Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal ATPK 126 str. 5 d. D. G. (D. G.) atžvilgiu, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2011 m. spalio 8 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011-10-08 apie 21.50 val. H. Manto g. ties namu Nr. 74, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Citroen Xsara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei ATPK 126 str. 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 str. 5 d. užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje ginčas kilo dėl to, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. G. atžvilgiu teisena pagal ATPK 126 str. 5 d. buvo nutraukta, nesant leistinų ir patikimų įrodymų, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir sprendžia, kad D. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nebuvo įrodyta. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau vadinama – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Kaip matyti iš byloje esančio 2011-10-08 Medicininės apžiūros akto (b.l. 11), gydytoja V. S., vertindama bendrą D. G. asmens būklę, Medicininės apžiūros akte be kita ko pažymėjo, jog D. G. eina tiesiai, nesvyruoja, pirštu pataiko į nosies galą, jo elgsena adekvati, kalba rišli, mimika ir gestikuliavimas adekvatus, alkoholio kvapas iškvepiamame ore neužuodžiamas. Atkreiptina, jog nei vienas iš nustatytų požymių nesuteikė pagrindo įtarti, kad D. G. apžiūros metu būtų buvęs apsvaigęs. Teismo posėdžio metu (b.l. 32-34) gydytoja taip pat patvirtino, jog požymių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra apsvaigęs, nebuvo.

Metodikos 10.1. punkte numatyta, jog tyrimui imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, o jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo - ne mažiau kaip 100 ml. Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 8) matyti, jog policijos pareigūnui testeriu „Oralliner IV“ patikrinus D. G., buvo nustatyta, kad pastarasis yra vartojęs kanabinoidų, tačiau iš toksinių - narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo akto (b. l. 10) matyti, jog tyrimui buvo paimtas nepakankamas šlapimo kiekis, t.y. tik 40 ml, o ne 50 ml, kaip to reikalauja nustatyta tvarka.

Metodikos 10.3. – 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3. punkte nurodytais metodais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atlikta nebuvo.

Pabrėžtina, jog Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ užpildoma ir „Išvada“ formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos (Metodikos 11.1. – 11.3.). Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto (b.l. 11), ši skiltis iš viso neužpildyta. Skiltyje „Išvada“ turi būti nurodoma asmuo apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto (b. l. 11) matyti, jog gydytoja V. S. skiltyje „Išvada“ nurodė, kad D. G. yra vartojęs psichoaktyvių medžiagų, tačiau jokių duomenų apie tai, ar D. G. nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs, nėra. Atsižvelgiant į tai, vienareikšmiškai konstatuoti, kad D. G. 2011-10-08 vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, negalima.

Vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą D. G. atžvilgiu, buvo tas, jog negali būti daroma kategoriška išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapimo netyrė. Nors Metodikos 4.3. punkte nurodyta, jog tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai, ką savo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarime pažymėjo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1719 „Dėl Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto statuso bei pavadinimo pakeitimo ir pavedimo Teisingumo ministerijai atlikti steigėjo funkcijas“ Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto pavadinimas pakeistas į „Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“. Įsigaliojus minėtam Vyriausybės nutarimui Metodikos 4.3. punktas keistas nebuvo, tai teisinio reglamentavimo spraga. Kol ši teisinio reglamentavimo spraga nėra užpildyta darant atitinkamus teisės aktų pakeitimus, t. y. atitinkamų medicininių tyrimų atlikimas pavestas šiuo metu nebeegzistuojančiai įstaigai, galima teigti, kad atitinkamų tiriamųjų medžiagų ištyrimą gali atlikti ir kitos medicinos įstaigos, turinčios licenciją užsiimti atitinkama veikla, reikiamą įrangą ir atitinkamos kvalifikacijos specialistus. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog svarbu ne tai, kuri institucija – Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, turinti atitinkamus įgaliojimus, atlieka Metodikoje numatytus tyrimus, o tai, kad šlapimo bei kraujo mėginių pavyzdžių paėmimas bei jų ištyrimas, siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtų atliktas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokios nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi nebuvo, todėl ir negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

D. G. apsvaigimo ar elgesio sutrikimo požymių medicininės apžiūros metu nenustatyta, tik pažymėta, jog jis yra vartojęs psichoaktyvių medžiagų (kanabinoidų). Apygardos teismas konstatuoja, kad minėtos aplinkybės neįrodo D. G. apsvaigimo ginčijamo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną D. G. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius ATPK 126 str. 5 d. numatytą pažeidimą, neįrodyta.

Atmestinas Institucijos apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog vykdant tokį tyrimą toksikologijos laboratorijoje ir nesant išvadai apie apsvaigimą nebūtų galima surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, o gavus tokią išvadą - būtų problema surasti patį asmenį, kadangi Metodikos 9.2. punkte nustatyta, jog tyrimo išvada siuntusiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai pateikiama nedelsiant, atlikus tyrimą, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, taigi nepažeidžiant bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo terminų (ATPK 35 str.).

Kritiškai vertintinas ir tas Institucijos argumentas, jog policija negali kištis į gydytojų darbą, nes, kaip minėta anksčiau, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, kuri ir turi pasirūpinti, kad pažeidėjo kaltei būtų pateikiami patikimi ir administracinės teisenos leistini įrodymai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal ATPK 126 str. 5 d. D. G. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinio teismo nuomone, netikslinga naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo, kadangi, nustačius minėtus tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos pažeidimus, nėra jokios protingos galimybės rinkti naujus įrodymus, kurie leistų nustatyti, kad D. G. 2011-10-08 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.