Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo mažametį, o būtent, jis, 2022-06-24 apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) tyčia musgaude sudavė ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas nukentėjusiajai mažametei E. V. fizinį skausmą, bei padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje rankoje bei šlaunyse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. V. kaltę pripažino ir paaiškino, jog įvykio dieną ilsėjosi sode. Anūkė E. V. išdykavo, lakstė, išjunginėdavo ir mėtydavo ventiliatorių. Jis ją vis nuvydavo nuo to ventiliatoriaus. Sūnus kėde užblokavo duris, kad mergaitė nepatektų į tą kambarį, tačiau ji vis tiek daužė duris, kad ten patektų. Paskui R. ją išsivedė į savo kambarį ir anūkė lyg ir apsiramino. Jis, kambaryje būdamas vienas, atsisėdo ant sofos žiūrėti televizorių, bet įlėkė anūkė ir vėl griebė už ventiliatoriaus. Ji laikė stipriai ventiliatorių, o jis norėjo jį atimti, anūkė pradėjo klykti. Tada jis paėmė musgaudį, sudavė anūkei per sėdmenis ir rankas, po ko ji atleido rankas. Pradėjus mergaitei rėkti, į kambarį atbėgo anūkės mama R.ir anūkė iškart apsiramino. R., išsivedė anūkę į kambarį. Po to jie išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Palaiko prašymą dėl laidavimo. Dėl šio poelgio sutuoktinė jį barė, nepritarė tokiam auklėjimui, jų santykiai geri, santuokoje (duomenys neskelbtini)metus, įsiklauso vienas į kitą, pasitaria. E. V. yra vienintelė jo anūkė, su ja santykiai visada buvo geri. Ji kartais išdykaudavo, bet ne taip, kaip įvykio dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė R. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jos dukters ir G. V. santykiai ir ankčiau būdavo įtempti. Būdavo, kad G. V., nesuprasdavo E., jos charakterio, ji būdavo uždarinėjama kambaryje, kad netrukdytų, tačiau toks įvykis nutiko pirmą kartą, jis buvo netikėtas. Dukra turi baimių, be priežasties gali išsigąsti bet ko. Nuo 3-4 metų ji mėgo ventiliatorių, tačiau kai ji paaugo, jie iš savo namų ventiliatorių pašalino, kadangi jį buvo neįmanoma naudoti. Prašė G. V., kad išneštų ventiliatorių, tačiau jis atsakė, kad nebus jos tvarkos ir jis vaiką išauklės. Ji išėjo į kambarį, po kelių sekundžių išgirdo kaip mergaitė klykia. G. V. ant kėdės nesėdėjo, jis buvo paėmęs mergaitę už rankos. Ji užstojo dukrą ir kartu su ja nuėjo į kambarį, ramino dukrą. Išgirdęs triukšmą atėjo jos vyras, taip pat iš kambario išėjo ir L. V.. L. V. dukrą išvadino šizofrenike. Kilus konfliktui, jie išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Po įvykio L. V. atsiprašė, sakė, kad atsiima savo žodžius, kad pasikarščiavo.

