Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-19 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-20486-819/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pradinei kreditorei nepavykus atgauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo Daikto, (duomenys neskelbtini) tarp UAB ,,Be kredito“ ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą ieškovei. Apie tai buvo informuota ir atsakovė.

4. Atsakovė yra skolinga ieškovei 226,59 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos. Prašomi priteisti 0,5 procento delspinigiai paskaičiuoti nuo nesumokėtų nuomos mokesčio įmokų sumos neviršijant 180 dienų termino. Be to, atsakovė privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio (5 procentų) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei padengti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

10. Reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas laikė pagrįstu ir jį tenkino, o bylinėjimosi išlaidas priteisė atsižvelgiant į tenkintą ieškinio reikalavimų dalį.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-19 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-20486-819/2021 dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės 203,93 Eur delspinigių bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Kitą teismo sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vartojimo kredito įstatymu ir silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino nuo prašomų priteisti 203,93 Eur iki 20,39 Eur.

13. Mano, kad Vartojimo kredito įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Šiuo gi atveju, pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti Daiktą. Tik tuo atveju, jeigu Sutartyje būtų įtvirtinta nuostata, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą Daiktą, galėtų būti taikomas Vartojimo kredito įstatymas.

14. Nors sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo sutartis, kadangi tikėtina, kad sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu, tačiau jokiu būdu Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas Vartojimo kredito įstatymo normos.

15. Pabrėžia, kad prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus bei turi galimybę naudotis kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu.

16. Sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio

17. Teismas, sumažindamas sutartines netesybas net 10 kartų, nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Taip pat vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos kriterijumi, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, bei, kad netesybos buvo prašomos už sutrumpintą laiką. Mano, kad atsakovei netinkamai vykdant savo prievolę, ji turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

18. Kadangi teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl be pagrindo sumažino ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantės nurodytus argumentus.

21. Bylos duomenimis nustatyta, pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove, pagal kurią pastarajai perdavė laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje nurodytą nuomos mokestį kilnojamąjį Daiktą (baldus) (turto vertė 185 Eur su PVM). Atsakovė Sutartimi įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 24 mėnesių terminą (mokėjimų skaičius pagal Sutartį – 24), mokant kas mėnesį 11,99 Eur nuomos mokestį. Sutartyje numatyta, kad už kiekvieno mokėjimo termino praleidimą nuomininkė nuomotojai moka 0,5 procento delspinigius nuo laiku nepamokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumnos sumokėjimo dienos. Atsakovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) Sutartį nutraukė ir pareikalavo sumokėti visą likusį neapmokėtą nuomos mokestį – 226,59 Eur. Atsakovei neįvykdžius šio reikalavimo, pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (duomenys neskelbtini) reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė raštu informuota (duomenys neskelbtini).

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą, atmetami kaip nepagrįsti.

24. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo.

25. Ginčo, kad Sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens ir pradinės kreditorės kaip verslo subjekto, nėra. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu – pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

26. Sutarties turinys patvirtina tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvus susitarimą, jog pastarajai tinkamai vykdžius Sutartį visą galiojimo laikotarpį bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus šiai Sutarčiai, atsakovei suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Nors Sutartimi ginčo turto nuosavybės teisė nuomininkui neperduodama, tačiau atsižvelgiant į Sutarties sąlygas darytina išvada, kad Sutarties šalys, pagrįstai tikėjosi, jog pasibaigus Sutarties laikotarpiui, atsakovei sumokėjus visas Sutartimi aptartas įmokas, ši perims Daikto nuosavybės teisę, nes po to išsipirks jį už 1 Eur mokestį, o sumokėtos nuomos įmokos bus įskaitytos į Daikto kainą. Net ir ta aplinkybė, kad nutraukus Sutartį Daiktas, nebuvo grąžintas patvirtina, kad atsakovė iš esmės siekė įgyti nuosavybės teisę į Daiktą.

27. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas papildomai pažymi, kad Sutarties sąlyga, kurioje neįtvirtinama pareiga įsigyti Daiktą, įtraukta į Sutartį, akivaizdžiai siekiant išvengti vartojimo kredito sutarčiai keliamų reikalavimų, susijusių būtent su vartotojo teisių apsauga. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pradinės kreditorės ir atsakovės prievolinių santykių prigimtį, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.503 straipsnis), vertina, jog atsakovė laikytina vartotoja, t.y. silpnesniąja Sutarties šalimi.

28. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Tokiu atveju sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus.

29. Nors Sutarties sąlygos dėl delspinigių turinys ir formuluotė atitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimus, atsakovė su ja buvo supažindinta ir ją akceptavo, dėl ko šios sąlygos vertinti, kaip neatitinkančios sąžiningumo reikalavimo pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį, nėra pagrindo. Tačiau, svarstant delspinigių dydį, kaip, kad pagrįstai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, turi būti atsižvelgta į tai, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės.

30. Nagrinėjamu atveju, pati apeliantė vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau be pagrindo nesilaikė šiame įstatyme vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

31. Atsižvelgus į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkinti iš dalies, sumažinant jų dydį iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas, tokiu būdu apginant atsakovės, kaip vartotojos, t.y. silpnesnės sutartinių santykių šalies, interesus bei užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą.

32. Nustačius, kad skundžiamas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, perskaičiuoti apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-19 sprendimą už akių palikti nepakeistą.