- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- e2-13290-734/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07145-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- C. V. I. G., UADBB Maksidora.
dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovo atstovui advokato padėjėjui V. V., atsakovo atstovei J. P.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys C. V. I. G., UADBB Maksidora.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. K. (toliau - ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ (toliau - atsakovas) 10149,48 Eur neišmokėtą draudimo išmokos dalį, 410,43 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. ieškovui išduotas Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 345036903 Serija LD Nr. 104111906 (toliau – Draudimo liudijimas) dėl draudimo objektų: Gyvenamasis pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4397-7002-8119, adresas Vencavų k., Dusetų sen., Zarasų r., draudimo suma 10500,00 Eur, ir Namų turtas gyvenamajame pastate – gyvenamajame name (toliau – Turtas), draudimo suma 10790,00 Eur. Draudimo liudijime nurodyta, kad taikomos yra Būsto draudimo taisyklės Nr. 067 (2015 m. liepos 1 d., galioja nuo 2015 m. liepos 13 d.). Naudos gavėjas – ieškovas. Nurodė, kad 2016 m. vasario 18 d. kilo gaisras, kurio metu buvo sugadintas Namas, todėl ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę – atsakovą dėl draudimo išmokos gavimo pagal Draudimo liudijimą. Ieškovas nurodė, jog 2016 m. gegužės 25 d. iš atsakovo gavo pranešimą, jog nuostolių suma yra 10 500,00 Eur, tačiau dėl neva neatskleistos informacijos apie draudimo riziką, atsakovas mažina draudimo išmoką iki 4823,70 Eur sumos, o nuostolių suma dėl Turto sunaikinimo yra 7455,30 Eur, tačiau neva dėl neatskleistos informacijos draudimo išmoka mažinama iki 2982,12 Eur sumos. Ieškovas nesutinka su tokiu atsakovo skaičiavimu ir teiginiais, jog ieškovas neva prieš sudarydamas draudimo liudijimą, suteikė ne visą informaciją, susijusią su draudimo objektu, o priešingai, ieškovas nuolat bendradarbiavo su draudiku.
Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovas pateiktame atsakyme į ieškovo skundą nurodė, jog po gaisro buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir tariamai nustatyta, jog namas buvo nuolatos gyvenamas, tačiau ieškovas nesutinka su tokia atsakovo pozicija, nes jis nepateikė jokios išsamios informacijos ir įrodymų, kurie pagrįstu bei įrodytų, kad namas nebuvo nuolatos gyvenamas. Prašė ieškinį tenkinti visiškai (e.b.l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog Būsto draudimo liudijimu, ieškovo namas apdraustas kaip nuolat gyvenamas. Kilus gaisrui, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis turtas, jis kreipėsi į atsakovą dėl išmokos išmokėjimo. Po minėto gaisro, 2016 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūros metu, kurią atliko Žalų ekspertas vertintojas J. K., buvo surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir padarytos įvykio vietos fotografijos. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte buvo užfiksuota, kad poilsio namelis nėra nuolat gyvenamas, šiame akte surašytos informacijos teisingumą ieškovas patvirtino parašu. Remiantis žalos bylos administravimo metu surinkta informacija, nustatyta, kad ieškovo name nėra šildymo sistemos. Atsakovo nustatytus faktus patvirtino ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. gegužės 9 d. išrašas, išrašo 2.9 punkte nurodyta, kad apdraustame, kaip nuolat gyvename name, nėra vandentiekio, šildymo taip pat nuotekų šalinimo sistemų, namo pagrindinė paskirtis yra poilsio. Todėl, atsakovas įvertinęs faktines aplinkybes ir patirtą žalą bei tai, kad ieškovas neinformavo atsakovo apie rizikos pasikeitimą, išmokėjo 4823,70 Eur draudimo išmoką žalai dėl namo ir 2982,12 Eur dėl namų turto sunaikinimo atlyginti (e. b. l. 18-19).
