Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-256-311/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
1-256-311/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45710-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
Š. K.
Nukentėjusysis
E. N.
Baudžiamoji byla Nr. 1-256-311/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45710-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,kaltinamajam Š. K.,nukentėjusiajai E. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, užsiimantis individualia veikla statybos srityje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas :

1). 2018-10-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį -32 MGL (1600 eurų) bauda;

2). 2019-05-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 32 MGL (1600 eurų) bauda;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. K. 2019-10-25, apie 18:00 val., viešoje vietoje - bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų, buvusių bare, akivaizdoje, konflikto su nukentėjusiąja E. N. metu, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, keikė ją necenzūriniais žodžiais, tyčia tempė ją už megztinio apykaklės, tampė sugriebęs už plaukų, išplėšė iš ausies auskarą ir nuplėšė nuo kaklo grandinėlę ir ją sutraukė, kas sukėlė nukentėjusiajai E. N. fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukeldamas įvykį mačiusių bei jį drausminusių asmenų pasipiktinimą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis Š. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nelabai prisimena, kaip viskas buvo. Gali pasakyti iš E. pasakojimo, kaip buvo. Prisimena, kad viskas įvyko bare. Jis bare sėdėjo su mergina. Nežino, kas įvyko po šeštos valandos, nežino- gal kas ko nors įpylė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti Š. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jį apklausiant įtariamuoju, kur jis parodė, kad maždaug prieš puse metų tarp jo ir baro, (duomenys neskelbtini), barmenės E. N. prasidėjo konfliktai dėl nesutarimų bare. Jai atrodo, kad Š. K. girtas minėtame bare netinkamai elgiasi ir dėl to ji nuolatos liepia jam išeiti iš baro. 2019-10-25 apie 18:00 val. pasikeitė minėto baro barmenių pamaina ir E. atėjo į darbą. Š. K. prieš tai jau sėdėjo bare ir vartojo alkoholinius gėrimus kartu su pažįstama mergina L., kurios daugiau asmens duomenų nežino. Jis jos daugiau ir nepažįsta, nes susitinka su ja bare. Jokių kontaktų jos neturi. Pasikeitus pamainai atėjusi į darbą E. pasakė, kad Š. K. neaptarnaus ir liepė jam išeiti iš baro. Š. K. dėl to ant jos supyko. Žodis po žodžio tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu E. stovint prie baro klientų salės pusėje jis priėjo prie E. ir ranka paėmė ją už veido, ir ją laikė. Dėl to ji Š. K. rankomis pastūmė nuo savęs. Š. K. laikrodis užsikabino už jos grandinėlės ir taip jos grandinėlė sutrūko. Š. K. pats nepamena kad būtų E. griebęs už plaukų, kaip ją tąsė nepamena, kaip jį su E. išskyrė baro lankytojai jis taip pat nepamena. Š. K. taip pat nepamena kaip jis išėjo iš baro. Pamena, kad jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl tokių savo veiksmų Š. K. savo kaltę pripažįsta, dėl savo veiksmų gailisi. Pasižada E. atlyginti žalą (b.l. 71-74).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis Š. K. juos patvirtino, nurodė, kad jie teisingi.

Nukentėjusioji E. N. parodė, kad 2019-10-25 ji atėjo į darbą. Po to su kolege nuėjo parūkyti. Matė, kad bare sėdi kaltinamasis su drauge. Ir anksčiau būdavo su juo incidentų, bet šiaip, normalus žmogus buvo. Jai bežiūrint į telefoną, į pagalbines patalpas atėjo kaltinamasis, ištempė ją į salę. Jis tąsė ją už megztinio, už plaukų. Po to ją bare buvę vyrai apgynė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti E. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ją apklausiant liudytoja, kur ji parodė, kad 2019-10-25 apie 18.00 val. jai būnant bare, kuriame dirba barmenės pareigose adr. (duomenys neskelbtini), į barą atėjo klientas Š. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, tempė už plaukų, išplėšė iš ausies auskarą ir nuplėšė nuo kaklo auksinę grandinėlę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Su minėtu klientu bare konfliktai kyla nuolat, jis būdamas neblaivus būna agresyvus, baro savininkės leidimu vyriškio dažnai į barą neįleidžia. Konfliktas įvyko kitų baro klientų akivaizdoje, kurie buvo pasipiktinę tokiu pastarojo elgesiu, dėl kilusio konflikto buvo sutrikdyta baro darbo veikla. Pas teismo medicinos ekspertus eis. Šio įvykio metu buvo sugadinti jai priklausanti auksinė grandinėlė ir auksinis auskaras, tikslią patirtą turtinę žalą patikslins vėliau. Dėl jai patirtos fizinės, moralinės ir turtinės žalos prašo ją pripažinti nukentėjusiąja (b.l. 8).

