Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu ieškovės E. B. atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei Heinzelmann,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui W. L. B. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 metų gegužės mėnesį atsakovas išvyko iš Lietuvos Respublikos gyventi į savo gimtąją šalį P. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda. Ieškovės vardu šiuo metu yra registruota transporto priemonė – automobilis Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 Eur. Ieškovė šį automobilį įsigijo 2019 m. balandžio 23 d., tai yra šalims jau gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio. Ieškovė šį automobilį įsigijo po to, kai 2019 m. balandžio 23 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį VW Polo Classic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės įsigytas 2015 m. lapkričio 17 d., dar iki santuokos su atsakovu sudarymo. Todėl automobilis Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė visiškai palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad iki santuokos sudarymo ieškovė su atsakovu bendravo apie 2 metus laiko. Susipažino 2015 m. internetu. Po to atsakovas atvyko į Lietuvą, šalių buvo nuspręsta susituokti. Kartu šalys pragyveno apie 5 mėnesius laiko. Prasidėjo nesutarimai, atsakovas niekur nedirbo – buvo ieškovės išlaikomas, rodė nepagarbą ieškovės ir jos suaugusių vaikų atžvilgiu. Ieškovė nusprendė santuoką nutraukti. 2018 m. gegužės mėnesį atsakovas išvyko į savo šalį. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl nesėkmingai susiklosčiusių santykių, šalių skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, į bendro ūkio vedimą. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė kreditorinių įsiskolinimų neturi. Ieškovei apie atsakovo kreditorinius įsiskolinimus nėra žinoma. Ieškovės vadu yra registruotas automobilis Renault Clio. Ieškovė šį automobilį įsigijo 2019 m. balandžio 23 d., t. y. jau šalims gyvenant atskirai ir nebevedant bendro ūkio. Ir iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė įsigijo automobilį tą pačią dieną, kai pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį WV Polo, kuris ieškovės buvo įgytas dar iki santuokos su atsakovu sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Renault Clio buvo įsigytas ieškovei pardavus jai priklausiusį automobilį, taip pat į tai, kad atsakovas Lietuvoje nedirbo, buvo išlaikomas, ieškovė prašo šį turtą jai priteisti, neišmokant kompensacijos atsakovui. Atsakovas tikėjosi net ir iš santuokos nutraukimo, t. y. iš savo sutikimo, pasipelnyti. Atsakovui buvo siūloma nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau atsakovas norėtų, kad jam ieškovė sumokėtų, atsiųstų pinigų pragyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš kartu su ieškiniu pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė E. B. ir W. L. B. Z. susituokė (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Iš ieškinio ir ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas išvyko gyventi į savo gimtąją šalį P. 2018 m. gegužės mėnesį. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise įregistruotų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.

Valstybės įmonės „Regitra“ pažymos duomenimis ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri buvo įgyta 2019 m. balandžio 23 d. Atsakovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 33 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Atsakovas nepasinaudojo savo teise pateikti atsiliepimą į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovas nuo 2018 m. gegužės mėnesio gyvena užsienyje ir nepalaiko su ieškove santuokinių ryšių, daro išvadą, kad atsakovui santuokos metu išvykus į užsienio valstybę, abi šalys nesiekė išsaugoti savo santuoką, šeimą. Šalys daugiau kaip 6 metus negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo – gyvena atskirus gyvenimus.

Teismo vertinimu, nei ieškovė, nei atsakovas nedėjo visų pastangų tam, kad išsaugotų savo santuoką, neieškojo būdų atkurti santuokinius ryšius, neieškojo bendro intereso dėl jų šeimos gerovės. Toks šalių elgesys patvirtina jų neatsakingą požiūrį į šeimą, nenorą stengtis, kad šeima būtų išsaugota. Šalys tinkamai neįgyvendino santuokinių pareigų, įtvirtintų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, todėl jų santuoka iširo. Todėl daroma išvada, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo santuokines pareigas. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis, šio sprendimo 15 punktas).

Šalims neturint nepilnamečių vaikų, nutraukiant jų santuoką, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo klausimai nesprendžiami.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turtinių prievolių kreditoriams neturi. Apie atsakovo turtines prievoles duomenų nėra.

Ieškovė neprašo iš atsakovo išlaikymo priteisimo. Atsakovas taip pat nepateikė teismui prašymo dėl išlaikymo jam priteisimo. Todėl teismas nepriteisia šalims vienai iš kitos išlaikymo.

Atsakovui neprieštaraujant dėl to, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė „B.“, atsakovui neišreiškus savo pozicijos dėl pavardės po santuokos nutraukimo, jam paliktina prigimtinė pavardė „B. Z.“ (CK 3.69 straipsnis).

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškinio ir ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalių dalintinas turtas yra ieškovės santuokoje įgytas automobilis Ranault Clio.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė automobilį Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio pagal pateiktus duomenis vertė yra 400 Eur, įsigijo 2019 m. balandžio 23 d., tai yra šalims jau gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio, į tai, kad ieškovė šį automobilį įsigijo po to, kai 2019 m. balandžio 23 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį VW Polo Classic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris ieškovės buvo įgytas 2015 m. lapkričio 17 d., t. y. dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, į tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl šio ieškovės prašymo, todėl ieškovė prašymas tenkintinas ir automobilis Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pateiktais į bylą duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 132 Eur žyminį mokestį valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Įvertinus tai, kad ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir teismo šaukimas į posėdį atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje, ir tai, kad nežinomi atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos adresai, šis sprendimas atsakovui taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Papildomai sprendimas išsiųstinas atsakovui el. paštu.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo W. L. B. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 9, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. B. palikti santuokinę pavardę – „B.“, o W. L. B. Z. palikti jo prigimtinę pavardę – „B. Z.“.

Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui W. L. B. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), neišmokant piniginės kompensacijos už ieškovei atitenkančią transporto priemonę.

Išaiškinti, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti įrašą apie santuokos sudarymą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimą atsakovui įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą:

„Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose 2024 m. lapkričio 25 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5884-443/2024 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui W. L. B. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo faktinė gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, todėl jam sprendimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas jam laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 345) 60271.“

Papildomai sprendimą išsiųsti atsakovui el. paštu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.