Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. K., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2025 m. kovo 15 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corola“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėja bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ kvite nurodyta, kad R. K. 2025 m. kovo 15 d., 12.03.22 val. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas (b. l. 26).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ kvite nurodyta, kad R. K. 2025 m. kovo 15 d., 12.22.47 val. nustatytas 2,67 promilių neblaivumas (b. l. 27).

2025 m. kovo 17 d. VĮ ,,Regitra“ išrašo duomenimis automobilis „Toyota Corolla“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. K. (b. l. 32).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Be R. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos (duomenys neskelbtini) G. J. duoti parodymai. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog vykdant vairuotojų blaivumo patikrinimą buvo sustabdytas automobilis Toyota Corola v. n. (duomenys neskelbtini). Pradėjus bendrauti su sustabdyto automobilio vairuotoju, šiam iš burnos pasklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o bekontaktis alkotesteris parodė X. Vairuotojas pranešė, jog vakar vartojo alkoholį. Pasiūlius 12.03 val. vairuotojui pasitikrinti neblaivumą, jam buvo nustatytas 2.62 prom. girtumas, o 12.22 val. nustatytas 2.67 prom. girtumas. Liudytojos parodymus papildo ir patvirtina 2025 m. kovo 15 d. tarnybinis pranešimas, 2025 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Aplinkybę, jog R. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus patvirtina 2025 m. kovo 15 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ duomenys.

Byloje nustatyta, kad R. K. transporto priemonės valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o suformuluotame kaltinime nurodoma, kad automobilio Toyota Corolla valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) ši techninio pobūdžio klaida ištaisytina.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. K. 2025 m. kovo 15 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corola“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti prašymai atleisti kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį tėvo R. K. atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. K. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Duodamas parodymus kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių dėl R. K. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus R. K. nesukėlė turtinės ar neturtinės žalos, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nepažeista.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog R. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą. Per pastaruosius 5 metus nebuvo baustas administracine tvarka (administracinė nuobauda negalioja) (b. l. 60). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog po nagrinėjamo įvykio jis nevartoja alkoholio. Po įvykio kaltinamasis pasitelkė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagalbą spręsti turimas problemas su alkoholiu ir buvo nukeiptas į (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nori gydytis nuo alkoholio priklausomybės, todėl akivaizdu, kad dėl analizuojamo įvykio padarė išvadas. Kaltinamasis yra motyvuotas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, kuri paskatintų spręsti priklausomybės problemas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog R. K. ankščiau nebuvo teistas, todėl visa tai leidžia spręsti apie atsitiktinį R. K. nusikalstamos veikos pobūdį, nulemtą asmens turimos priklausomybės, taip pat padarytas teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio. R. K. darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus yra charakterizuojamas, kaip profesionalus, atsakingas, jautrus darbuotojų atžvilgiu, atsidavęs vykdomoms pareigoms asmuo. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog R. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Konstatuotina, jog kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą R. K.. Pateiktame R. K. prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad laiduotojo asmeninės savybės, gebėjimas daryti įtaką sūnaus elgesiui, galės teigiamai veikti R. K. asmenybę. Darbovietėje (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ R. K. yra charakterizuojamas, kaip darbštus, atsakingas ir punktualus darbuotojas. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena kartu su sūnumi, visai nevartoja alkoholio, bando savo pavyzdį perteikti sūnui. Po įvykio bendravo su sūnumi, užrašė jį pas gydytojus, jog šie suteiktų pagalbą. Seniai planavo kreiptis į specialistų pagalbą, tačiau įvykis paskatino sureaguoti į sūnaus elgesį ir kreiptis į gydytojus. Dar dažniau bandys vykdyti buities darbus kartu su sūnumi, kad panašus įvykiai nesikartotų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog jis gyvena kartu su tėvu, laisvalaikį ir kai kuriuos buities darbus jis atlieka kartu su tėvu, todėl didžiąją dalį laiko praleidžia kartu su tėvu. Tėvas daro jam tik teigiamą įtaką, padeda ir neigiamai reaguoja į jo polinkį išgerti. Pirmajam apie įvykį pranešė tėvui, jis buvo piktas ir nusivylęs, todėl nuo įvykio dienos daugiau nevartojo alkoholio dėl tėvo reakcijos į jo poelgį.

Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog R. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi stiprų ryšį su R. K. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas R. K. nurodė, galintis sumokėti teismo paskirtą užstatą tačiau atsižvelgiant į R. K. turtinę padėtį ir asmenines savybes ((duomenys neskelbtini), dirbantis ne pilnu etatu, turintis sveikatos problemų), laiduotojo sutikimas sumokėti užstatą jau savaime vertintinas kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas, todėl laidavimas skiriamas be užstato.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus (teigiamą R. K. ir R. K. charakteristiką, abu asmenis nėra ankščiau teisti ar traukti administracinėn atsakomybėn, turi stiprų tarpusavio ryšį), R. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

R. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija, nustatytas girtumas atitinka sunkų girtumo laipsnį (nuo 2,51 promilių). R. K. grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę dienos metu, (duomenys neskelbtini) mieste, kai yra pakankamai intensyvus eismas, automobilyje kartu važiavo dvi kaltinamojo (duomenys neskelbtini) dukros. Kaltinamasis kėlė realų pavojų savo, dukrų ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Atsižvelgiant į išdėstytą, R. K. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 18 d., t., y. nuo dienos, kai R. K. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 73-76).

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėja akcentavo, jog 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) yra per ilgas, todėl būtų proporcinga skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes į tai, kad alkoholio koncentracija kvalifikuojama, kaip sunkus girtumas, kaltinamasis važiavo kartu su (duomenys neskelbtini) dukromis ir buvo sustabdytas tik vežant dukras atgal namo, R. K. kelionė nebuvo trumpa. Žinojęs apie iš vakaro vartotą alkoholį ir numanęs, jog dar gali būti neblaivus, nepasirinko kito saugaus ne tik sau, tačiau ir (duomenys neskelbtini) dukroms elgesio varianto. Teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaltinamojo interesai, negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti šiukščiai prasižengusius vairuotojus. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo skirti minimalaus ar švelnesnio baudžiamojo poveikio priemonės termino.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota Corolla“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinių tikslų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2260 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis) (b. l. 33), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos R. K. nusikalstamam elgesiui, transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę per pirmuosius laidavimo metus sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis išreiškė ne tik sutinkantis, tačiau ir pats norintis spręsti alkoholizmo problemas, todėl pageidauja gydytis nuo alkoholizmo. Prašė teismo paskirti atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2025 m. kovo 18 d. nutarimu R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (b. l. 81-84) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. 2025 m. kovo 18 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 73-76) – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2025 m. kovo 18 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 77-80) – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (laikomas byloje prie asmens duomenų) perduotinas saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 18 d. nutarimu (b. l. 34-38), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. priklausančiam automobiliui „Toyota Corolla“v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis R. K.. Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 17 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad R. K. gynusios advokatės L. U. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 162,50 Eur. 2025 m. balandžio 18 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog vadovaujantis laiduotojo R. K. parodymais kaltinamasis ne tik vykdo individualią veiklą, tačiau ir uždarbiauja vykdydamas papildomus darbus, jog galėtų padėti išlaikyti savo (duomenys neskelbtini) dukras, todėl spręstina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų ne tik kaltinamojo, tačiau ir jo (duomenys neskelbtini) vaikų padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. K. nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, priteistinų proceso išlaidų nėra, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72, 72⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. kovo 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Toyota Corolla“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. K. priklausančiam turtui – automobiliui „Toyota Corolla“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.