Papildomai apklausta E. N. nurodė, kad ji pasilieka prie savo ankstesnių parodymų , juos prisimena ir nori papildyti tuo, kad 2019-10-25 apie 18:00 val. ji atėjo į darbą bare (duomenys neskelbtini), ir perėmė darbo vietą iš prieš tai dirbusios barmenės. Bare jau buvo Š. K. ir kiti baro lankytojai (R. K., A. K. ir labai girtas R., kurio pavardės nežino). E. N. atėjo prie baro ir su grandine užkabino praėjimą prie baro. Tada Š. nei iš šio nei iš to atsistojo ir pradėjo eiti prie E. N. už baro. Eidamas nutraukė užkabintą grandinę. Eidamas keikė ją necenzūriniais žodžiais " Suka, žiurkė". Tuo tarpu E. N. nesuprato kodėl jis pyksta ant jos. Jis nutraukęs su kojomis grandinę priėjo prie jos iš priekio ir rankomis griebė jai ar tai už rankų ar už krūtinės, tiksliai nepamena. E. N. iš karto nusisuko nuo jo, išsprūdo jam iš rankų. Tada, E. N. nusisukus į jį nugara, pajuto, kaip jis rankomis griebė ją už plaukų ir ištempė į salę iš už baro. Tuo metu prie jų pribėgo R. ir A. ir jie pradėjo Š. traukti nuo jos rankomis. Š. E. N. už plaukų tąsė apie 30-40 sekundžių, po to paleido. Nuo tąsymo E. N. jis išrovė kuokštą plaukų nuo pakaušio, nutraukė ant kaklo buvusią auksinę grandinėlę ir ištraukė iš ausies auskarą. Nuo grandinėlės įsirėžimo į kaklą ant kaklo liko raudona dėmė. Nuo tokių Š. veiksmų E. N. pajuto stiprų fizinį skausmą ir labai išsigando. Iš karto po to, kai Š. ją paleido ji nubėgo į tarnybines patalpas ir paskambino policijai. E. N. nematė, ką tuo metu Š. darė. Kai grįžo į salę Š. su kartu buvusia nepažįstama moterimi buvo išėję iš baro ir ji per langą pamatė, kad policiją lauke sulaikė Š. Po šio įvykio Š. buvo atėjęs keletą kartų į barą ir jos atsiprašinėjo, taip pat siūlė jai atlyginti žalą, bet ji su juo stengėsi nebendrauti, nes vis dar jo bijo. Atlikti E. N. paskirto objektinio tyrimo dėl jai padaryto kūno sužalojimo ji nevažiavo ir nevažiuos, nes E. N. nusprendė, kad neverta. E. N. patyrė tik fizinį skausmą. Sužalojimai jai padaryti nebuvo. Į jokią gydymo įstaiga po šio įvykio nesikreipė. Dabar ji yra pasiruošusi leisti Š. atlyginti padarytą žalą ir daugiau jam pretenzijų jokių neturės. (b.l. 28-31)

Papildomai apklausta E. N. parodė, kad ji pasilieka prie savo parodymų, juos patvirtina ir nori papildyti, kad Š. K. 2019-11-04 ją susirado, dėl padarytos žalos jos atsiprašė ir atlygino jai padarytą žalą. Nors E. N. pati dar buvo neapsisprendusi, kiek ji vertina sau padarytą fizinę žalą, bet jis jai pasiūlė 500 eurų ir ji su šia suma sutiko. Esant tokioms aplinkybėms E. N. praneša, kad jai žala yra pilnai atlyginta, ji jokių pretenzijų Š. K. nebeturi ir civilinio ieškinio jam nereikš. ( b.l. 32-34)

Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji E. N. juos patvirtino.

Kadangi kaltinamasis Š. K. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą,

