų orderiai pagrindžia Bendrovės pajamas, tačiau nepagrindžia, kad Pareiškėjas gavo grynųjų pinigų (nėra išmokėjimų Pareiškėjui).

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

4.1. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko Pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31 ir 2021-04-02 surašė patikrinimo aktą Nr. (42.59) FR0680-106, kuriuo konstatavo, kad Pareiškėjas 2016 - 2018 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, todėl apskaičiuotas 89011 Eur GPM vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 70 str. 1 d. nuostatomis ir Taisyklių 6.3.3 p. nurodytu išlaidų vertinimo metodu ir Pareiškėjas neteisingai deklaravo gautas (iš viso apskaičiuota 90752,66 Eur mokėtino GPM).

4.2. Inspekcija 2021-06-02 sprendimu Nr. (42.59) FR0682-128 patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė Pareiškėjui sumokėti 90 752,66 Eur GPM, 24 411,90 Eur GPM delspinigių (24384,67 Eur nuo apskaičiuoto 88878 Eur GPM ir 27,23 Eur nuo apskaičiuoto 1874,66 Eur GPM) ir 35 979 Eur GPM baudą (35 604 Eur (40 proc.) nuo apskaičiuoto 88 878 Eur GPM ir 375 Eur (20 proc.) nuo apskaičiuoto 1874,66 Eur GPM), viso - 151143,56 Eur.

4.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Inspekcijos Sprendimu, pateikė VMI skundą, kuri 2021-08-31 sprendimu Nr. 68-74 patvirtino Inspekcijos sprendimą.

4.4. Nesutikdamas su VMI sprendimu, Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri ginčijamu 2021-11-21 sprendimu Nr. S (7-147/2021) patvirtino VMI sprendimą.

5. Byloje kilo ginčas dėl VMI 2021-08-31 sprendimo Nr. 68-74 ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teisinis ginčo santykių reguliavimas ir teismų praktika:

Apmokestinimą GPM reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

Šioje byloje kilo ginčas dėl mokesčio bazės (apmokestinamųjų pajamų dydžio) nustatymo taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Šiuo atveju, VMI konstatavus, kad Pareiškėjo išlaidos tikrinamu laikotarpiu viršija pajamas, įprastiniu būdu mokestinės prievolės apskaičiuoti nebuvo galima, nes mokesčių administratoriui pajamų šaltiniai nebuvo žinomi ir deklaruoti. Kaip yra pažymėjęs LVAT, kai mokesčiai apskaičiuojami MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, o pajamų šaltiniai nėra žinomi, kaip yra nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius ne visada turi galimybę remtis objektyviais ir tiksliais duomenimis, leidžiančiais inter alia (be kita ko) aiškiai (vienareikšmiškai) identifikuoti konkrečius mokestinių teisinių santykių dalyvius apmokestinimo atitinkamu mokesčiu tikslais. Tačiau tokių (tikslių) duomenų nebuvimas negali paneigti mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti savo sprendimą, šiuo tikslu, be kita ko, remiantis tokiais duomenimis, kurių pagrindu daroma išvada apie mokesčio mokėtoją atitiktų protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas turi būti vykdoma ypatingai atidžiai pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimo atvejais. Iš tiesų tokie atvejai skiriasi nuo gyventojo deklaruotų arba mokesčių administratoriaus nurodomų mokėti mokesčių nuo pajamų, kurių gavimo šaltiniai yra žinomi, o jų paskaičiavimo būdai yra tikslūs ir dažniausiai paremti mokesčio mokėtojo ir (ar) mokesčių administratoriaus turimais objektyviais duomenimis. Kaip minėta, pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimas taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką paprastai yra paremtas tam tikromis teisinėmis ir faktinėmis prezumpcijomis, todėl mokestinė prievolė tokiais atvejais gali būti pripažinta pagrįsta tik ištyrus visus įrodymus bei padarius pagrįstą išvadą, kad priimtu administraciniu sprendimu nebus pažeisti mokesčių mokėtojų interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-991-602/2017, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-27/2013).

