Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybininkas, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2021 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.00 val. važiuodamas Jonavoje Žeimių gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę kelių transporto priemonę – automobilį Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,57 promilių, tai yra daugiau negu 1,51 promilių, neblaivumas.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu, M. J. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d, po darbo, jam priklausančiu automobiliu Opel Zafira, užsuko pas pažystamą su kuriuo atliko automobilio remonto bei diagnostikos darbus, tuomet apie 21:00 val. išgėrė apie 150 g. viskio stresui, kilusiam dėl gendančio automobilio bei susidariusių išlaidų susijusių su automobiliu, numalšinti. Išgėręs stiklinę viskio nusprendė važiuoti. Atsimena, kad važiuojant dešinėje pusėje šalutiniame kelyje matė du automobilius, kuriuos aplenkė. Asmuo nurodo, kad dėl prastesnės reakcijos, užsižiūrėjo į dešinę pusę ir privažiuodamas pagrindinį kelią, bei norėdamas sukti į kairę, nepastebėjo sunkvežimio, į kurį ir atsitrenkė. Nuo to smūgio trenkėsi į šaligatvio pamatuką – tvorą, kur buvo gėlynas. Padarytą žalą atlygino, sutarė su nukentėjusiąja dėl šaligatvio pamatuko. Girtumo neginčija, savo elgesį vertina kritiškai, nurodo, kad pasielgė negerai, labai gailisi dėl neapgalvoto elgesio.

Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo sutuoktinę A. J..

Laiduotoja siūloma A. J. paaiškino, kad M. J. yra jos sutuoktinis. Prašymą dėl laidavimo palaiko ir nurodo, kad kartu gyvena ir veda bendrą ūkį 14 metų, turi 5-kerių metų dukrą, baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukta, yra dirbanti, vairuoja automobilį ir nėra pažeidusi kelių eismo taisyklių. Su sutuoktiniu M. J. yra aptarę šį įvykį, diskutuoja apie tokį neleistiną elgesį ir siekia, kad tai daugiau nepasikartotų. Nurodo, kad dėl alkoholio vartojimo problemų šeimoje nėra ir tai tik atsitiktinis įvykis. Mano, kad būdama laiduotoja, galėtų sutuoktiniui, M. J., daryti teigiamą įtaką ir būti pavyzdžiu.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, bylos nagrinėjimo teisme dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:

2021 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūrėjus vietą – Jonavoje, Žeimių g. ties Nr. (duomenys neskelbtini) pastatu, dešinėje kelio pusėje, važiuojant link Kėdainių krypties, ant šaligatvio, užvažiavęs automobilis Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apgadintas. Automobilio priekis yra suniokotas, sudaužytas priekinis stiklas, automobilio šonai yra smarkiai aplankstyti, automobilio galinis stiklas išdužęs. Įvykio vietoje vaizdą fiksuojančių kamerų nėra. (b. l. 17-24);

2021 m. rugpjūčio 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. J. pateikė LR vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (b. l. 28-33);

VĮ Regitra duomenų bazės pažyma, automobilio Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra M. J. (b. l. 34);

2021 m. rugpjūčio 11 d. VŠĮ „Emprekis“ pažyma automobilio Opel Zafira vertė 3070 eurų (b. l. 35);

Liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolu nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d.pagal nustatytą grafiką dirbo Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK. 22.59 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Jonavoje Žeimių gatvėje prie 56 namo susidūrė du automobiliai – lengvasis ir krovininis. Į įvykio vietą nuvyko po kelių minučių. Ten juos pasitiko greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie informavo, kad apžiūrėjo eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, jiems medicininė pagalba nereikalinga. Įvykio vietoje buvo krovininis automobilis DAF su priekaba ir automobilis Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į tvorą. Abiejuose automobiliuose žmonių nebuvo. Aiškinantis įvykio aplinkybes automobilio Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta – M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad jis vienas važiavo Pažangos gatve (Jonavoje) ir iš Pažangos gatvės (šalutinio kelio) suko į Žeimių gatvę (pagrindinį kelią), atlikdamas posūkio manevrą, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir į jį atsitrenkė, po smūgio jo (M. J.) vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į namo tvorą. M. J. paaiškino, kad automobilį Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, automobilis priklauso jam. Nuo M. J. sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, akys paraudusios, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. M. J. sutiko. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. 22.11 val. M. J. buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, 2021 m. rugpjūčio 10 d. 22.26 val. nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Taip pat buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas. M. J. su šiuo aktu ir alkotesterio parodymais sutiko, tai patvirtino savo parašu. Automobilis Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nugabentas į saugojimo aikštelę, o M. J. išrašytas šaukimas atvykti į Jonavos policijos komisariatą. (b. l. 50-53);

Liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolu nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. apie 21.55 val. važiavo iš Jonavos miesto, Žeimių g. Kėdainių miesto kryptimi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu vilkiku DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba KOEGEL Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pravažiuodamas vieną iš šalutinių gatvių dešinėje pusėje, pamatė gana greitai artėjančias automobilio šviesas bei netrukus pajuto smūgį į vilkiko dešinį šoną. Po smūgio jis iškarto pradėjo stabdyti vilkiką. Sustojęs šalikelėje jis išlipo iš vilkiko pažiūrėti kas atsitiko. Išlipęs pamatė, kad stipriai apgadintas Opel Zafira automobilis užšokęs ant dešinio šaligatvio. Iš automobilio buvo išlipęs, kaip suprato, vairuotojas, kadangi daugiau asmenų nebuvo. Jis priėjo prie automobilio buvusio vyriškio, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, ir paklausė ar jam viskas yra gerai. Jis pasakė, kad viskas yra gerai. Netrukus praeiviai iškvietė policiją. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, tik buvo apgadintas vilkikas DAF ir jo priekaba. (b. l. 56-58);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, M. J. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0343“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. 22.11 val. nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, 22.26 val. – 1,57 promilių neblaivumas. (b. l. 86-87).?

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad M. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę - automobilį Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,50 promilių neblaivumas.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. M. J. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis kritiškai vertina savo poelgį, visiškai pripažino savo kaltę dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje yra pateiktas prašymas atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skirti jo sutuoktinę A. J. ( b. l. 64-67, 72).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, tačiau pažymėtina tai, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-445-489/2016; 2K-100-648/2019). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas vieną kartą iki šio įvykio, tačiau bauda sumokėta. Kaltinamojo veiksmai sunkių pasekmių nesukėlė, per savo vairavimo laikotarpį analogiškų pažeidimų nebuvo padaręs, savo kaltę, dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme. Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai (b. l. 73). Savo poelgį vertina kritiškai, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą bei kaltinamojo paaiškinimus ir jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamasis M. J. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoju prašanti būti kaltinamojo sutuoktinė paaiškino, kad, gyvena katu su kaltinamuoju eilę metų, bendrauja, mano, kad gali teigiamai įtakoti jo elgesį. Vertindamas, ar A. J. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji kartu gyvena su kaltinamuoju, charakterizuojama teigiamai (b. l. 74), praeityje neteista, už administracinius nusižengimus nebausta (b. l. 71).

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo sutuoktinė A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam M. J. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi M. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, BK 40 straipsnio numatytiems tikslams pasiekti, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismų praktika pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-100-648/2019, 2K-143-696/2017).Taigi, uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą ir pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas tai gi BK 281¹ straipsnio 1 nustatyta nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Išimtimi pripažįstami atvejai, tik kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-50-788/2018, 2K-100-648/2019).

Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Tad nepaisant to, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nuteistasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,57 promilių girtumas, t. y. esant vidutinio laipsnio apsvaigimui. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė priklauso kaltinamajam. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, transporto priemonė Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi atgrasyti asmenis nuo analogiškų nusikalstamų veikų ir paveikti ją padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, atimti ar apriboti galimybę daryti naujus nusikaltimus, t. y. sukelti veiką padariusiam asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Automobilio Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

M. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos A. J. atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

1) 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (mokėti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT707044060000269468, AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą);

2) uždraudimą M. J. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės –specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d.;

3) automobilio Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Automobilio Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai.

M. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą su baudžiamosios bylos medžiaga, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

M. J. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.