- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1462-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07145-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Laima Gerasičkinienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- Compensa Vienna Insurance Group, UADBB „Maksidora“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys Compensa Vienna Insurance Group, UADBB „Maksidora“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. jam buvo išduotas Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 345036903 Serija LD Nr. 104111906 (toliau – ir Draudimo liudijimas) dėl draudimo objektų: Gyvenamojo pastato – Gyvenamojo namo (toliau – ir Namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), draudimo suma 10500,00 Eur, ir Namų turto gyvenamajame pastate – gyvenamajame name (toliau – ir Turtas), draudimo suma 10790,00 Eur. Draudimo liudijime nurodyta, kad taikomos Būsto draudimo taisyklės Nr. 67 (2015 m. liepos 1 d., galioja nuo 2015 m. liepos 13 d.). Naudos gavėjas – ieškovas. 2016 m. vasario 18 d. kilo gaisras, kurio metu sugadintas namas, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos gavimo. Ieškovas 2016 m. gegužės 25 d. iš atsakovės gavo pranešimą, jog nuostolių suma dėl Namo sugadinimo yra 10 500,00 Eur, tačiau dėl neatskleistos informacijos apie draudimo riziką atsakovė mažina draudimo išmoką iki 4823,70 Eur sumos; nuostolių suma dėl Turto sunaikinimo yra 7455,30 Eur, tačiau dėl neatskleistos informacijos draudimo išmoka mažinama iki 2982,12 Eur sumos. Ieškovas nurodė nesutinkantis su minėtu skaičiavimu ir teiginiais, jog draudikui suteikė ne visą informaciją, susijusią su draudimo objektu. Ieškovas pažymėjo nesutinkantis su atsakovės pozicija, kad jai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę apie tai, kad Namas nebuvo nuolatos gyvenamas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad Draudimo liudijimu Namas buvo apdraustas kaip nuolat gyvenamas. Po kilusio gaisro ir ieškovo kreipimosi dėl išmokos 2016 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūros metu buvo surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir padarytos įvykio vietos fotonuotraukos. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte buvo užfiksuota, kad poilsio namelis nėra nuolat gyvenamas, akte surašytos informacijos teisingumą ieškovas patvirtino parašu. Remiantis žalos bylos administravimo metu surinkta informacija, nustatyta, kad ieškovo name nėra šildymo sistemos. Atsakovės nustatytus faktus patvirtino ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. gegužės 9 d. išrašas, išrašo 2.9 punkte nurodyta, kad apdraustame, kaip nuolat gyvenamame name, nėra vandentiekio, šildymo taip pat nuotekų šalinimo sistemų, namo pagrindinė paskirtis yra poilsio. Ieškovui neinformavus atsakovės apie rizikos pasikeitimą, atsakovei įvertinus faktines aplinkybes bei patirtą žalą, nuspręsta išmokėti 4823,70 Eur draudimo išmoką žalai dėl namo ir 2982,12 Eur dėl Turto sunaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo sudarytas Būsto draudimo liudijimas (Sutartis) TIA Nr. 345036903 Serija LD Nr. 104111906, tarpininkaujant brokeriui E. B.) dėl draudimo objektų: Gyvenamasis pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), draudimo suma 10500,00 Eur, ir Namų turtas gyvenamajame pastate – gyvenamajame name, draudimo suma 10790,00 Eur, draudimo laikotarpis nurodytas nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d., draudimo objektas nurodytas gyvenamasis pastatas gyvenamasis namas. 2016 m. vasario 18 d. kilus gaisrui, apdegė aukščiau paminėtas turtas. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė nustačiusi, jog draudimo objektas yra ne gyvenamosios paskirties, t. y. poilsio namelis, atsisakė mokėti draudimo išmoką kaip už gyvenamąjį namą, todėl išmokos dydis apskaičiuotas kaip už ne nuolat gyvenamąjį namą.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašą, Draudimo liudijimo bei turto sunaikinimo, sugadinimo akto, pasirašyto ieškovo, turinį, sprendė, kad apžiūros akto turinys ieškovui buvo suprantamas. Ieškovas teigdamas, jog apdraudė ne nuolat gyvenamą namą, draudimo išmokos kaip už gaisro apgadintą nuolat gyvenamą namą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalauja nepagrįstai. Teismas nenustatė duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes apie draudimo objekto priskyrimą prie nuolat gyvenamųjų pastatų kaip tai nustatyta Draudimo taisyklėse Nr. 67 (2015 m. liepos 1 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. liepos 13 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Apeliantas (ieškovas) V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės, procesinės teisės normas bei principus, reglamentuojančius sutartinius santykius, įrodymų vertinimą civiliniame procese.