Laiduotoja L. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo prašymą, kad sutuoktinis G. V. būtų perduotas jos atsakomybėn. Jos manymu, sutuoktinis jau pasimokė iš šio įvykio. Jis taikus žmogus, jie puikiai sutaria, jis jos klauso, jos manmymu, ji jam autoritetas ir ji gali užtikrinti, kad daugiau tokių atvejų nebūtų. Mano, kad šiuo atveju situacija buvo sudėtinga ir įtempta, sutuoktinį tiesiog išvedė iš kantrybės. Anūkė nekalba, bet ji supranta, jaučia intonacijas. Ji dės visas pastangas, kad to neatsitiktų. Tai vienintėle jų anūkė. Mėlynių ant anūkės nematė, nes sūnus su anūke ir žmona išvažiavo šeštadienį, o ji su sutuoktiniu išvažiavo sekmadienį, o pirmadienį gavo pranešimą iš policijos. Sutuoktinis būtų atsiprašęs, bet jis nespėjo. Norėtų dėti pastangas, kad situacija pagerėtų, bandys atkurti santykius. Ji sutuoktiniui aiškina, kaip bendrauti su anūke, bet jis mano, kad anūkė normali, neturinti specialiųjų poreikių, išskyrus, kad nekalba ir su ja reikia bendrauti, kaip su visais kitais vaikais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad nori pranešti, kad 2022-06-23 jis kartu su savo sutuoktine R. ir nepilnamete dukra E., kuri turi sunkią negalią, nuvažiavo į svečius su nakvyne pas jo tėvus į sodą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Į svečius atvažiuoti juos pakvietė patys tėvai. Tą dieną ir sekančią dieną, t.y. birželio 24 dieną, viskas buvo gerai, niekas nekonfliktavo, nesibarė ir visas poilsis vyko sklandžiai. Nori pranešti, kad jo dukra E. nuo gimimo turi sunkios ligos diagnozę, t.y. autizmas. Ji nelabai suvokia aplinkos, visiškai nekalba ir labai bijo garsiai veikiančių įrenginių. Nori pranešti, kad birželio 24 dieną buvo labai karšta ir pas tėvus svetainėje buvo įjungtas ventiliatorius ir jo dukra išsigando ventiliatoriuje besisukančio propelerio, nes jinai pamačiusi atbėgdavo ventiliatorių išjungti. Kodėl jinai jo bijo jis paaiškinti negali, bet jau iš ankščiau yra tą pastebėję, kad ji bijo pačio propelerio, bet bandė jai paaiškinti, kad jai nieko blogo propeleris nepadarys. Ir kai tik jis arba tėvas jį vėl įjungdavo, tai dukra vis praeidama stengdavosi jį išjungti. Kaip vėliau po sutuoktinės R. pasakojimo suprato, kad tas jo tėvą G. labai supykdė. Jis paties to konflikto nematė, nes tuo metu buvo lauke ir kepė šašlykus, o jo sutuoktinė R.ruošėsi migdyti dukrą ir, kaip jinai jam pasakojo, kad ji trumpam nuėjo į kitą kambarį iš spintos paimti dukters naktinių drabužių. Jai būnant kitame kambaryje ji išgirdo E. riksmus. Įbėgusi į kambarį ji pamatė kaip senelis G.musgaude, laikydamas E. už rankos, smūgiavo jai į įvairias kūno vietas. Jis, kai jau išgirdo triukšmą ir riksmus, atbėgo pažiūrėti kas ten vyksta, tačiau jau viskas buvo po, nematė kaip jo tėvas mušė musgaude jo dukrą, t.y. savo anūkę. Jis atėjęs pasaugojo jų dukrą, kol R. susirinko jų visus daiktus. Susirinkę daiktus jie išsikvietė taksi ir visi kartu išvažiavo namo. Apie šį įvykį jie pranešė policijai ir kūno sužalojimus užfiksavo pas teismo med. ekspertą, kadangi po smūgių, kurių buvo ne mažiau nei 10, liko daug mėlynių. Iki šiol jo tėvai jų šeimos dėl šio įvykio neatsiprašė, o atvirkščiau įžeidinėjo jį ir jo šeimą. Daugiau nieko parodyti neturi. (I t., b.l. 85-88);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, šlaunyse, odos įbrėžimas kairėje alkūnėje. Poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), odos įbrėžimas kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu. Odos įbrėžimas padarytas prieš 2-5 paras iki apžiūros. Kiti sužalojimai - galimai užduotyje nurodytu laiku (2022-06-24). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad E. V. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą, kurio stiprumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių (I t., b.l. 70-71);

Iš byloje esančio, 2022-06-27 protokolo - pareiškimo matyti, kad 2022-06-24 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) G. V., gim. (duomenys neskelbtini)m., sudavė nemažiau dešimties smūgių musgaude savo neįgaliai anūkei E. V., gim. (duomenys neskelbtini)m., dėl ko ji juto fizinį skausmą. (I t., b.l. 4);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2022-09-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas yra vieno aukšto namelis. Namelio apdaila - šviesios spalvos dailylentės, langai užtraukti rudos spalvos žaliuzėmis. Matomi laiptai ir rudos spalvos geležinės įėjimo durys. Įėjus į vidų, į kambarį - jame stovi sofa, virš jos pakabinta medinė spintelė. Šalia sofos stovi stalas. Šalia sofos yra durys ir matomas kitas kambarys. Toliau matomas ant spintelės stovintis televizorius, šalia jo stovi baltos spalvos šaldytuvas, ant jo matomas magnetofonas. Netoli šaldytuvo, arčiau link išėjimo matomas baltos spalvos ventiliatorius, šalia jo, ant sienos matoma pakabinta žalsvos spalvos plastmasinė musgaudė. (I t., b.l. 30-33).