7. Pareiškėjas savo nesutikimą su Komisijos sprendimu ir VMI Sprendimu grindžia iš esmės šiais aspektais: mokesčių administratorius neteisingai aiškino ir nesiekė išsiaiškinti įneštų į Bendrovę lėšų kilmės; kad lėšos buvo Bendrovės įrodo pateikti dokumentai – bankroto administratoriaus pažyma, Bendrovės 2016-2018 m. suteiktų paslaugų bei pajamų detalizacijos ataskaitos, kasos pajamų orderiai. Taip pat, pasak Pareiškėjo, Inspekcija apskritai negalėjo taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalies, nes nepateikė nurodymo pagrįsti turto kilmę ir nebuvo jokių duomenų, kad Pareiškėjas netinkamai vykdo mokestines prievoles. Taip pat Pareiškėjas nesutinka su pritaikytomis sankcijomis.

8. Byloje pareiškėjas siekia paneigti, kad į Bendrovės sąskaitą ir į Bendrovės kasą įneštos lėšos yra jo paties. Pareiškėjo teigimu, šios lėšos priklausė Bendrovei:

8.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija rėmėsi banko sąskaitų išrašais, Avansine apyskaita, (Patikrinimo akto 4,5 lapai, 3 priedas, atsiskaitymų su UAB „Keleivių aptarnavimo centras“ suvestinės (Komisijos bylos 85 lapas) (toliau – ir Suvestinė). Pats Pareiškėjas skunde teismui (skundo 6 lapo pirma pastraipa) nurodo, kad neginčija fakto, kad ginčo lėšos buvo įneštos į Bendrovę. Tai rodo, kad Pareiškėjas disponavimo šiomis lėšomis ir todėl pagrįstai preziumuotina, kad šios lėšos jam ir priklausė. Todėl šiuo atveju būtent Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad jo dispozicijoje buvusios lėšos priklausė ne jam.

8.2. Inspekcija mokestinio patikrinimo metu ne kartą prašė Pareiškėjo pateikti įrodymus, kad pagrįsti Pareiškėjo teiginį, jog įnešti į bendrovę pinigai buvo pačios Bendrovės už paslaugas surinkti pinigai (2021-02-23 Inspekcijos el. laiškas (Komisijos bylos 44 lapas), 2021-03-15 el. laiškas (Komisijos bylos 61 lapas) 2021-03-19 Inspekcijos el. laiškas (Komisijos bylos 59 lapas)). Konkrečiai imant, 2021-02-23 Inspekcijos el. laiškas (Komisijos bylos 44 lapas) nurodyta: „<...> Prašiau Jūsų ne kartą pateikti Jūsų vadovaujamų bendrovių, kaip materialiai atskaitingo asmens, avansines ataskaitas, apie Jūsų (kaip materialiai atskaitingo asmens) gautas pajamas ir patirtas išlaidas, ir šių piniginių lėšų apskaitymą.<...> Pateikite papildomus dokumentus, įrodančius, kad Jūsų pervesti pinigai ar patirtos išlaidos yra apskaityti bendrovėse kaip bendrovių pajamos, o ne susidariusi skola jums.“ Taip pat šiame laiške Pareiškėjas informuojamas, kad pagal Avansinę apyskaitą Bendrovei pervestos pinginės lėšos Bendrovėje buvo apskaitomos kaip asmeninėmis lėšomis patirtos išlaidos. 2021-03-15 Inspekcijos el. laiške (Komisijos bylos 61 lapas) nurodyta: „Dar kartą prašome pateikti papildomus dokumentus įrodančius, kad Jūsų pervesti pinigai į bendrovių atsiskaitomąsias sąskaitas ar Jūsų patirtos išlaidos yra apskaityti bendrovėse kaip bendrovių gautos pajamos ar patirtos išlaidos, o ne susidariusi skola Jums.“ Pareiškėjas susirašinėjime su Inspekcija nurodė, kad Bendrovės dokumentai turėtų būti pas bankroto administratorių (2021-03-15 el. laiškas, komisijos bylos 60 lapas) ir nurodė, kad pateikė pažymą iš bankroto administratoriaus, kad Bendrovė jam nėra skolinga (2021-03-19 el. laiškas, Komisijos bylos 59 lapas). Tuo tarpu Inspekcija kreipėsi į Bendrovės bankroto administratorių (MB „Administra“), kuris 2021-03-15 pažymoje nurodė, kad jokių veiklos dokumentų buvęs bendrovės vadovas jam neperdavė (Komisijos bylos 86 lapas).