6.2. Apelianto teigimu, neišmokėtos draudimo išmokos dalies jis negavo dėl atsakovės atstovės UADBB „Maksidora“, atstovaujamos draudimo brokerio E. B., neteisėtų veiksmų. Brokeris draudimo sutarties sudarymui reikalingus duomenis gavo iš VĮ „Registrų centras“ pagal draudžiamo namo unikalų kodą, pats taipogi buvo nuvykęs apžiūrėti draudimo objekto ir matė, kad jame šildymo nėra, Draudimo liudijime Namą nuolat gyvenamam būstui priskyrė nurodytas brokeris.
6.3. UADBB „Maksidora“ nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.992 straipsnio 2 dalyje, 6.2286 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 164 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų, nesilaikė atidumo bei rūpestingumo reikalavimų (CK 6.247 straipsnis). Apeliantas veikė sąžiningai ir visą reikiamą informaciją atsakovei suteikė. Pastatai buvo apdrausti draudimo brokerių bendrovei UADBB „Maksidora“ netinkamai nustačius jų paskirtį ir pasirinkus mažesnę draudiminę riziką. Dėl minėtų neteisėtų UADBB „Maksidora“ veiksmų apeliantui neišmokėta draudimo išmokos dalis laikytina jo patirtais nuostoliais, todėl padaryta žala turi būti atlyginta.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
7.1. Kadangi ieškinyje reikalavimas priteisti neišmokėtą draudimo išmokos dalį buvo grindžiamas tarp šalių sudarytos draudimo sutarties pagrindu, apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas pripažinti netinkamais draudimo brokerio veiksmais padarytą žalą apeliantui yra atskiros civilinės bylos dalykas.
7.2. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 163 straipsnio 2 dalimi, atsakomybė už draudimo brokerio atliktus veiksmus draudimo bendrovės pavedimo pagrindu kyla jam, bet ne atsakovei, draudimo bendrovei. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, nors draudimo brokeris ir turi pareigą atskleisti sutarties sąlygas draudėjui, tačiau teisė jam pačiam parinkti draudimo sutarties sąlygas ar savavališkai nustatyti draudėjui draudimo apsaugos ribas nenustatyta. Draudimo sutarties sudarymas asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti (vartojimo sutartis) nėra pakankamas pagrindas draudimo sutarties sąlygos netaikymui. Byloje nenustačius jokių aplinkybių, galėjusių turėti įtakos draudimo sutarties sudarymui, teigti, kad draudimo brokeris turėjo parinkti kitokią draudimo apsaugą, pagrindo nėra.
7.3. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad siekė sudaryti kitokią draudimo sutartį nei sudaryta, t. y. kad siekė apdrausti pastatą kaip ne nuolat gyvenamą namą. Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, jog nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti Registrų centro duomenis, pastato būklę, inžinerinės sistemos ir kitą susijusią informaciją. Teismo atliktas įrodymų vertinimas patvirtina, jog atsakovė veikė tinkamai ir sudarė sąlygas draudimo sutartį sudaryti atstovaujant draudėjo interesus. Apeliantui paskirta draudimo išmoka atitinka draudimo sutarties kainą.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto šiuos argumentus:
8.1. Apeliantas nenurodo jokių skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, apeliacinį skundą grindžia nauju faktinių aplinkybių pagrindu ir tai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant teismo sprendimo priėmimo metu turėtus duomenis.