Be visiško kaltinamojo Š. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis Š. K. pažįsta iš matymo, nes yra nuolatiniai baro (duomenys neskelbtini), lankytojai. 2019-10-25 apie 18:00 val. kaip klientas buvo minėtame bare. Tuo metu, dar prieš jam apie 16:00 val. ateinant, jau buvo bare Š. K. ir jis ten vartojo alkoholinius gėrimus. Visą tą laiką jis bare elgėsi normaliai. Apie 18:00 val. į barą atėjo barmenė E. N. ir pradėjo darbą. Š. pamatęs E. susinervino, nes jie jau konfliktavo nuo praeitos savaitės. E. jo kartais neįleidžia į barą, nes jis girtas nuolatos konfliktuoja ir trukdo baro darbą. Š. keikė ją necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip "(duomenys neskelbtini) " ir kitais. E., žinoma, taip pat nestovėjo ir netylėjo. Po to E. stovint prie baro ir pildant baro perdavimo dokumentus, jai iš nugaros priėjo Š. ir paėmė jai iš nugaros už apykaklės. Š. paėmęs už apykaklės ją pradėjo tempti į save. A. K. tai pamatęs pribėgo prie jo ir atsistojo tarp jų ir bandė atitraukti jį nuo E. A. K. jį betraukiant, jis griebė E. už plaukų ir pradėjo plaukus traukti žemyn. E. pradėjo rėkti. A. K. šiaip ne taip pavyko jį įkalbėti paleisti E. plaukus ir jį atitraukti į šoną. Tada Š. K. pradėjo pulti ant A. K. stumdyti, bet po to greitai apsiramino. A. K. jį atstūmė nuo savęs. Po to jis A. K. dar bandė koja įspirti, bet nepataikė. A. K. jo koją pagavo ir atstūmė nuo savęs, dėl to Š. K. nugriuvo ant stalo. Po to A. K. moteriai, su kuria Š. K. kartu sėdėjo liepė jį išvesti iš baro. Moteris Š. gražiai įkalbino išeiti iš baro. Tuo metu, kai Š. bandė pulti ant A. K. E. paskambino policijos pareigūnams. Iš karto po to atvyko policijos pareigūnai ir Š. išsivežė. A. K. pats dėl Šarūno veiksmų fizinio skausmo nepajuto, jam jokia žala padaryta nebuvo. Dėl Š. veiksmų A. K. tik buvo pasipiktinęs, nes jis sutrikdė pramogas ir baro veiklą. Bare buvo išvartyti baldai ir išlaistyti gėrimai. A. K. dėl šio įvykio nukentėjęs nesijaučia. Matė, kad E. nuo nutrauktos jos grandinėlės buvo likusi žymė ant kaklo. Taip pat Š. E. iš ausies ištraukė auskarą. Sužalojimų ausyje nepastebėjo. Po to, kai Š. nutraukė E. grandinėlę, buvo pamestas pakabukas nuo grandinėlės, bet vėliau jie abu šį pakabuką rado ant grindų (b.l. 44-47).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-10-25 apie 18:00 val. jis su dar dviem draugais sėdėjo bare (duomenys neskelbtini), ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vienas iš jo draugų buvo A. K., o kitas R., jo pavardės nežino R. jau buvo tiek girtas, kad visiškai nesiorientavo aplinkoje. Š. K. sėdėjo prie kito stalo su nepažįstama moterimi. Apie 18:00 val. pasikeitė barmenių pamainos ir E. N. atėjo į darbą ir pakeitė prieš tai buvusią barmenę. Š. pamatęs E. pradėjo prie jos kabinėtis, keikė ją necenzūriniais žodžiais. E. dirbo savo darbus, o Š. vaikščiojo jai iš paskos ir nuo jos neatstojo. Bandė įeiti paskui ją ir į tarybines patalpas. E. jam vis kartojo, kad ji jo išgėrusio nepriims. Po to netikėtai, kai E. stovėjo prie baro Š. griebė rankomis E. už megztinio ties kaklu ir pradėjo ją tempti. R. K. ir A. puolė ją gelbėti ir bandė ją ištraukti iš Š. rankų. Jiems bebandant E. išlaisvinti, Š. dar griebė jai už plaukų ir pradėjo ją tempti. Po to jiems pavyko E. išlaisvinti iš Š. rankų. E. nubėgo į tarnybines patalpas skambinti policijai, o jie liko su Š. bare. Š. bandė prie R. K. su A. artintis, bandė juos stumti, buvo labai piktas. R. K. su A. paprašė moters, kuri buvo su Š., jį išsivesti iš baro. Po to netrukus atvyko policijos pareigūnai. Dėl tokių Š. veiksmų buvo sutrikdyta baro veikla, R. K. kaip lankytojas buvo pasipiktinęs, nes jis sugadino nuotaiką. Š. K. jokios fizinės nei turtinės žalos nepadarė, todėl R. K. nukentėjęs nesijaučia. Matė, kad Š. E. sutraukė jos auksinę grandinėlę , ant kaklo matėsi raudona dėmė. Ar buvo sužalota ausis nematė. Konflikto metu jai iškrito auskaras, kurį vėliau visi rado (b.l. 50-53).

Iš E. N. telefoninio pranešimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. N. 2019-10-25 18:11 val. telefonu pranešė policijos įstaigai apie tai, kad bare, (duomenys neskelbtini), pranešėją užsipuolė klientas. Tampė ją už plaukų, iškoliojo, išplėšė grandinėlę nuo kaklo. Amuo vietoje. Laukia policijos (b.l. 6).