8.3. Inspekcija rėmėsi 2018-04-19 operatyvaus Bendrovės patikrinimo metu gauta medžiaga, be kita, ko, Avansine apyskaita, kuri sudaryta remiantis Bendrovės finansinės apskaitos duomenimis, joje nurodyti pirminiai dokumentai, ji patvirtinta pateis Pareiškėjo (tuometinio Bendrovės vadovo) parašu. Avansinėje apyskaitoje nurodytos ir sumos, kurios įneštos į Bendrovės sąskaitą (pvz., 2017-05-15 8600 Eur, 2017-05-16 5460 Eur, 2017-05-17 2205 Eur, 1 050 Eur, 2017-05-19 1 000 Eur, 2017-05-22 3 775,00 Eur, 2017-06-15 1 800 Eur), t. y. tos, kurios patvirtintos įrodymais iš banko sąskaitų. Iš to matyti, kad pati Bendrovė taip pat šias lėšas laikė skola atskaitingam asmeniui, o ne savo lėšomis ir tokie Avansinės apyskaitos duomenys nuosekliai dera su kitais įrodymais – banko sąskaitų duomenimis. Nors Pareiškėjas teigia, kad Avansinė apyskaita buvo klaidinga ir vėliau finansinė apskaita buvo koreguota, tačiau nepateikia jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas paaiškino, kad Avansinės apyskaitos klaidingumas matosi iš bankroto administratoriaus 2023-01-18 pažymos, tačiau iš bankroto administratoriaus Inspekcijai 2021-03-15 pateiktos informacijos matyti, kad jis apskirtai neturėjo Bendrovės veiklos dokumentų. Taigi Inspekcija pagrįstai rėmėsi Avansine apyskaita.

8.4. Pareiškėjas remiasi Bendrovės bankroto administratoriaus 2021-01-18 raštu (Komisijos bylos 68 lapas), kuriame nurodyta, kad Pareiškėjas nėra įnešęs asmeninių lėšų ir kad Bendrovė neturi įsiskolinimų Pareiškėjui. Šį įrodymą reikia vertinti bendrame kontekste, t. y. bankroto administratorius išvadas galėjo daryti tik iš jam prieinamų dokumentų, o nesant perduotų jokių veiklos dokumentų, darytina išvada, kad lieka nepaneigta aplinkybė, kad anksčiau Pareiškėjas lėšas buvo įnešęs (šios aplinkybės Pareiškėjas ir neginčija, tik interpretuoja lėšų priklausomybę). Taigi laikytina, kad 2021-01-18 bankroto administratoriaus pažymoje nurodyta interpretacija, kad lėšos nebuvo asmeninės Pareiškėjo lėšos, kuri nėra grindžiama jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis (t. y. neaišku, kodėl daroma išvada, kad įneštos lėšos nėra asmeninės). Taip pat šioje pažymoje nurodyta aplinkybė, kad dokumento surašymo metu (2021-01-18), kai Bendrovė jau yra bankrutavusi (išregistruota 2021-01-25), įsiskolinimų Pareiškėjui neturi, taip pat nepaneigia aplinkybės, kad anksčiau tokia skola buvo (ką įrodo ir Avansinė apyskaita). Taigi 2021-01-18 bankroto administratoriaus pažyma nepaneigia kitų rašytinių įrodymų (banko sąskaitų išrašų, Avansinės apyskaitos) ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad anksčiau Pareiškėjas nėra įnešęs lėšų į Bendrovės sąskaitą.

8.6. Pažymėtina, kad nors Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovės atžvilgiu mokesčių administratorius 2016-2018 metais atliko daugybę kontrolės veiksmų, tačiau nėra jokių duomenų apie kontrolės veiksmus, išskyrus 2018-04-19 operatyvų patikrinimą, kurio metu buvo gauta Avansinė apyskaita.