8.2. Pirmosios instancijos teisme šalys įrodinėjo, o teismas vertino ir sprendė dėl AB „Lietuvos draudimas“ priimtų sprendimų. Apeliaciniame skunde reikalavimai kildinami tik iš UADBB „Maksidora“ veiksmų, atsakovės atsakomybė kyla formaliuoju pagrindu, jai veikiant kaip UADBB „Maksidora“ įgaliotojui. Klausimas dėl įgaliotinio veiksmų, jo teisių ir pareigų apimties, pavedimo santykių ir kt. pirmosios instancijos teisme sprendžiamas nebuvo. Apeliaciniame skunde atsakovės neteisėti veiksmai nenurodyti. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad draudimo sutartis buvo sudaryta po ieškovo kreipimosi į UADBB „Maksidora“, šiuos subjektus sieja išoriniai atstovavimo santykiai.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UADBB „Maksidora“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
9.1. Visos draudimo sutarties sąlygos apeliantui iki draudžiamojo įvykio buvo aiškios, teiginiai dėl sutarties sąlygų neaiškumo ar apelianto netinkamo informavimo nepagrįsti.
9.2 Pats apeliantas pateikė duomenis, dėl kurių sutartyje draudžiamas pastatas buvo pažymėtas kaip nuolat gyvenamas. Atitinkamai, atsakomybė už klaidingų duomenų pateikimą tenka pačiam apeliantui. Iš bylos duomenų visumos negalima daryti išvados apie tai, jog pastatas yra nuolat gyvenamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti išmokėtą draudimo išmokos dalį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių sudaryto 2015 m. rugsėjo 9 d. Būsto draudimo liudijimo (Sutarties) TIA Nr. 345036903 Serija LD Nr. 104111906 pagrindu atsakovės 2016 m. gegužės 25 d. pranešimais ieškovas informuotas apie draudimo išmokų už 2016 m. vasario 18 d. įvykio metu apgadintą turtą apskaičiavimą. Už sugadintą gyvenamąjį namą ieškovui apskaičiuota 4 823,70 Eur draudimo išmoka; už namų turtą – 2 982,12 Eur.
12.Neatskiriama šalių draudimo sutarties dalis yra Būsto draudimo taisyklės Nr. 67 (2015 m. liepos 1 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. liepos 13 d.). Pagal šių taisyklių A.II dalies 2 punktą apdraustais laikomi tik tie draudimo objektai, kurie yra įvardyti draudimo sutartyje. Šiame punkte taip pat pateikiama nuolat gyvenamo būsto sąvoka - tai pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvenama su šeimos nariais. Ne nuolat gyvenamas būstas – tai pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame kartais, t. y. mažiau nei 9 mėnesius per metus būnama su savo šeimos nariais. Pagal šių C taisyklių III dalies 2.7. punkte nustatyta, kad Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo, sužinojęs apie draudimo rizikos padidėjimą, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką. Draudimo rizikos padidėjimo atvejai nurodyti Taisyklių B. II dalyje, kurioje nurodyta, kad draudimo rizikos padidėjimas – tai šiose Taisyklėse, draudimo liudijime ir (arba) kituose draudikui pateiktuose dokumentuose numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui, pasikeitimas ar atsiradimas <...>. Taisyklių B. II dalies 1.1.8 punkte pažymėta, jog draudimo rizikos padidėjimu laikoma, jei nuolat ilgiau nei 3 mėnesius per metus gyvenamasis būstas yra negyvenamas ir neprižiūrimas pilnamečio asmens. Taisyklių B. V dalies 1.1. punkte numatyta, kad draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, jei draudėjas nepranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, todėl buvo patirti ar padidėjo nuostoliai.
13. Draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka mokama, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nurodytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, žinomi paprastai tik draudėjui. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo pareiga suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Analogiška draudėjo pareiga, įtvirtinta C taisyklių, kurios yra šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygos, 1.2 punkte. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudiminio įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti tiek draudiko sprendimą prisiimti draudimo riziką ar ne, tiek draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) bei draudimo išmokos dydžius.
