Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, dalyvaujant pažeidimą padariusiam asmeniui K. B., jos atstovui pagal įstatymą V. B., nukentėjusiajai G. K.,

išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno (toliau tekste – Pareigūnas) 2013-10-30 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareigūno 2013-10-30 nutarimu K. B. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2013-10-13, 16.15 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, jos palaidas šuo pateko į kaimynės namo kiemą ir apdraskė kaimynės G. K. šunį. Tokiu būdu K. B. neužtikrino savo šuns laikymo, kad jis nepakenktų žmonių turtui, tuo pažeidė Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-12 įsakymu Nr. A1-963 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse“ taisyklių 8.3,47,48 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 110 str. 10 d. Už šį pažeidimą K. B. paskirta 250 Lt bauda.

Liudytojai L. K., R. Š., M. V. J. patvirtino, kad K. B. šuo yra ramus, savavališkai neišeina iš savo teritorijos kieme, klauso šeimininkės, nurodė, kad paties incidento nematė.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad jai priklausantis šuo buvo sukandžiotas jos giminaičių, pas kuriuos buvo atvykusi, kieme. Ji išgirdusi triukšmą, pamatė, kad K. B. šuo yra jų kieme ir jį iš jos giminaičių kiemo pasišaukė K. B..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

2013-10-30 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ir 2013-10-30 nutarimu konstatuota, kad K. B. savo namo kieme laikė palaidą šunį, kuris įbėgęs į kaimynės kiemą apdraskė nukentėjusiosios šunį ir taip pažeidė patvirtintų „Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse“ taisyklių 8.3,47,48 punktų reikalavimus.

ATPK 110 str. 10 d. nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui.

Pažeidėja abejoja ar iš vis buvo sužalotas nukentėjusiosios šuo. Šią aplinkybę įrodo išrašas iš ligos istorijos. Iš ligos istorijos išrašo nustatyta, kad nukentėjusioji 2013-10-13, pažeidimo dieną kreipėsi į L. V. veterinarinę kliniką dėl West highland terjer veislės šuns sužalojimo, kuris buvo gydomas, jam atliekamos procedūros klinikoje iki 2013-10-18. Šis rašytinis įrodymas nenuginčytas ir patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl šuns sužalojimo fakto. Duomenų apie tai, kad G. K. šuo galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis, nenustatyta, tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėja. Teismas neabejoja dėl G. K. šuns sužalojimo fakto ir to, kad jis buvo sužalotas K. B. šuns.

K. B. kaltinama dėl palaido šuns laikymo savo kieme ir padariusio žalą, išbėgus iš savo kiemo teritorijos, pažeidžiant „Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse“ taisykles, patvirtintas Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-12 įsakymu Nr. A1-963. Šių taisyklių 8.3,47,48 punktai nustato :

Aprašomoji dalis

- 8. Asmenims, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų draudžiamų veiksmų, draudžiama: 8.3. išleisti vienus, be priežiūros gyvūnus augintinius į laiptines, kiemus ir kitas viešąsias vietas;

- 47 p. - uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti; ir

- 48 p. nustato šunų vedžiojimo taisykles „ šunis rekomenduojama vedžioti įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi... Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio.... Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Minėtų taisyklių 8.3 p. draudžia laikyti palaidą šunį kieme, tačiau neapibrėžia kiemo sąvokos. Aiškinant šią sąvoka visos teisės normos kontekste .... kieme ir kitose viešose vietose, laikytina, kad šiuo atveju kalbama apie kiemą, kuris taip pat priskiriamas viešosioms vietoms – daugiabučių namų kiemus ir pan. Kaip nustatyta iš įvykio aplinkybių, K. B. gyvena su tėvais privačiame name, prie kurio yra privatus kiemas, nuo kitų teritorijų atskirtas augmenija, todėl toks kiemas yra privatus ir nepriskiriamas viešąjai vietai Taisyklių 8.3 p. prasme.

Taisyklių 48 p. pažeidėjai inkriminuotas nepagrįstai, kadangi inkriminuojamo pažeidimo faktinės aplinkybės visiškai nesusijusios su šuns vedžiojimu, o šis Taisyklių punktas būtent nustato reikalavimus šunų vedžiojimui.

Pažeidėja pagal jai inkriminuotus faktinius veiksmus, gali būti kaltinama tuo, kad pažeidė Taisyklių 47 p.- uždaroje žemės valdoje laikydama šunį nepririštą, neužtikrino, kad šuo iš jos neišbėgs.

Pažeidėja teigia, kad jei jos šuo ir galėjo apkandžioti nukentėjusiosios šunį, tai galėjo nutikti tik jos kieme, nes jos šuo iš kiemo išbėgęs nebuvo.

Pažeidėjos pasikviesti ir apklausti liudytojai paties incidento nematė, tik patvirtino, kad K. B. šuo yra dresuotas, paklusnus ir jie nėra matę, jo paleisto, neprižiūrėto.

Nukentėjusioji kategoriškai tvirtina, kad jos šuo buvo apkandžiotas jos giminaičių, kurie yra K. B. kaimynai, kieme. Liudytojų, mačiusių tiesiogiai incidentą, nesuinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Dvi konfliktuojančios pusės teigia priešingai dėl įvykio vietos – pažeidėjos namų kieme ar nukentėjusiosios giminaičių kieme buvo įvykis. Jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų patvirtinančių faktinę aplinkybę dėl įvykio vietos, byloje nėra.

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių K. B. kaltę, kad ji padarė jai inkriminuojamą pažeidimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012, LVAT 2012 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartis byloje Nr. N-143-1083-12).

Kadangi, išnaudojus visas galimybes, lieka abejonių dėl to, kad K. B. laikydama savo kieme nepririštą šunį pažeidė nustatytas gyvūnų laikymo taisykles, tai yra jos šuo apkandžiojo kitą šunį ne savo kieme, visi neaiškumai traktuotini pažeidėjos naudai ir skundas tenkintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena trūkstant įrodymų nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Administracinę bylą, iškeltą K. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., nutraukti, nesant jos veikoje pažeidimo sudėties.

Nutarimas gali būti apskųstas ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Šilutės rajono apylinkės teismą.