8.7. Dėl duomenų apie užsakymus ir kasos pajamų orderių:

8.7.1. Pareiškėjas taip pat remiasi teismui į bylą pateiktais Bendrovės kasos pajamų orderiais ir Komisijai pateikta Bendrovės 2016-2018 m. suteiktų paslaugų bei pajamų detalizacijos ataskaitomis, kuriomis įrodinėja į savo sąskaitas įneštų, o vėliau į Bendrovės sąskaitą pervestų grynųjų pinigų kilmę, nesutinka su Komisijos vertinimu, kad šie duomenys neįrodo įneštų į sąskaitą pinigų kilmės. Pasak Pareiškėjo, iš jo reikalaujama neįmanomo, o pateikta užsakymų detalizacija įrodo kiekvieno Bendrovės uždirbto euro datą, laiką, taksi vežėjo ir kliento vardus, pavardes, kontaktinius duomenis, kelionės duomenis ir neaišku, kokius dar duomenis galėtų pateikti Pareiškėjas.

8.7.2. Dėl Bendrovės klientų užsakymų duomenų:

Vien tai, kad Pareiškėjas pateikė klientų užsakymų duomenis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad iš klientų gauti grynieji pinigai buvo apskaityti Bendrovėje, buvo perduoti Pareiškėjui asmeniškai ir vėliau tos pačios sumos buvo įneštos į Bendrovę. Apskritai, šie duomenys nesuteikia jokių įrodymų nei apie grynųjų pinigų gavimą, nei apie jų perdavimą Pareiškėjui. Taigi sutiktina su Komisijos išvada, kad šie duomenys neįrodo, kad būtent taksi vairuotojų gauti grynieji pinigai, kaip atsiskaitymas už suteiktas pavėžėjimo paslaugas, buvo perduoti Pareiškėjui, kaip Bendrovės vadovui.

8.7.3. Dėl kasos pajamų kasos pajamų orderių:

Kasos pajamų orderius (toliau – ir KPO) Pareiškėjas pateikė tik teismui ir ne su skundu, o bylos nagrinėjimo metu. Kaip aptarta, Inspekcija patikrinimo metu ne kartą kreipėsi į Pareiškėją, kad šis pateiktų dokumentus, įrodančius, kad paimti ir įnešti pinigai buvo apskaityti kaip bendrovių turtas, tačiau pareiškėjas KPO nepateikė. Šie KPO nebuvo pateikti ir Bendrovės bankroto administratoriui (nors tokius įrodymus teismas buvo įpareigojęs pateikti Pareiškėją 2023-01-23 teismo posėdžio metu). Taip pat šie dokumentai nebuvo pateikti nei su pastabomis Inspekcijai, nei su skundu VMI, nei Komisijai. LVAT praktikoje pirmenybė teikiama pirminiams, laiko ir kitų aplinkybių nepaveiktiems parodymams (LVAT 2007-03-15 nutartis adm. byloje Nr. A-17-301/2007; 2009-06-12 nutartis adm. byloje Nr. A-556-695/2009), o situacija, kai mokestines prievoles įtakojantys dokumentai ir įrodymai yra pateikiami jau po įvykdytų kontrolės veiksmų, vertintina kritiškai (LVAT 2010-09-06 nutartis adm. byloje Nr. A-556-983/2010, 2011-01-03 nutartis adm. byloje Nr. A-556-1632/2010, 2016-02-17 nutartis adm. byloje Nr. A-289-556/2016). Dalis šių KPO nėra pasirašyti pinigus perdavusių asmenų (pavyzdžiui, dokumento, pateikto 2023-01-23 23-28, 30, 35, 36, 38, kt. lapai), neįrodytas juose nurodytų asmenų ryšys su Bendrove. Taip pat nėra jokių duomenų kaip nurodyti pinigai apskaityti Bendrovės finansinėje apskaitoje, koks jų ryšys su Pareiškėjo į sąskaitas įnešamomis sumomis, t. y. Pareiškėjas remiasi tik formaliai sudarytais, jokiais kontekstiniais įrodymais neparemtais dokumentais. Todėl pateikti KPO neįrodo, kad į Bendrovę pareiškėjas įnešė lėšas, kurios priklausė Bendrovei. Todėl Pareiškėjo į bylą pateikti KPO negali būti laikomi pagrindžiančiais pinigų gavimo realumą.

