Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui E. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas A. B. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti dėl visų reikalavimų, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje.

6. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 25 d., metu atsakovas A. B. teigė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Yra netekęs 55 proc. darbingumo. Serga (duomenys neskelbtini) liga, ir yra sirgęs (duomenys neskelbtini). Taip pat yra nukritęs iš trečio aukšto, todėl yra atsiradusios pasekmės, nes po įvykio buvo skilę dubens kaulai ir stuburo slankstelis. Jis sutinka, jog būtų jam neterminuotai apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu, nes ji pats neturi galimybės dukros auginti. Pats neturi pastovios gyvenamosios vietos. Su dukra bendrauja, su ja susitinka, susiskambina. Dukrai išlaikymą teikia pagal galimybes, t. y. kai turi pinigų, tuomet ir duoda. Šiuo metu dirba statybose, pagalbiniu darbininku, pagrinde atlieka mūrininko darbus ir gaunamos pajamos už darbą yra minimali alga.

7. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gegužės 21 d., metu atsakovo A. B. atstovas advokatas Vilmantas Poškus teigė, jog A. B. dėl savo neįgalumo neturi fizinių galimybių susirasti gerai apmokamo darbo, todėl 100 Eur išlaikymo priteisimas jam būtų ekonomiškai ir finansiškai nepakeliama našta, todėl teismo prašytų priteisti žymiai mažesnę išlaikymo sumą. Pokalbio metu su atsakovu, atsakovas buvo išreiškęs savo pastebėjimą, jog dukrai išlaikymui kas mėnesį jis būtų pajėgus skirti po 70 Eur.

8. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 25 d., metu nepilnametė E. B. išsakė savo nuomonę ir paaiškino, jog jai patinka gyventi pas tetą ir toliau norėtų ten gyventi. Tėvas pastaraisiais mėnesiais skambina dažniau, bet būna, kad paskambina tik porą kartų per mėnesį, tačiau paskui jis dingsta ir nebeskambina. Pripažino aplinkybes, jog tėvas jai per gimtadienį davė 20 Eur ir neseniai davė 300 Eur.

9. Trečiasis asmuo E. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 25 d., metu trečiasis asmuo E. B. paaiškino, kad E. B. pas ją gyvena nuo motinos mirties (duomenys neskelbtini) d.. Atsakovas prie mergaitės išlaikymo prisidėjo tik tiek, kad per mergaitės gimtadienį davė 20 Eur. O dabar prieš mėnesį davė 300 Eur, t. y. per du metus iš viso yra davęs 320 Eur. Dėl mergaitės bendravimo su tėvu nurodė, jog pati mergaitė susiskambina ir ieškosi tėvo, nes pats tėvas jos nelabai ieškosi. Mano, kad atsakovas kaip tėvas turėtų daugiau skirti dėmesio dukrai, nes į mokyklą jis neina, nesidomi mergaitės veikla ir pan.. Mano, kad 100 Eur išlaikymas E. tikrai yra reikalingas, todėl ieškinio šį reikalavimą palaiko pilnai. Jos vyras sutinka, kad ji globotų/rūpintųsi savo seserimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

10. Dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra O. K., kuri (duomenys neskelbtini) d. mirė, o tėvas yra atsakovas A. B. (b. l. 6, 7, 8-9). 2017 m. vasario 13 d. rašytiniu prašymu atsakovas A. B. ieškovo prašė, jog dukters E. B. globėja būtų paskirta jos sesuo E. B., kadangi pats neturi galimybės rūpintis dukra, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos (b. l. 10). E. B. 2017 m. vasario 14 d. rašytiniu sutikimu sutiko ir išreiškė norą gyventi kartu su savo seserimi E. B. (b. l. 11). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. nuo 2017 m. vasario 13 d. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja bei turto administratore paskirta E. B., bei jos gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją (b. l. 12). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 17 d. įsakymu A. B. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 13). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybos rašte nurodyta, jog socialiniai darbuotojai teikė šeimai informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, tėvystės įgūdžių ugdymo paslaugas, tačiau A. B. nenoriai bendravo su socialiniais darbuotojais, vangiai vykdė duotus įpareigojimus ir įsipareigojimus. Socialiniai darbuotojai neturi galimybės teikti kokybiškų paslaugų A. B. šeimai, kliento šeimoje pozityvių pokyčių nevyksta, todėl socialinių darbuotojų nuomone, tikslinga nustatyti nuolatinę globą E. B. (b. l. 14). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyboje 2018 m. rugsėjo 13 d. atvejo vadybos posėdyje nuspręsta, jog tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo A. B. dukters E. B. atžvilgiu, kadangi tėvas su vaiku bendrauja epizodiškai, dažniausiai paskambina būdamas neblaivus, vaiko sveikata, ugdymu visiškai nesidomi, išlaikymo vaikui neteikia. Tarp tėvo ir dukters emocinio ryšio nėra (b. l. 15-19).

11. Trečiasis asmuo E. B. 2018 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimu prašė skirti seseriai E. B. nuolatinę globą, kadangi jos tėvas materialiai dukra nesirūpina, su ja nebendrauja, ja nesirūpina ir dėmesio neskiria (b. l. 20). E. B. 2018 m. rugsėjo 20 d. rašytiniu paaiškinimu nurodė, jog bendravimas jos su tėvu nėra pastovus, nerodo iniciatyvos bendrauti su ja (b. l. 21). Šiaulių R. progimnazijos 2018 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodyta, jog E. B. rūpinasi sesuo E. B., kuri nuolat domisi mergaitės mokymosi pasiekimais, emocine jos būsena, bendravimu su draugėmis, lankosi tėvų susirinkimuose. Tuo tarpu mergaitės tėvas A. B. nesidomi dukros ugdymu, nedalyvauja tėvų susirinkimuose ir mokykloje nesilanko (b. l. 22). Atsakovas A. B. sutinka, jog jo dukros E. B. globėja būtų mergaitės sesuo E. B. (b. l. 23).

