Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei I. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 str.), nedalyvavo, savo pozicijos dėl jai pareikštų reikalavimų nepateikė. Proceso dalyviams neprieštaraujant byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. B. nurodė, kad institucija su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad G. V. gimė (duomenys neskelbtini) tėvai E. v. ir I. V. (b.l. 13). G. V. 2015-11-23 raštu išreiškė savo nuomonę, nurodydama, jog nori gyventi su tėčiu E. V. ir seneliais (b.l. 12). Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu G. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. V., o iš tėvo E. V. priteistas išlaikymas (b.l. 14). G. V. mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). E. V. su dukra deklaruoti ir gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 16), butas nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvui A. V. (b.l. 17). E. V. darbo užmokestis 2015 m. vidutiniškai buvo 451,80 Eur (b.l. 18), 2016 m. – 710,30 Eur. E. V. dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. išvadoje nurodyta, kad buvo patikrinta E. V. ir jo dukters G. V. gyvenamoji aplinka, kuri pripažinta tinkama. Be to, gautas atsakovės motinos D. I. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame pastaroji nurodė, jog dukra gyvena Anglijoje, o G. V. liko gyventi su tėvu. Jos žiniomis, dukra neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (b.l. 33-34). Iš ieškovo pateiktų mokėjimo dokumentų matyti jo išlaidos vaiko poreikių užtikrinimui (b.l. 62-73).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vadovaujantis CK 3.169 str. 3 d. pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Iš bylos duomenų matyti, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, vaikas faktiškai liko gyventi su tėvu ir gyvena iki šiol. Todėl teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Minėta, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį atsakovei pranešta viešo paskelbimo būdu, nedalyvavo, iš atsakovės motinos raštu pateiktų duomenų matyti, kad jai žinoma atsakovės pozicija - dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ji neprieštarauja. Todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko tėvu (ieškovu). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams, be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, patikrino ieškovo gyvenamosios vietos aplinkos sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant aplinkybę, kad vaikas visuomet gyveno su tėvu, pastarasis ja rūpinasi kasdien, gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu E. V..

Dėl bendravimo tvarkos.

Spręsdamas dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo teismas pažymi, kad ieškovas ieškinyje prašo nustatyti motinos ir vaiko bendravimo tvarką be apribojimų, tai patvirtino ir teismo posėdyje. Todėl, tarp šalių nesant ginčo, nesant duomenų, kad atsakovė pažeidinėja vaiko teises, teismas sprendžia, kad bendravimo tvarka nustatytina be apribojimų.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 325 Eur per mėnesį. Ieškovas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti pagrindė rašytiniais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, sprendžia, kad 162 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovo gaunamos pajamos – vidutiniškai apie 700 Eur darbo užmokestis, ieškovas nuosavybės teise turto nėra įgijęs, gyvena pas tėvus. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu Lietuvoje oficialiai nedirba. Byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau vertintina, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauni darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Kadangi atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie informuota tinkamai, nedalyvavo, t. y. atsakovė visiškai nesidomėjo nei bylos eiga, nei jos baigtimi, teismas sprendžia, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio nepilnametės dukters poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas po 162 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-11-25) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriamas ieškovas E. V..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str.), todėl ieškovo naudai priteistina 41 Eur žyminis mokestis 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Byloje susidarė 9,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (2 b. l.), kurios priteistinos iš atsakovės valstybei. Iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteistinas 58,32 Eur žyminis mokestis už nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 67,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 293 str. 5 p., 392 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti nepilnamečio vaiko G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) priteisti iš I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 541 Eur (penki šimtai keturiasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidas E. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 67,60 Eur (šešiasdešimt septynis eurai 60 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.