8.8. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A. B. ir A. M. taip pat nepaneigė to, kad Pareiškėjo įneštos lėšos priklausė Bendrovei. A. M. paaiškino, kad apskritai senai nebedirba Bendrovėje (nurodė, kad nepamena, tačiau esant eurui greičiausiais jau nedirbo), taigi nėra duomenų apie jo ryšys su Bendrove ginčo laikotarpiu (2016-2019 metais). A. B. paaiškino, kad po pamainos atiduodavo grynus pinigus vyresniajam pamainos vairuotojui, bet, pasak liudytojo, jų nebūdavo daug, pagrinde klientai atsikaitydavo pavedimais arba kortelėmis, pinigų perdavimas būdavo fiksuojamas. Kaip matyti šie parodymai neįrodo, kad grynieji pinigai atsidurdavo pas Pareiškėją ir kad šie pinigai buvo įnešti į Bendrovę.

8.9. LVAT savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad pareiga nurodyti pajamų šaltinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti šiuos šaltinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (LVAT 2013-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-27-13/2013, 2019-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1342-422/2018, 2020-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3363-556/2020). Pareiškėjas nurodo, kad nurodyta LVAT praktika nėra aktuali šioje byloje, nes situacija nėra susijusi su skolos rašteliais. Visgi, teismo vertinimu, šios bylos aplinkybės yra analogiškos ir nurodyta praktika yra aktuali tuo aspektu, kad Pareiškėjas siekia pagrįsti disponavimą lėšomis formaliai sudarytais dokumentais, nesant objektyvių įrodymų apie realiai gautas lėšas, t. y. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad turėjo lėšas tokiais pagrindais, kokias nurodo.

Iš aptarto darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, kad būtent Pareiškėjas įnešė lėšas į Bendrovę ir priskyrė jas disponuojamoms pajamoms.

9. Dėl (ne)teisingai apskaičiuotų 2016-2018 metų išlaidų:9.1. Dėl 2016 m. į Bendrovės sąskaitą pervestų lėšų:

Pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad jam neaišku, kuo remiantis Inspekcija apskaičiavo, kad 2016 m. pervedė beveik pusės milijono eurų sumą į Bendrovės sąskaitą, nes, jo teigimu, inkasuota suma 2016-2017 m. laikotarpiu iš viso sudaro 174 924 Eur.

Šiuo klausimu teismas atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose aptaria savo SEB banko, Paysera ir Swedbanko išrašus. Tuo tarpu iš Patikrinimo akto medžiagoje esančios atsiskaitymų su UAB „Keleivių aptarnavimo centras“ suvestinės (Komisijos bylos 85 lapas) (toliau – ir Suvestinė) matyti, kad Patikrinimo akte įskaičiuota 303 371 Eur suma, pervesta iš Pareiškėjo Luminor banko sąskaitos, apie kurią minėtuose papildomuose paaiškinimuose Pareiškėjas nieko nepaaiškina. Patikrinimo akte ir jo prieduose (Suvestinė, Avansinė apskaita, pajamų ir išlaidų balansai (1 priedas), nurodyti duomenų apie išlaidas šaltiniai. Patikrinimo akto 1 priede (pajamų ir išlaidų balansai už atitinkamus metus) detaliai nurodyti gavėjai su sumomis ir mokėjimo šaltinis (būdas) (pvz., „Luminor 7122“, „Luminor 448“). Tuo tarpu Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, su kuriomis sumomis nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pastabose dėl Patikrinimo akto, nei skunde VMI, nei skunde Komisijai Pareiškėjas nekėlė klausimo dėl 2016 m. pervestų lėšų Bendrovei. Priešingai - skunde teismui Pareiškėjas nurodo, kad neginčija, jog ginčo lėšas pervedė/įnešė į Bendrovę (skundo 6 lapo pirma pastraipa). Taigi šie Pareiškėjo paaiškinimai dėl netinkamai apskaičiuotos 2016 m. Bendrovei pervestos sumos (485 208,40 Eur) vertintini kritiškai.

9.2. Dėl 2017-2018 metų išlaidų (sąskaitų arešto):

9.2.1. Pareiškėjas 2023-01-23 pateiktuose papildomuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad jam nuo 2017 m. birželio mėnesio bankų sąskaitos buvo areštuotos, kadangi Bendrovei laiku neapmokėjus 40 178, 51 Eur skolos, už kurią jis laidavo, antstolis nukreipė išieškojimą į jo turtą, tačiau Inspekcija nurodo, kad bendrovėms buvo išmokėtos įspūdingos sumos. Pažymėtina, kad tokį argumentą Pareiškėjas pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. nei vienoje ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje nesirėmė tokia aplinkybe.

