- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- ATP-349-651/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-01272-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiosios G. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-10-30 K. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013-10-13 16.15 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, jos palaidas šuo pateko į kaimynės namo kiemą ir apdraskė kaimynės G. K. šunį. K. B. neužtikrino savo šuns laikymo, kad jis nepakenktų žmonių turtui, tuo pažeidė Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-12 įsakymu Nr. A1-963 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 8.3, 47, 48 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 10 d.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2013-10-30 nutarimu K. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 10 d., padarymą skyrė 250 Lt. baudą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi su skundu į teismą prašydama nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti. Nurodė, kad įvykio dieną jos šuo buvo uždarame kieme, kaimynų šuo buvo atbėgęs į kiemą, todėl jos šuo kaimynų šunį išvarė iš kiemo, o jos šuo net nebuvo išbėgęs iš kiemo. Kaimynų šuo nebuvo nei apkandžiotas, nei apdraskytas. Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo pažymėjo, jog jos šuo yra dresuotas, iš savo kiemo niekur nebėga.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-03-20 nutartimi skundą tenkino, administracinę bylą K. B. pagal ATPK 110 str. 10 d. nutraukė, nesant jos veikoje pažeidimo sudėties. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, jog K. B. pagal jai inkriminuotus faktinius veiksmus gali būti kaltinama tuo, kad pažeidė Taisyklių 47 p. – uždaroje žemės valdoje laikydama šunį nepririštą neužtikrino, kad šuo iš jos neišbėgs, tačiau konstatavo, jog tam trūksta įrodymų. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, jog G. K. šuo buvo apkandžiotas, ji teigia, kad jos šuo buvo apkandžiotas jos giminaičių, kurie yra K. B. kaimynai, kieme. K. B. teigė, kad G. K. šuo buvo atbėgęs į jų kiemą. Liudytojų, tiesiogiai mačiusių incidentą ir nesuinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę dėl įvykio vietos, byloje nėra. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad išnaudojus visas galimybes lieka abejonių dėl to, kad K. B. laikydama savo kieme nepririštą šunį pažeidė nustatytas Gyvūnų laikymo taisykles, tai yra jos šuo apkandžiojo kitą šunį ne savo kieme, konstatavo, jog visi neaiškumai traktuotini pažeidėjos naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną trūkstant įrodymų nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. K. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-20 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą – Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato 2013-10-30 nutarimą palikti nepakeistą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo ATPK 110 str. 10 d. taikymo sąlygas. Teismas nurodė, jog B. privatus kiemas nuo kitų teritorijų atskirtas augmenija, todėl toks kiemas yra privatus ir nepriskiriamas viešajai vietai, tačiau apeliantė pažymi, kad Taisyklės numato, jog uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais. B. teritorija neaptverta tvora, o augmenija nepriskiriama tvorai. Apeliantė teigia, kad K. B., net ir laikydama kieme palaidą šunį, turėjo būti pakankamai apdairi ir rūpestinga bei pasirūpinti, kad pro atsiradusias ertmes šuniui nebūtų galimybės patekti į už jų kiemo esančias teritorijas. K. B. šuo buvo palaidas be pavadėlio ir be antsnukio, tai patvirtina, kad K. B. neužtikrino savo šuns laikymo, kad jis nepakenktų žmonių turtui, ir tuo pažeidė Taisyklių 8.3, 47, 48 p. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 d. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji taip pat nurodo, kad nepagrįsta teismo abejonė dėl to, kad K. B. šuo apkandžiojo kitą šunį ne savo kieme. Teismas neapklausė nė vieno liudytojo, kuris tiesiogiai matė 2013-10-13 įvykį, teismas rėmėsi tik liudytojų, kurie nematė paties įvykio, parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-20 nutartį, priimti naują nutarimą ir tenkinti nukentėjusiosios G. K. apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. B. kaltė padarius ATPK 110 str. 10 d. numatytą pažeidimą neįrodyta.
Pagal ATPK 110 str. 10 d. atsako tas, kas pažeidė gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimus bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimus, kai dėl šios veikos atsirado žala asmens sveikatai ir turtui. Iš bylos duomenų matyti, jog K. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl šuns laikymo pažeidimo, dėl kurio buvo apkandžiotas nukentėjusiosios šuo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog remiantis byloje surinkta medžiaga nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios šuo buvo apkandžiotas, tačiau pagrįstai konstatuota, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog būtent dėl K. B. šuns laikymo pažeidimo nukentėjo G. K. šuo. Tiek K. B., tiek jos tėvai teigia, kad G. K. šuo atbėgo į jų kiemą ir buvo vejamas lauk jų šuns. Tuo tarpu nukentėjusioji teigia, kad K. B. šuo buvo išbėgęs iš savo kiemo ir, atbėgęs į jos uošvių kiemą, apkandžiojo jos šunį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokių objektyvių įrodymų, išskyrus pačių suinteresuotų šalių parodymus dėl įvykio aplinkybių, byloje nėra, todėl šiuo atveju nėra galimybės neginčijamai konstatuoti buvus ATPK 110 str. 10 d. pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai, nei teigia apeliantė, teismas nesirėmė liudytojų, nemačiusių įvykio, parodymais ir pažymėjo, kad liudytojai tik patvirtino, jog šuo paklusnus, kad liudytojai paties incidento nematė. Dėl apeliantės argumentų, kad teismas neapklausė liudytojų, mačiusių įvykį, pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nebuvo išreiškusi tokio prašymo, be to, jie yra apeliantės giminaičiai, todėl pagrįstai manytina, kad suinteresuoti bylos baigtimi.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad K. B. šuo buvo ne viešoje vietoje, pažymėtina, jog iš B. paaiškinimų matyti, jog jų teritorija apsodinta gyvatvore ir uždaryta vartais, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, jog K. B. šuo buvo palaidas privačioje teritorijoje, kuri nepriskirtina viešajai vietai.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutarties naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.