Iš byloje esančio 2022-09-14 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0627_101142_003.mp4 iš policijos pareigūno "Body" kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-06-27 10:11:28. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-06-27 10:16:42. Vaizdo įrašo trukmė - 5 minutės 13 sekundžių. Vaizdo įraše matoma, kaip atvykusius pareigūnus pasitinka moteris (nukentėjusioji R. V.). Pareigūnas įspėja, kad yra daromas garso ir vaizdo įrašas. Moteris pareigūnus pakviečia užeiti į vidų. Pareigūnas klausia moters kas nutiko. Moteris pareigūnams pasakoja, kad jie buvo svečiuose 2022-06-24 pas senelius, o būtent pas jos vyro tėvus. Moteris aiškina, kad jos dukra (nukentėjusioji E. V.) turi sunkų neįgalumą, visiškai nekalba, labai bijo agregatų, pavyzdžiui, vėjo malūnėlio. Ten pas senelius sode buvo įjungtas vėjo malūnėlis, kadangi buvo karšta. Jos dukra vis prabėgdama jį išjungdavo. Jie stengėsi, kad ji taip nedarytų, bet gavosi taip, kad ji senelį išvedė iš kantrybės ir jis, paėmęs musegaudę, vaiką sumušė. Tuo metu jau buvo vakaras, ji ruošė savo dukrą miegui. Kai ji pasišalino iš kambario, norėdama iš spintos paimti vaiko drabužių, ji išgirdo, kad vaikas klykia. Ji iš karto išbėgo ir pamatė, kad senelis tranko vaiką su musegaude. Ji senelį nustūmė ir vaiką užstojo. Jai truputį kliuvo į koją vietoj vaiko. Tada ji sušuko savo vyrui, kad reikalinga pagalba. Jos vyras atbėgo, senelį atskyrė nuo jų. Ji vaiką aprengė, išsikvietė taksi ir iš karto išvažiavo. Moteris sako, kad po šio incidento jie ten niekada nebegrįš. Vaiką išsivežė, kad streso nekelti, kadangi jai galėjo prasidėti isterika. Moteris sako, kad jos dukra neverkė kai ją mušė, nes ji ne visada supranta kas vyksta, negali pasipasakoti. Jie taip suprato, kad jų senelio nuomone, jų vaikas skausmo nejaučia. Situacija buvo staigi. Pareigūnas klausia kiek kartų trenkė jos dukrai. Moteris atsako, kad neaišku. Sako, kad ant mergaitės kūno yra mėlynės ir ji viską nufotografavo. Ant rankyčių ir kojų yra. Moteris sako, kad suduota smarkiai. Moteris sako, kad jokios taikos nebus, nori, kad senelis suprastų savo veiksmus. Pareigūnas paprašo moters pateikti asmens dokumentus. Moteris sako, kad čia buvo pirmas kartas, ankščiau smurto protrūkio nėra buvę. Pareigūnas klausia moters, kodėl ji iš karto nepranešė policijai. Moteris sako, kad iš karto jai per "Epoliciją" nepavyko parašyti. Pareigūnai klausia ar mergaitei reikalinga medikų pagalba. Moteris atsako, kad nereikalinga, mergaitė gerai ir saugiai jaučiasi namuose. Pareigūnas klausia ar mergaitė visiškai nekalba. Moteris patvirtina, kad jos dukra visiškai nekalba. Moteris pateikia pareigūnui asmens dokumentą. Tuo vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėtas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) iš policijos pareigūno "Body" kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-06-27 10:21:16. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-06-27 10:25:02. Vaizdo įrašo trukmė - 3 minutės ir 46 sekundės. Pareigūnas klausia moters ar ji žino duomenis senelio, kuris smurtavo prieš jos dukrą. Moteris atsako kad tai G. V.. Pareigūnas klausia moters, ar kai senelis smurtavo prieš jos dukrą, ar jos dukra juto fizinį skausmą. Moteris atsako, kad žinoma, kad vaikas jautė fizinį skausmą. Pareigūnai klausia moters G. V. gimimo metų, adreso. Moteris atsako, kad G. yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)metų gimimo. Tuo vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0627_102641_006.mp4 iš policijos pareigūno "Body" kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-06-27 10:26:40. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-06-27 10:27:14. Vaizdo įrašo trukmė - 33 sekundės. Pareigūnas klausia moters ar senelis būdamas neblaivus sumušė jos dukrą? Moteris atsako, kad prie šašlyko galimai galėjo išgerti alaus, tačiau nebuvo girtas. (I t., b.l. 35-37);

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad G. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. V. savo kaltę, dėl to, kad savo tyčiniais veiksmais anūkei E. V. sukėlė fizinį skausmą, pripažino pilnai. Savo kaltę kaltinamasis pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis pripažino kaltinime nurodytų suduotų smūgių skaičių. Teismo posėdžio metu nurodė, kad taip pasielgė dėl anūkės elgesio su ventiliatoriumi, t.y. anūkei stipriai laikant ventiliatorių, norėjo jį atimti, tačiau ji pradėjo klykti ir jis paėmęs musgaudį, sudavė per sėdmenis ir rankas. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: nukentėjusiosios įstatyminės atstovės parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai E. V. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu bei neatmetama galimybė, kad E. V. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė taip pat patvirtina ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kita bylos medžiaga. Taigi, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia pavartojo fizinį smurtą E. V. atžvilgiu. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo veiksmai dėl fizinio skausmo sukėlimo E. V. atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuoti tinkamai.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. V. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį, kuris yra jos sutuoktinis, jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos L. V. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati laiduotoja. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo sutuoktinį G. V.. L. V. neteistas (I tomas, b. l. 196), administracine tvarka per paskutinių vienerių metų laikotarpį nebausta (I t., b.l. 195). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos ir pardavimų asistentės pareigose, charakterizuojama kaip patikima, nekonfliktiška, iškilusias problemas sprendžianti dalykiškai ir draugiškai, atsakinga ir sąžininga. (I t., b.l. 197). Taip pat atsižvelgtina tiek į L. V. paaiškinimus, tiek į paties G. V. paaiškinimų iš kurių matyti, jog L. V. gali padaryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, jie įsiklauso į vieno kito žodžius, ji kaltinamajam yra autoritetas, aiškina kaltinamajam kaip geriau reikėtų bendrauti su anūke, kad ji turi specialių poreikių. Teisiamojo posėdžio metu ji taip pat teigė, kad dės visas pastangas, kad neatsitiktų panašūs atvejai.

