Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui V. N. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo bendravimas su vaikais daro jiems žalą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis, kuriose buvo vertinamos prieš penkerius metus buvusios aplinkybės, nors šiuo metu jos yra pasikeitusios. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti.

9. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovas yra G. O. N., gimusios (duomenys neskelbtini), G. F. N., gimusios (duomenys neskelbtini), bei D. N., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalys gyvena atskirai, jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1272-351/2012 buvo neterminuotai apribota atsakovo valdžia nepilnamečiams vaikams G. O. N., G. F. N. ir D. N. Teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais gali matytis ir kitaip bendrauti tik dalyvaujant vaikų atstovui pagal įstatymą. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pakeista Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka bei uždrausta atsakovui bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais.

10. CK 3.180 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas uždrausti atsakovui matytis su vaikais, yra būtina nustatyti, ar atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimas prieštarauja vaikų interesams.

11. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiški. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys šalių paaiškinimai, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu gauti bei ekspertizės aktuose užfiksuoti duomenys, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. lapkričio 18 d. raštas, Tauragės apskrities VPK pareigūno 2016 m. lapkričio 11 d. tarnybinis pranešimas ir kiti įrodymai. Aplinkybės apie konfliktiškus šalių santykius neginčija ir atsakovas. Taigi akivaizdu, jog nors pagal teismo nustatytą tvarką atsakovas gali matytis su vaikais tik dalyvaujant ieškovei, tačiau tokio bendravimo metu šalys neišvengia tarpusavio konfliktų, o tai vaikams sukelia neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Tai akivaizdžiai matyti iš ekspertizės aktuose užfiksuotų vaikų paaiškinimų, kurie buvo gauti individualaus pokalbio su psichologe metu. Duomenų, jog šalys imtųsi konkrečių priemonių keisti savo elgesį ir siektų užtikrinti tinkamą vaikų ir tėvo bendravimą byloje nėra pateikta. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nustatyta atsakovo matymosi ir bendravimo su vaikais tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų teisėtų interesų.

12. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad teismo sprendimu atsakovo valdžia savo vaikams yra neterminuotai apribota. Byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, jog šiuo metu būtų įmanomas vaikų interesus atitinkantis atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas nedalyvaujant ieškovei (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Byloje pateiktuose teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodoma, kad atsakovo ir jo vaikų santykiai yra ambivalentiški, atsakovo dukrų G. O. N. ir G. F. N. nenoras vienoms bendrauti su atsakovu yra susijęs su buvusia seksualinio tvirkinimo patirtimi ir dabartiniu netinkamu tėvo elgesiu, peržengiančiu adekvačias tėvo bendravimo su dukromis ribas. Nors apeliantas nurodo, kad ekspertizės metu buvo remiamasi aplinkybėmis, kurios buvo prieš penkerius metus, tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Iš ekspertizės aktų matyti, kad atliekant teismo psichologinę ekspertizę buvo vertinama baudžiamosios bylos medžiaga, civilinėje byloje Nr. 2-1272-351/2012 esantys duomenys, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl bendravimo su vaikais tvarkos, duomenys iš mokyklos. Ekspertizės atlikimo metu taikant atitinkamus tyrimo metodus buvo apklausti vaikai, ieškovė ir atsakovas. Taigi ekspertinio tyrimo metu padarytos išvados yra pagrįstos tiek rašytiniais dokumentais, tiek individualių pokalbių metu gauta informacija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais ekspertizės aktais. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2018 m. liepos 16 d. teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad toks atsakovo ir vaikų bendravimas, koks šiuo metu vyksta, daro vaikams daugiau žalos, nei jos būtų padaryta atsakovui visiškai uždraudus bendrauti su vaikais. Posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino, jog išvadą byloje teikiančios institucijos pritarimas ieškovės reikalavimui uždrausti atsakovui matytis su vaikais yra grindžiamas poreikiu užtikrinti vaikų fizinį, psichologinį, emocinį, seksualinį saugumą. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimas šiuo metu neatitinka vaikų interesų, todėl teismas pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį.

13. Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neišklausė vaikų nuomonės, todėl liko neatskleista bylos esmė. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.

14. CK 3.164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

15. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių nepilnamečiai vaikai teismo posėdyje tiesiogiai nebuvo apklausti, jų interesus byloje atstovavo ieškovė, kuri yra įstatyminė vaikų atstovė. Byloje pateiktuose teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodoma, kad G. F. N. ir D. N. dar nėra pakankamai brandūs, kad galėtų adekvačiai įvertinti, ar bendravimas su tėvu nepažeidžia jų interesų. Taigi akivaizdu, kad vaikams dėl savo amžiaus ir brandumo neturint galimybės tinkamai įvertinti, kas geriausiai atitinka jų interesus, vaikų nuomonė dėl bendravimo su tėvu tvarkos šioje byloje negali būti lemiamas veiksnys priimant sprendimą dėl ieškovės reikalavimų. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors šalių nepilnamečiai vaikai teismo posėdyje tiesiogiai nebuvo apklausti, tačiau su visais vaikais vykdo individualūs pokalbiai atliekant jų psichologinį tyrimą, su vaikais taip pat bendravo išvadą byloje teikiančios institucijos specialistai, kurie byloje pateikė savo išvadą. Taigi vaikų nuostatos dėl bendravimo su atsakovu yra aiškios iš byloje esančių dokumentų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiesiogiai neapklausus vaikų teismo posėdyje jų teisėti interesai nebuvo pažeisti, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus visų byloje surinktų įrodymų visumą.

16. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, valstybės patirtos išlaidos už apeliantui suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlyginamos. Ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 96, 99, 178 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.