Liudytojas E. B. teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas yra nuolatinis klientas, tinkamai vykdantis prievoles laiku mokėti draudimo įmokas. Sudarant draudimo liudijimą, liudytojas (draudimo brokeris) buvo nuvykęs apžiūrėti objekto, matė jog šildymo objekte nebuvo, nurodė, kad iki žiemos namelyje buvo galima gyventi. Nurodė, kad iš kliento poreikių buvo sudarytas būtent tokios rūšies draudimo liudijimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas V. K. su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarė Būsto draudimo liudijimą (Sutartį) TIA Nr. 345036903 Serija LD Nr. 104111906, tarpininkaujant brokeriui E. B.) dėl draudimo objektų: Gyvenamasis pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4397-7002-8119, adresas Vencavų k., Dusetų sen., Zarasų r., draudimo suma 10500,00 Eur, ir Namų turtas gyvenamajame pastate – gyvenamajame name, draudimo suma 10790,00 Eur, draudimo laikotarpis nurodytas nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d., draudimo objektas nurodytas gyvenamasis pastatas gyvenamasis namas (e. b. l. 5). Nustatyta, kad 2016 m. vasario 18d. kilus gaisrui, apdegė ieškovui priklausantis aukščiau paminėtas turtas (e. b. l. 80). Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas, nustatęs, jog draudimo objektas yra ne gyvenamosios paskirties, t. y. poilsio namelis, atsisakė mokėti draudimo išmoką kaip už gyvenamąjį namą, todėl išmokėjo kaip už ne nuolat gyvenamąjį namą. Dėl šio žalos paskaičiavimo išmokos tarp šalių kilo ginčas.
Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovas neinformavo apie rizikos pasikeitimą, t.y., nenurodė, kad apdraustame objekte neketina gyventi ar jame negyvena ir negyvens, o atsakovui nustačius, jog apdraustas objektas iš tikrųjų yra ne nuolat gyvenamas, nes jame nėra šildymo sistemų ir pan., atsisakė mokėti draudimo išmoką, nors draudimo liudijime objektas ir nurodytas kaip nuolat gyvenamasis namas. Ieškovas teismo posėdyje duodamas parodymus nurodė, jog jokios informacijos nuo draudiko nenuslėpė, kadangi draudimo brokeris, sudarydamas draudimo sutartį, objektą apžiūrėjo ir įvertino, o jis tik pateikė prašomus sutarčiai sudaryti dokumentus.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. gegužės 9 d. išrašo nustatyta, kad pastato, esančio adresu Zarasų r. sav., Dusetų sen., Naujasodžio k., Kranto g. 2, unikalus Nr. 4397-7002-8119, priklausančio ieškovui nuosavybės teise, paskirtis nurodyta poilsio namelis, o ne nuolat gyvenamasis namas, kaip nurodyta Draudimo liudijime, todėl darytina išvada, kad gaisro kilimo laikotarpiu šio objekto paskirtis pagal VĮ Registrų centro duomenis buvo ne nuolat gyvenamosios paskirties pastatas (poilsio namelis) (e. b. l. 179). Žalų eksperto vertintojo atliktame 2016 m. vasario 23 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte fiksuota, kad įvykio/žalos atsiradimo metu patalpa ar pastatas buvo negyvenami ar nenaudojami (laikotarpis nuo kada nenurodytas). Apžiūros metu ieškovas dalyvavo ir aktą pasirašė, todėl darytina išvada, kad jo turinį suprato (e. b. l. 176,190). Todėl ieškovas, pats teigdamas, kad apdraudė ne nuolat gyvenamąjį pastatą be pagrindo reikalauja draudimo išmokos, kaip už gaisro sunaikintą nuolat gyvenamąjį pastatą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, t. y., kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Draudimo taisyklių Nr. 67 (2015 m. liepos 1 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. liepos 13 d.), šios taisyklės taikomos ginčo objektui, nurodyta, kad nuolat gyvenamas būstas – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvenama su šeimos nariais. Ne nuolat gyvenamas būstas – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame kartais, t. y. mažiau nei 9 mėnesius per metus būnama su savo šeimos nariais.
Ieškovas reikalauja priteisti jam draudimo išmoką kaip už nuolat gyvenamosios paskirties objektą, nes tokia pastato paskirtis nurodyta Draudimo liudijime, tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad pastatas priskirtinas prie nuolat gyvenamojo pastato kategorijos kaip nurodyta draudimo taisyklėse (CPK 178 str., Taisyklių II d. 2 p., e. b. l. 114).
Remiantis nurodytais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Remiantis tuo, valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo V. K. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.