- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-171-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12270-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- UAB „Kapitalo valda“
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-171-253/2013
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-12270-2012-8)
2013 m. sausio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-24 nutarties dėl pareiškėjos UAB „Kapitalo valda“ pareiškimo priėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės M. B. 376,49 Lt skolą, 1 472,08 Lt delspinigių, 37,65 Lt baudą, 40 Lt išlaidų už pažymą apie skolininkės duomenis, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-24 nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą. Teismas darė išvadą, kad kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nepateikė duomenų apie skolininkės M. B. gyvenamąją ir darbo vietą, todėl pareiškimas neatitinka LR CPK 431 str. 2 d. 4 p. numatyto leistinumo reikalavimo. Pažymėjo, kad kreditorės pareiškimo skolininkei M. B. dėl tos pačios skolos išieškojimo priėmimo klausimas jau buvo sprendžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-16 nutartimi. Minėta nutartimi teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą dėl neprotingai didelių palūkanų. Klaipėdos apygardos teismas 2012-10-03 nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pakartotinai kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorė nei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-16 nutartyje, nei Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-03 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, pakartotinai paduotame pareiškime iš skolininkės reikalauja priteisti dar didesnius 1 472,08 Lt delspinigius, kuriuos teismas vertino kaip neprotingai didelius, neatitinkančius šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (LR CPK 435 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-24 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ 2012-10-19 pareiškimą Nr. 12/05-19-2 dėl skolos iš M. B. priteisimo. Nesutinka su teismo išvadomis, kad nėra duomenų apie skolininkės deklaruotą gyvenamąją vietą ir jos gyvenamoji vieta yra nežinoma. Taip pat nurodo, jog vadovaujantis LR CPK 435 str. 3 d., teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditorės reikalavimo pagrįstumo, šiuo atveju delspinigių dydžio, bet tik įvertina, ar procesinis dokumentas atitinka LR CPK normas. Teismui nepagrįstai atsisakius priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkei sudaromos sąlygos ir toliau nevykdyti įsipareigojimų, paslėpti turtą, pajamas. Pažymi, kad skolos dydis apskaičiuotas remiantis išperkamosios nuomos (lizingo) sutartyje nustatytomis sąlygomis (pvz., dėl delspinigių dydžio, skolos skaičiavimo termino ir t. t.). Kreditorė, nepažeisdama teisės aktų, jokiais kitais padidintais ar nepagrįstais skolos dydžio skaičiavimo kriterijais nesivadovavo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi vertino, jog skolininkės gyvenamoji vieta yra nežinoma, o kreditorės prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės.
LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. LR CPK 431 str. 1 d. reglamentuoja, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami LR CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Įstatymas numato, kad kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (LR CPK 433 str. 3 d.); be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (LR CPK 435 str. 3 d.). Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra LR CPK 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka LR CPK 431 str. 1 ir 2 d. numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (LR CPK 435 str. 2 d.). Vienas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėjimo LR CPK XXIII nustatyta tvarka pagrindu yra atvejai, kai skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos (LR CPK 431 str. 2 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog skolininkės gyvenamoji vieta yra nežinoma. Matyti, kad pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė nurodė skolininkės M. B. gyvenamosios vietos adresą, todėl sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo išdavimo nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkės gyvenamoji vieta yra nežinoma. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybei, jog skolininkės gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, paaiškėjus, kai pagal kreditorės reikalavimą teisme yra iškelta byla ir priimtas teismo įsakymas, įstatymas numato kreditorei galimybę patikslinti skolininkės gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu (LR CPK 431 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškime kreditorės nurodomi delspinigiai yra neprotingai dideli. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Lingvistiškai aiškinant minėtoje normoje vartojamas sąvokas, „aiškus“ reiškia gerai matomą, lengvai suvokiamą, suprantamą, o „nepagrįstas“ – tai neturintis pagrindo, neargumentuotas. LR CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos.
Iš pareiškimo matyti, kad kreditorė prašo priteisti iš skolininkės M. B. 376,49 Lt skolą, 1 472,08 Lt delspinigių, 37,65 Lt baudą, 40 Lt išlaidų už pažymą apie skolininkės duomenis, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kreditorės pareiškime nurodoma, kad tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir M. B. 2007-05-15 sudarytos išperkamosios nuomos (lizingo) sutarties 11.1 p. skolininkė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo vėluojamos mokėti sumos, 2009-03-04 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir kreditorės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. LR CK 6.71 str. leidžia civilinio teisinio santykio šalims sudarant sandorį susitarti dėl netesybų (baudos, delspinigių). Darytina išvada, kreditorės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nėra nei absurdiškas, nei nepagrįstas materialiosios teisės prasme, todėl negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu LR CPK 435 str. 2 d. prasme.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog kreditorės reikalaujamos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės. Klausimas dėl prašomų priteisti netesybų mažinimo gali būti sprendžias tik teismui įvertinus tam tikras konkrečios bylos aplinkybes. „Aiškiai per didelių“ („neprotingai didelių“) netesybų samprata įstatyme neatskleista. Todėl teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Šios aplinkybės nėra nustatinėjamos sprendžiant pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą. LR CPK 435 str. 3 d. yra aiškiai įtvirtina, jog teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tai reiškia, jog teismas neturi teisės, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje, vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo. Šis klausimas galės būti sprendžiamas skolininkei LR CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimas dėl kreditorės pareiškimo. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2S-1475-159/2012 Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-03 priimta nutartimi, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktika šiuo klausimu nėra vieninga (pvz.: Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-805-524/2012, Panevėžio apygardos teismo 2012-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-150-227/2012, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-145-540/2012 ir kt.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (LR CPK 431 str. 6 d.), atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-24 nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.