Iš bylos medžiagos bei kaltinamojo ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės R. V. paaiškinimų matyti, kad tarp kaltinamojo ir jo sūnaus šeimos susiklostę konfliktiniai santykiai, tarp jų įtemptas bendravimas, taip pat įtemptas ir kaltinamojo bei jo anūkės E. V. bendravimas dėl to, kad anūkė turi specialių poreikių. Nors R. V. teisiamojo posėdžio metu išreiškė poziciją, jog nesutinka taikytis su kaltinamuoju taip pat nesutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teisiamojo posėdžio metu po pertraukos šalys susitaikė ir tikėjosi atkurti santykius. Dėl nukentėjusiosios įstatyminės pozicijos dėl laidavimo taikymo kaltinamajam, pažymėtina, kad įvertinant tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, vien tik ilgą laiką besitęsiantis įtemptas bendravimas tarp kaltinamojo ir jo sūnaus šeimos, negali būti laikomas pagrindu neatleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Matyti, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę dėl suduotų smūgių anūkei pripažino, gailėjosi dėl padaryto, kritiškai vertino savo poelgį, sutuoktinė taip kritiškai vertino kaltinamojo poelgį, žadėjo dėti pastangas, kad kaltinamasis išmoktų kaip bendrauti su anūkę ir kad panašūs poelgiai nesikartotų, tarp jų yra artimas ryšys, kaltinamasis sutuoktinę laiko autoritetu, jie įsiklauso į vienas kito žodžius. Todėl įvertinus L. V. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamojo tarpusavio santykius, L. V. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąją G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad G. V. nėra praeityje teistas. Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad L. V. yra G. V. sutuoktinis, jie gyvena kartu, L. V. turi įtaką kaltinamajam. L. V. neteista, nebausta, dirbanti. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, jis anksčiau neteistas, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, kaip nekonfliktiškas, atsakingas ir patikimas, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis G. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis G. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 67 straipsnis reglamentuoja, jog pilnamečiam asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnis patenka į BK VI skyrių, todėl atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti svarstomas baudžiamųjų poveikių priemonių skyrimas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo G. V. veiksmai buvo smurtinio pobūdžio. Teismo vertinamu siekiant adekvačios pusiausvyros tarp kaltinamojo veiksmų ir įstatymu saugomų gėrių, siekiant nesudaryti kaltininkui nebaudžiamumo nuotaikos, juolab, kad smurtiniai veiksmai buvo nukreipti prieš mažametį asmenį bei siekiant užtikrinti, jog ateityje panašios situacijos nepasikartų teismo vertinimu tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktiną galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji yra mažametė, teismas nutartimi perduodamas bylą teisiamajam posėdžiui, kreipėsi į valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą koordinuoti atstovo parinkimą LR BPK 55 str. 4 d. numatytu pagrindu. E. V. parinktas atstovas advokatas Vidmantas Baumila. Byloje esanti patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina pastarųjų advokatų suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 80 Eur (I t., b.l. 184). LR BPK 55 str. 4 d. nustato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Šiuo atveju nors valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. V., patyrė išlaidų.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad valstybės patirtos išlaidos advokato paslaugoms ir teisinei pagalbai apmokėti buvo betarpiškai, tiesiogiai bei išskirtinai sąlygotos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, jos pripažintinos tiesioginėmis, dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos bei į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, duomenų jog dėl turtinės ar kitokių priežasčių negali atlyginti nukentėjusiosios mažametės įgalioto atstovo išlaidas valstybei, nėra, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti - CD diskas su vaizdo įrašais iš Body kamerų, saugomas baudžiamojoje byloje, paliktinas saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį G. V. pagal laidavimą L. V. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti G. V., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor banke LT884010051004670332, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išieškoti iš G. V. 80 EUR ( aštuoniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą 188659752 ir įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Daiktą, turintį reikšmės veikai tirti ir nagrinėti - CD diską su vaizdo įrašais iš Body kamerų, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. V. ir laiduotojai L. V., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.