Iš 2019-10-25 E. N. pareiškimo matyti, kad 2019-10-25 apie 18.00 val. jai būnant bare, kuriame dirba barmenės pareigose adr. (duomenys neskelbtini), į barą atėjo klientas Š. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, tempė už plaukų, išplėšė iš ausies auskarą ir nuplėšė nuo kaklo auksinę grandinėlę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Konfliktas įvyko kitų baro klientų akivaizdoje, kurie buvo pasipiktinę tokiu pastarojo elgesiu, buvo sutrikdyta baro darbo veikla (b.l. 7).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiosios E. N. pateikti auksinė grandinėlė ir auskarai.. Apžiūros protokolu nustatyta, kad grandinėlė sutraukyta, o auskarai nesugadinti. Daiktai pakvitavimu gražinti E. N. (b.l. 13-18).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019-10-25 buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur yra vieno aukšto medinis namas su užrašu-„(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėtas baro vidus (b.l. 21-24).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2676 matyti, kad 2019-10-25 18:36:26 val. Š. K. buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas (b.l. 78).

Iš Kauno apskrities VPK PR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-10-25 dirbanti kartu su vyr. patruliu D. B. ir V. B. radijo šaukiniu K1719, 1814 val. iš budėtojo gautas pranešimas apie tai kad (duomenys neskelbtini), bare pranešėją užsipuolė klientas, tampė ją už plaukų, iškoliojo, išplėšė grandinėlę nuo kaklo. Atvykus apie 18:61 val. nurodytu adresu prie baro išėjimo rastas Š. K., gim. 1977-03-25. Iš baro išėjusi barmenė E. N., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad būtent šis vyriškis ir konfliktavo su ja. Moteris paaiškino, kad klientas pradėjo konfliktuoti, sugriebė už kaklo, nuplėšė auksinę grandinėlę ir sulaužė auskarą, buvusį ausyje. Taip sukėlė jai fizinį skausmą. Teigė, kad vyriškį nuo jos nustūmė bare buvęs klientas A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir išvarė jį iš baro. Žalą tikslins vėliau. Įvykį matė R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pranešėja GMP atsisakė. Ant moters kaklo matėsi įdrėskimo žymės, padaryta nuotrauka. Š. K. sulaikytas 2019-10-25 18:20 val. ( b.l.54-55).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, esanti Š. K. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai.

Nustatyta, kad kaltinamasis Š. K. 2019-10-25 apie 18 val. viešoje vietoje - bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų, buvusių bare, akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties sukėlė konfliktą, iškeikė baro darbuotoją E. N. necenzūriniais žodžiais, po to tyčia tempė ją už megztinio apykaklės, tampė sugriebęs už plaukų, išplėšė iš ausies auskarą ir nuplėšė nuo kaklo grandinėlę ir ją sutraukė, kas sukėlė nukentėjusiajai E. N. fizinį skausmą. Tokiu būdu Š. K. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė viešąją visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė, kad sukeldamas konfliktą bei smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, jis sukėlia jai skausmą, taip pat baimę, nerimą, išgąstį. Kaltinamojo Š. K. kaltė, be jo pačio visiško prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiosios E. N., liudytojų A. K., R. K. parodymais.

Kaltinamasis Š. K. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo Š. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnyje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam Š. K. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis Š. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kaltu prisipažino, anksčiau teistas du kartus (b.l. 88-100), baustas administracine tvarka (b.l. 87), užsiima individualia veikla, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė ir neužregistruotas (b.l. 85, 86).

Teismas atsižvelgia į visumą aplinkybių, apibūdinančių Š. K. padarytą nusikalstamą veiką, taip pat kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis Š. K. anksčiau jau teistas du kartus, iš jų vieną-už smurtinę nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo skiriamos švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas), tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį kaltinamajam Š. K. vis tik nepavyksta. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamą Š. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė per ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės-laisvės apribojimo atlikimo laikotarpį, taip pat nesumokėjo jam paskirtos baudos, t.y. neatlikus jam paskirtos bausmės, kas visumoje neabejotinai atskleidžia antivisuomenines Š. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju Š. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Todėl, teismo nuomone, siekiant įstatyme numatytų nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas,

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį–Š. K. padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir Š. K. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis Š. K. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir gailisi, užsiima individualia veikla, turi pastovią gyvenamąją vietą, civilinio ieškinio byloje nėra, yra tos nuomonės, kad kaltinamajam Š. K. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Š. K. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Š. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinti su 2019-05-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme (laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 32 MGL, t.y. 1600 eurų bauda), bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams bei 32 (trisdešimt dviejų) MGL, t.y. 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant Š. K. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. K. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas