Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-11 · Administracinė byla Nr. eI2-10368-1029/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-11
Bylos Nr.
eI2-10368-1029/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02223-2024-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Giedrė Kairienė
Pareiškėjas
F. H.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Vertalis“, uždarajai akcinei bendrovei „Vivijana“
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-10368-1029/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02223-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 11 d.Panevėžys

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vertalis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vivijana“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas F. H. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 24S112112.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu atsakovo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760290674, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 10 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir/ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Paaiškina, jog pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 7 d. sudarė darbo sutartį, kuria jis priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, kuris priklausė nuo dirbtų darbo dienų skaičiaus ir dėl to, kad pareiškėjas darbo laikotarpiu buvo išvykęs į savo šalį, jam buvo mokėtas ne visas sutartyje nurodytas darbo užmokestis. Tvirtina, jog pareiškėjui pakako lėšų pragyvenimui Lietuvoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad 2023 m. gegužės 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 23S152562. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760290674, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Pažymi, kad patikrinus duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nustatyta, kad asmuo (duomenys neskelbtini) įdarbintas nuo 2023 m. lapkričio 14 d. ir jam tik du mėnesius buvo mokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur, o 2024 m. sausio-vasario mėnesiais darbo užmokestis iš viso nemokėtas. Be to, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. sausio 16 d. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad, užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad F. H. dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir (duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte. Tvirtina, jog Migracijos departamentas būtent tuo pagrindu, kad pareiškėjas dirbs (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl F. H. negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 24S112112 teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 24S112112, norėdamas dirbti (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir atsakovo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 23S152562 jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760290674 2 metams - iki 2025 m. rugsėjo 10 d.

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, nustatęs, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ginčijamu 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 24S112112 panaikino F. H. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760290674. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas gauna mažesnį darbo užmokestį, nei tarpininkavimo rašte (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti (1387 Eur), dalį laikotarpio darbo užmokestis išvis nemokėtas.

Ginčijamas atsakovo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. 24S112112 buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 bei 6 punktais.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (skundžiamo sprendimo priėmimo metu – 924 Eur, 2023 m. – 840 Eur).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie pareiškėjo gautą darbo užmokestį patvirtina, kad 2023 m. lapkritį pareiškėjas gavo 900,9 Eur darbo užmokestį, 2023 m. gruodį – 437,68 Eur, 2024 m. sausį – 0 Eur, 2024 m. vasarį – 0 Eur, 2024 m. kovą – 1524,60 Eur, 2024 m. balandį – 708,57,00 Eur. Vadinasi pareiškėjui tik vieną mėnesį buvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas 1387,00 Eur darbo užmokestis, du mėnesius pareiškėjas gavo mažesnį darbo užmokestį nei 1 MMA, du mėnesius pareiškėjas negavo jokių pajamų.

Nors skunde pareiškėjas nurodo, jog dalį šio laikotarpio buvo išvykęs į savo šalį, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, jog asmuo tam tikrais laikotarpiais turėjo nedraudiminiame laikotarpyje esančio apdraustojo statusą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundo argumentai neįrodo išimtinių aplinkybių, lėmusių jo pasirinkimą sistemingai pažeisti sąlygas, taikomas asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie ekstraordinarinę situaciją, susiklosčiusią pareiškėjo šeimoje, dėl ko galėtų būti pagrindas prievolių nevykdymo tolerancijai taikant proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1352-415/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi, numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, ir Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu inter alia (be kita ko) užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. sausio 16 d. dirbo (duomenys neskelbtini), neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį. Pareiškėjas šių aplinkybių skunde nepaneigė, jokių argumentų neteikė. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu akivaizdu, jog aplinkybės, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, nustatymas buvo savarankiškas teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai bei teisėtai vadovavosi ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 24S130717 neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 70 straipsnio 11 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo F. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Giedrė Kairienė Jarūnė Sedalienė