12. Atsakovas A. B. oficialiai nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 24, 25). Teismo posėdžio metu teigė, jog dirba pavienius statybos darbus. Atsakovas turi sveikatos problemų (b. l. 83), jam nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 16 d. buvo nustatytas 45 proc. darbingumas, nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. nustatytas 50 proc. darbingumas (b. l. 27, 81-82, 92). Baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 28-32). Atsakovas gauna netekto darbingumo pensiją (b. l. 56-57, 70-71, 90-91). Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b. l. 58-59). Atsakovas sutinka, kad jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia dukters E. B. atžvilgiu (b. l. 66-68, 69).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

13. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

14. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovui jo vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo dukterimi E. B., jis dukterimi nesidomi, neišlaiko, bendrauja epizodiškai, ir, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

16. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

17. Aplinkybės, kad atsakovas nesirūpina savo vaiku, nesidomi jo ugdymu, sveikata, leidžia manyti, jog atsakovas yra visiškai abejingas savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad dukrai pastovaus išlaikymo neteikia, nurodė, jog keletą kartų vis dėl to pinigų jai yra davęs, bei sutiko, kad jam dukros atžvilgiu tėvo valdžia būtų apribota neterminuotai, nes pats neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir dukra negalėtų pasirūpinti. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog atsakovas neišreiškė noro ir nepradėjo procedūrų dėl vaiko susigrąžinimo, nesidomi vaiko ugdymu, sveikata ir socialiniu gyvenimu, tarpusavio bendravimui su dukra iniciatyvą rodo pati dukra, o ne atsakovas, išlaikymą dukrai teikia labai epizodiškai. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovas nori auginti dukrą pats ir, kad gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų vaikui, o tai sudaro pagrindą atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo vaiko E. B. atžvilgiu.

18. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė žalą nepilnamečiam vaikui, nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šiuo metu atsakovas neturi sąlygų tiek, kad galėtų auginti nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant jam gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas.

19. Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovo gyvenimo būdas iš esmės pasikeis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

20. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis

21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

22. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinyje iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma – kas mėnesį po 100,00 Eur yra nepagrįstai per didelė. Teismo vertinimu, vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, tačiau ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis, atsižvelgiant į tėvo galimybes teikti išlaikymą, yra per didelis.

23. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

24. Iš atsakovo paaiškinimų, duotų teisme, bei iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas A. B. šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau kaip pats nurodė darbuojasi statybose, pagalbiniu darbininku. Iš pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, jog jo netekto darbingumo pensija siekia 101,29 Eur, tačiau iš jos išskaitomas išlaikymo įsiskolinimas kitam vaikui (20,26 Eur), bei 10,12 Eur pagal vykdomąjį dokumentą ir viso išmokama suma atsakovui yra 70,90 Eur. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b. l. 58-59).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

26. Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu nors ir teigė, jog negalėtų teikti dukrai išlaikymo po 100 Eur kas mėnesį, kadangi neturėtų tokios galimybės, tačiau jo atstovas advokatas Vilmantas Poškus posėdžio metu nurodė, jog pokalbio metu su atsakovu, atsakovas buvo nurodęs, jog dukrai galėtų skirti išlaikymą po 70 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas nebėra itin jauno amžiaus, byloje yra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, jis yra tik iš dalies darbingas (asmens darbingumas 50 proc.), tačiau kaip teigė pats atsakovas, nors ir su tokia sveikata jam sunku susirasti darbą, tačiau vis dėl to bando, siekia dirbti ir šiek tiek dirba, todėl gauną atlygį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėtinu atveju, atsakovas A. B. turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

27. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padaręs išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra neadekvati tėvo galimybėms, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių; į tai, kad atsakovas turi galimybę dirbti ir šia galimybe naudojasi; į tai, kad naujai nustatytas atsakovo darbingumas nors minimaliai, bet jis yra pakilęs (buvo 45 proc., šiuo metu yra 50 proc.), teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo A. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. B. po 70,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), o išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirtina laikinoji globėja E. B. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo

28. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

29. Šiuo metu E. B. yra nustatyta laikinoji globa/rūpyba. Laikinąja globėja/rūpintoja yra paskirta trečiasis asmuo E. B.. Ieškovas prašo nustatyti E. B. gyvenamąją vietą kartu su E. B. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos E. B. nustatymo, todėl nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamoji vieta iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje E. B. buvimo vietoje pas laikinąją globėją/rūpintoją E. B., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 28 d. sprendimu atsakovui A. B. suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 64-65). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą Nr. (2.19)NTP-7-3084, išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 221,00 Eur (b. l. 87). CPK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo A. B. nepriteistinos, bei iš ieškovo nepriteistinos išlaidos valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. yra 8,56 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. B. 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo A. B. valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (CPK 88 strapsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas laikinąjį globėją/ rūpintoją – E. B., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos E. B. nustatymo.

Sprendimą, dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo, vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nepilnamečiam vaikui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.