9.2.2. Dėl 2017 m.:

Patikrinimo akte nurodyta, kad 2017 m. Pareiškėjas turėjo 205 500 Eur išlaidų (iš jų 102 651,75 Eur pervedė Bendrovei (tame skaičiuje 41 453,75 Eur Avansinėje apyskaitoje nurodyta, Gyventojo kaip materialiai atskaitingo asmens patirtos išlaidos per laikotarpį nuo 2017-05-05 iki 2017-12-31, bendrovės skola Gyventojui), 40 023,96 Eur pervedė UAB „Avia travel services”, 150 Eur pervedė UAB „Double vee”, 3805 Eur pervedė UAB „Fleet Management and Outsourcing”, kitos sumos tai pervedimai fiziniams asmenims, mokėta banko paskola ir palūkanos, pirkiniai ir kitos banko išlaidos).

Patikrinimo akto prieduose nurodyti duomenų apie išlaidas šaltiniai: Suvestinėje nurodyta per metus pervesta bendra suma iš atitinkamo banko sąskaitos Bendrovei, pajamų ir išlaidų balanse (1 priedas) nurodyti konkretūs pareiškėjo išlaidų gavėjai, taip pat ir mokėjimo būdas (pvz., „Luminor 7122“, „Luminor 448“, „Pastas (2343)“ (kas rodo, kad ne visos išlaidos darytos per banko sąskaitą). Tuo tarpu Pareiškėjas tik abstrakčiai remiasi sąskaitų arešto aplinkybe ir konkrečiai nenurodo, su kokiomis jam priskirtomis išlaidomis nesutinka., todėl tokį Pareiškėjo teiginį teismas vertina kaip deklaratyvų.

9.2.3. Dėl 2018 metų:

Patikrinimo akte konstatuota, kad 2018 m. Pareiškėjas patyrė 56 879 Eur išlaidų, t. y. pervedimai fiziniams asmenims, išskaityti mokesčiai. Pagal UAB „Keleivių aptarnavimo centras” pateiktą avansinę apyskaitą Gyventojas per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-02-15 apmokėjo už bendrovės paslaugas ir įsigytas prekes 53 444,20 Eur. Taigi aptartas išlaidas galim skaityti į dvi dalis: 1) Inspekcija rėmėsi Avansine apyskaita (53 444,20 Eur); 2) tuo, kad Pareiškėjas papildomai turėjo 3 434,80 Eur išlaidų, tame tarpe išlaidos fiziniams asmenims sudarė 2 699,00 Eur (pagal Patikrinimo akto 3 lentelę). Visų išlaidų detalizacija pagal šaltinius pateikta Patikrinimo akto 1 priede detaliai nurodant gavėjus ir mokėjimo šaltinį (būdą) (pvz., „Pastas 2343“, kas rodo, kad atsiskaitoma buvo per paštą). Dėl šiuo laikotarpiu patirtų išlaidų fiziniams asmenims yra pasisakęs ir pats Pareiškėjas 2021-03-10 paaiškinimuose (Komisijos bylos pvz., 2500 Eur I. M., 99,00 Eur M. B.), t. y. jas pripažino. Tuo tarpu Pareiškėjas tik abstrakčiai remiasi sąskaitų arešto aplinkybe ir konkrečiai nenurodo, su kokiomis jam priskirtomis išlaidomis nesutinka., todėl tokį Pareiškėjo teiginį teismas vertina kaip deklaratyvų ir nepaneigiantį patikrinimo akte konstatuotų išlaidų.

10. Dėl GPM už 2019 m.:

Pareiškėjui už 2019 m. GPM koregavimas susijęs su tuo, kad deklaracijoje neteisingai nurodė, jog gavo 11 200 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų ir nuo jų išskaičiuotu 3702 Eur GPM, kurie nesusiję su Pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose pateiktu argumentu apie 3 544,27 Eur paskolą iš Luminor. Ši suma buvo įtraukta į pareiškėjo pajamas ir buvo konstatuota, kad 2019 m. pajamų užteko išlaidoms pagrįsti. Taigi už šiuos metus papildomai apskaičiuota GPM suma nėra susijusi su nurodyta suma iš Luminor paskolos.