14. Apelianto teigimu, jis veikė sąžiningai ir visą reikiamą informaciją, susijusią su draudimo objektu, atsakovei suteikė. Atsakovės sprendimo dėl draudimo išmokos dydžio nepagrįstumą apeliaciniame skunde ieškovas sieja su UADBB „Maksidora“, atstovaujamos draudimo brokerio E. B., veiksmais, pasireiškusiais Būsto draudimo liudijime nurodytu Namo priskyrimu nuolat gyvenamam būstui. Apelianto pozicija iš esmės grindžiama pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoto jo veiksmų, t. y. tinkamo draudėjo informavimo, neatlikimo, perkėlimu UADBB „Maksidora“. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
15. Pažymėtina, kad tiek CK, tiek Būsto draudimo taisyklėse įtvirtinta draudėjo pareiga suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai) suprantama ir aiškinama kaip visos draudėjui objektyviai žinomos informacijos atskleidimas draudikui. Minėtų nuostatų formuluotės nesudaro pagrindo jų vertinti kaip sąlyginių, t. y. lingvistinis šių nuostatų aiškinimas nesuponuoja išvados apie draudėjo informavimo pareigos realizavimą atsižvelgiant į draudiko, jo įgalioto draudimo brokerio ar kitų trečiųjų asmenų veiksmus (neveikimą). Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas, bet ne draudėja atsakovė ar draudimo brokeris, objektyviai žinojo (turėjo žinoti) informaciją apie draudžiamo objekto tikrąją paskirtį, kadangi jis yra jo savininkas bei draudimo sutartį sudaręs subjektas. Atitinkamai, tarp šalių susiklosčiusiems draudimo santykiams apimant ir šalių tarpusavio pasitikėjimo pareigą, ieškovas tokią informaciją atsakovei atskleisti privalėjo. Nesutiktina su apelianto palaikoma pozicija, kad visus reikšmingus duomenis draudėjui jis pateikė, kadangi faktiniai bylos duomenys (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Draudimo liudijimo bei turto sunaikinimo, sugadinimo aktas) patvirtina, jog ieškovo apdraustas pastatas nebuvo nuolat gyvenamas. Įrodymų, kurie pagrįstų šias faktines aplinkybes, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Be to, sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimuose išdėstyta pozicija dėl CPK 312 straipsnio pažeidimo.
16. CPK 42 straipsnio 1 dalis ieškovui suteikia teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, ieškinio pagrindo arba dalyko keitimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kadangi apeliacijos paskirtis - jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis), ieškinio pagrindo ar dalyko keitimas šioje proceso stadijoje taip pat negalimas. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
17. Nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės neišmokėtą draudimo išmokos dalį dėl to, jog, ieškovo teigimu, jis atsakovei pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę apie tai, jog apdraustas Namas buvo nuolatos gyvenamas. Apeliaciniame skunde ieškovas savo reikalavimą grindė kitomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su draudimo brokerio neveikimu ir neteisėtais UADBB „Maksidora“ veiksmais, t. y. pakeitė ieškinio faktinį pagrindą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jos nagrinėjimo pagrindo nesudarė aplinkybės, susijusios su draudimo brokerio neveikimu, aplaidžiu ar nerūpestingu jo pareigų vykdymu, nevertintas tokios pozicijos pagrįstumas, nebuvo tirti ją patvirtinantys ar paneigiantys bylos duomenys. Esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotinam išnagrinėjimui ar, juo labiau, naujų reikalavimų kėlimui ir nagrinėjimui, jis, minėta, skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.
17. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde apelianto įvardijamos naujos, pirmosios instancijos teisme netirtos ir nevertintos aplinkybės dėl ginčo byloje nustatinėtų aplinkybių reikšmės ir jų svarbos, sprendžiant klausimą dėl apelianto nurodytos draudimo brokerio veiksmais padarytos žalos, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos, kadangi apeliantas šiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu savo reikalavimo pagrindu, pirmosios instancijos teisme nesirėmė (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
18. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad draudėjas, nesuteikdamas draudikui informacijos apie tai, jog pastatas nebuvo nuolat gyvenamas, nevykdė pareigos atskleisti visą informaciją, kuri yra esminė B Taisyklių II punkto 8 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad draudikas pagrįstai pasinaudojo teise mažinti draudimo išmoką (CK 6.993 straipsnio 1 dalis, 6 dalis). Apeliacinio skundo motyvai dėl draudimo brokerio neteisėtų veiksmų, vadovaujantis CPK 312 straipsniu, nėra šios apeliacijos objektas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
19. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovės ir trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal jas pagrindžiančius bylos dokumentus priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UADBB „Maksidora“, j. a. k. 125826565, 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.