11. Dėl MAĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymo:

Pareiškėjas nesutinka, kad buvo pagrindas taikyti mokestinės prievolės apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą pagal MAĮ 70 straipsnį, kurio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitą, (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (žr., pvz., LVAT 2010-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1542/2010; 2011-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-146/2011; 2012-11-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-198/2012).

Nagrinėjamu atveju Inspekcija įvertinimą atliko taikydama Taisyklių 6.3.3 punkte įtvirtintą išlaidų metodą ir nustatė, kad Pareiškėjo 2016-2018 m. laikotarpiu patirtos išlaidos viršijo oficialiai gautas pajamas ir jis disponavo 587 941 Eur pajamomis (2016 m. - 430 037 Eur, 2017 m. - 107 558 Eur, 2018 m. - 50 346 Eur), kurių negalėjo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo disponuotos lėšos panaudotos atliekant pavedimus jo kontroliuojamoms bendrovėms: UAB „Keleivių aptarnavimo centras“, UAB „Avia travel services”, UAB „Fleet Management and Outsourcing”, taip pat pervedant pinigines lėšas fiziniams asmenims, paskolos dengimui ir kt. išlaidoms. Gautų pajamų Pareiškėjas nedeklaravo pajamų deklaracijose, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminu. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi mokestinio ginčo faktinė situacija atitinka Taisyklių 4.1 papunktyje apibrėžtus mokesčių slėpimo atvejus, t. y. įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais. Nustatytų duomenų visuma (gautų pajamų teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravimas, mokėtino į biudžetą GPM neapskaičiavimas bei nesumokėjimas, mokestiniu laikotarpiu patirtos išlaidos viršija gautas pajamas) pagrindžia Pareiškėjo realiai gautų pajamų slėpimo faktą, kuris iš esmės paneigė tiesioginio apmokestinimo aplinkybes, o tai sudaro teisinį pagrindą mokesčių administratoriui mokestį apskaičiuoti taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą, įtvirtintą MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

12. Dėl sankcijų:

Pasak pareiškėjo mokesčių administratorius neteisėtai ir nepagrįstai vadovaujasi MAĮ redakcija, kuri negaliojo tariamo pažeidimo padarymo momentu (2016, 2017 ir 2018 m.), mokesčių administratoriaus nurodomos sankciją sunkinančios ir 40 proc. dydžio baudą nulėmusios aplinkybės (MAĮ 70 str. ir tariamai didelė žala biudžetui) buvo įtvirtintos tik naujoje įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2019-01-01

MAĮ 139 str. 1 d. nustatyta, jei mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

MAĮ 140 straipsnio 1 d. nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus atvejus, kai yra taikomas švelnesnis įstatymas.

Nuo 2019-01-01 įsigaliojusi MAĮ (2018-06-28 įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija, galiojanti nuo 2019-01-02) 139 str. 2 d. nustatė, jog jeigu šio straipsnio 1 d. nurodyta trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Pareiškėjui baudos skirtos pagal ankstesnį reglamentavimą - 40 proc. už 2016-2018 m. ir 20 proc. už 2019 m.

Skiriant baudą Inspekcija įvertino, kad Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir šią aplinkybę vertino kaip atsakomybę lengvinančią, taip pat yra ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės - GPM apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str.), dėl Pareiškėjo tyčinių veiksmų ar neveikimo (gautų pajamų nedeklaravo) padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų, t. y. 20 000 (500x40) Eur), todėl skirta didesnė nei vidutinė 40 proc. GPM dydžio bauda dėl 2016 - 2018 m. apskaičiuotos mokesčio sumos – 35 604 Eur (89 011 x 40 proc.). Tuo tarpu už 2019 m. laikyta, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi) ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl skirta mažesnė nei vidutinė 20 proc. GPM dydžio bauda nuo apskaičiuotos mokesčio sumos - 375 Eur ((1 741,66+133) x 20 proc.).

Todėl atmestini Pareiškėjo argumentai dėl neteisingai pritaikyto baudos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis